Telšių apylinkės teismo nutartis

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. 2YT-222-1007/2018Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01912-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2; 2.5.3; 3.4.5.1; 3.4.5.19

telšių APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. kovo 16 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal E. S. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui pagal įstatymą priimti atnaujinimo iškeltą civilinę bylą, kurioje suinteresuoti asmenys yra J. S., I. K. ir Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja sutuoktinio palikimo nepriėmė, nes nuosavybės teisė į butą buvo registruota jos vardu, todėl pareiškėja, nežinodama apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, buvo įsitikinusi, kad po sutuoktinio mirties visas nurodytas butas priklauso jai. Pareiškėja nurodo neturinti teisinio išprusimo, o su tokiais klausimais anksčiau susidūrusi nebuvo. Pareiškimo dėl palikimo priėmimo Akmenės rajono 2-ajame notaro biure niekas nepadavė, testamento palikėjas nesudarė, paveldėjimo byla neužvesta. Palikėjo ir pareiškėjos dukros J. S. ir I. K. tėvo palikimo nepriėmė ir į palikimą nepretenduoja. Tai jos patvirtino paduodamos notarams atitinkamus pareiškimus. Kitų asmenų, kurie būtų galėję priimti palikimą, nėra. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas advokatas Albertas Kruminas pareiškėjos prašymą palaikė jame išdėstytais pagrindais ir motyvais ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas.

Pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. S.. Tai patvirtina santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) ir pavardės, vardo pakeitimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (b. l. 5-6). Pareiškėjai E. S. gyvenant santuokoje su J. S., jie įsigijo (duomenys neskelbtini), esantį butą, nuosavybės teisė į kurį registruota pareiškėjos vardu (b. l. 15-16). Iš mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) kopijos ir Gyventojų registro 2017 m. gruodžio 29 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. S. mirė (duomenys neskelbtini) gyvendamas santuokoje su pareiškėja E. S. (b. l. 7, 43). Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2017 m. lapkričio 27 d. liudijime, kurio Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir Testamentų registro išraše nurodyta, kad J. S. palikimo niekas nepriėmė, pareiškimo dėl palikimo priėmimo Akmenės rajono 2-ajame notaro biure niekas nepadavė, paveldėjimo byla neužvesta, J. S. testamentai neįregistruoti (b. l. 10-11). Pareiškėjos ir palikėjo dukros J. S. ir I. K. notariškai patvirtintais pareiškimais nurodė, kad į J. S. palikimą nepretenduoja, pretenzijų dėl jo nereiškia ir ateityje nereikš (b. l. 28-34). Palikimo priėmimo terminą praleidusi pareiškėja siekia priimti sutuoktinio palikimą ir įforminti savo nuosavybės teisę į nurodytą turtą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Palikėjo pirmos eilės įpėdinėms (dukroms) nepriėmus jo palikimo, pareiškėja pagal CK 5.13 straipsnį paveldi visą sutuoktinio palikimą. Kadangi (duomenys neskelbtini), esantis butas buvo įsigytas 1994 m., pareiškėjai E. S. gyvenant santuokoje su J. S., pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas butas buvo įgytas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nepriklausomai nuo to, kad įformintas tik pareiškėjos vardu. J. S. (duomenys neskelbtini) mirus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisė pasibaigė, kaip nustatyta CK 3.100 straipsnio 1 punkte. J. S. priklausęs turtas įgijo palikimo statusą (CK 5.2 straipsnio 1 ir 2 dalys). Palikimas turėjo būti priimtas per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Šį terminą pareiškėja praleido.

Iš bylos medžiagos matyti, kad palikėjo J. S. turto perėjimo valstybei procedūros nėra pradėtos. Esant įpėdinių, pretenduojančių priimti palikimą, jas pradėti netikslinga, nes tai neatitiktų CK 5.62 straipsnyje nustatyto valstybės vaidmens paveldėjimo santykiuose. Visuomeninio gyvenimo bei įstatyminio reguliavimo tendencijos – skatinanti privatinės nuosavybės prioritetą valstybinio turto atžvilgiu, t. y. privatus turtas valstybei perduodamas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis, 46 straipsnio 1 dalis), gerbti šeimos ar giminės nuosavybės tęstinumą, perimamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis), kuris įgyvendinamas, be kita ko, paveldint savo šeimos ar giminės narių turtą. Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla neužvesta, termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai nepaveiks trečiųjų asmenų teisėtų interesų, atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų poziciją, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, taip pat atsižvelgiant į pareiškėjos teisinį neišprusimą, jos nurodytos aplinkybės vertintinos jos interesais, todėl laikytina, kad terminas priimti palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminą 2007 m. sausio 11 d. mirusio sutuoktinio J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui pagal įstatymą priimti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.