- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-21
- Bylos Nr.
- T-XX-90-06
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Egidijus Laužikas, Gintaras Kryževičius, Algirdas Taminskas
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės ,,Smiltynės perkėla”
- Atsakovas
- valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų Gintaro Kryževičiaus ir Algirdo Taminsko,
išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Smiltynės perkėla” skundą atsakovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl veiksmų teisėtumo ir nepagrįstai įgytų piniginių lėšų priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas akcinė bendrovė ,,Smiltynės perkėla” skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) pripažinti, kad atsakovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos reikalavimas mokėti laivo atplaukimo ir išplaukimo įforminimo mokestį yra neteisėtas;
2) priteisti iš atsakovo 698,56 litus, kaip nepagrįstai įgytas pinigines lėšas.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas reikalauja mokėti už paslaugas, kurių neteikia. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšys, jų maksimalūs dydžiai, rinkliavų taikymo principai, taisyklės nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 226 ,,Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3-322 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių“. Teigė, kad šie teisės norminiai aktai nenumato tokios rinkliavos rūšies, kurios reikalauja atsakovas. Reikalaujamas mokestis negali būti priskiriamas prie pajamų, gaunamų už suteiktas paslaugas, nes paslaugas atsakovas gali teikti tik sudaręs paslaugų teikimo sutartis ar kitokio pobūdžio sandorius. Šiuo atveju jokia sutartis nebuvo sudaryta. Nurodo, jog neaišku, kokią paslaugą atsakovas suteikė, nes išrašytose sąskaitose - faktūrose reikalaujamos mokėti sumos įvardijamos kaip „atplaukimo ir išplaukimo įforminimo mokestis”. Pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2005 m. balandžio mėnesio moka mokestį pagal atsakovo išrašytas sąskaitas-faktūras. Atsakovas be teisinio pagrindo pareiškėjo sąskaita įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (Civilinio kodekso 6.237 str. 1 d.).
Klaipėdos apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad teismų praktikoje yra nemažai atvejų, kai civilinės teisės ir pareigos kyla iš administracinių teisinių santykių: ginčai dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, uosto žemės, kito valstybinio turto nuomos mokesčio priteisimo, kurie yra teismingi bendros kompetencijos teismams, nors mokesčiai, rinkliavos, jų dydžiai ir mokėjimo tvarka nustatyti įstatymais, nutarimais ir kitais teisės norminiais aktais. Šiuo konkrečiu atveju atliekamų paslaugų ir patarnavimų tarifai: laivų atplaukimo įforminimas - 8 litai; laivų išplaukimo įforminimas - 8 litai - patvirtinti valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcijos direktoriaus 2000 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 114 ,,Dėl paslaugų, patarnavimų tarifų patvirtinimo”, t. y. reikalaujamos mokėti piniginės lėšos - sumos už suteiktas paslaugas, nustatytos valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcijos direktoriaus įsakymu, o jų mokėjimo pagrindas - išrašytos ir apmokėjimui pateiktos sąskaitos-faktūros. Teismo manymu, šioje byloje nėra akivaizdaus ginčo dėl administracine tvarka nustatytų rinkliavų pagrįstumo. Teismas konstatavo, kad yra pagrindo manyti, jog šis konkretus ginčas yra civilinės teisinės, o ne administracinės teisinės prigimties.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, iš kokių teisinių santykių – civilinių ar administracinių – suinteresuotas asmuo kelia savo reikalavimus.
Iš pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas prašo pripažinti valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos reikalavimą mokėti laivo atplaukimo ir išplaukimo įforminimo mokestį neteisėtu; taip pat prašo priteisti iš atsakovo 698,56 litus, kaip nepagrįstai įgytas pinigines lėšas.
Šiuo konkrečiu atveju, kaip pagrįstai nurodė Klaipėdos apygardos administracinis teismas, atliekamų paslaugų ir patarnavimų tarifai: laivų atplaukimo įforminimas - 8 litai; laivų išplaukimo įforminimas - 8 litai - patvirtinti valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcijos direktoriaus 2000 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 114 ,,Dėl paslaugų, patarnavimų tarifų patvirtinimo”. Šiame įsakyme pažymėta, jog lėšos, gautos už paslaugas ir patarnavimus, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste naudojamos uosto eksploatacinėms išlaidoms dengti bei uosto infrastruktūrai plėtoti.
Atsakovas valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra viešojo administravimo subjektas (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 10, 11 straipsniai, Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1, 4 dalys), kuris Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje atlieka vykdomąją veiklą skirtą įstatymams, kitiems teisėms aktams įgyvendinti. Viena iš atsakovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai teisės aktais pavestų funkcijų yra statyti, naudoti ir plėtoti uosto infrastruktūrą (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 11 straipsnio 11 punktas). Uosto lėšų, kuriomis inter alia yra ir pajamos, gaunamos už Uosto direkcijos teikiamus patarnavimus, naudojimas, taip pat yra imperatyviai reglamentuojamas teisės aktų nuostatomis (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 33 straipsnis). Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad uosto lėšos naudojamos uosto eksploatavimo, plėtros ir kitoms išlaidoms, susijusioms su uosto veikla apmokėti.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcijos direktoriaus 2000 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. 114 ,,Dėl paslaugų, patarnavimų tarifų patvirtinimo”, kuriuo, pareiškėjo manymu, neteisėtai nustatyti „atplaukimo ir išplaukimo įforminimo mokestis”, yra priimtas viešojo administravimo srityje – vykdant, kaip aukščiau pažymėta, vieną iš valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai teisės aktais pavestų funkcijų - statyti, naudoti ir plėtoti uosto infrastruktūrą. Tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdis yra administracinės teisinės prigimties ir nagrinėtini ne bendrosios kompetencijos, bet administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalimi ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Smiltynės perkėla” skundą atsakovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl veiksmų teisėtumo ir nepagrįstai įgytų piniginių lėšų priteisimo grąžinti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.
skyriaus teisėjas Egidijus Laužikas teisėjas Algirdas Taminskas