Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas), Nataljos Zelionkienės,

dalyvaujant pareiškėjų: J. S., Bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovui – advokatui A. G.,

atsakovės – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. G. – V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. S., Bendrijos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. rugsėjo 21 d. atsisakymas nagrinėti skundą dėl savavališko pastato rekonstravimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes nebuvo atsižvelgta į gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkų teisių pažeidimus. Atsakovas skundą išnagrinėjo formaliai ir nesigilindamas į svarbias pareiškėjų nurodytas aplinkybes. Atsakovas visiškai neįvertino, kad atliekant gyvenamojo namo rekonstrukciją vietoje bendro naudojimo balkono buvo sukurta atskira ir tik keliems butams pasiekiama bei tik šių butų savininkų naudojama patalpa. Pagal pareiškėjų turimą VĮ Registrų centro pateiktą pastato kadastrinių matavimų bylos aktualų planą jokia gyvenamoji patalpa bendro naudojimo balkono vietoje nėra numatyta. Tokiu būdu buvo pažeista gyvenamojo namo gyventojų teisė naudotis jų bendrąja daline nuosavybe ir patekti į bendro naudojimo balkoną. Balkono rekonstravimui į gyvenamąja patalpą, skirtą tik keliems butams, buvo būtinas gyvenamojo namo butų savininkų rašytinis pritarimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas dėl rekonstravimo. Toks pritarimas niekada nebuvo gautas. Rekonstravimą atlikęs asmuo tiesiog pasisavino bendro naudojimo objektą, kuris priklauso visiems namo gyventojams. Ši aplinkybė iš esmės nebuvo vertinama nagrinėjant skundą. Atsakovas be jokių papildomų argumentų vadovavosi 2016 m. birželio 9 d. raštu „Dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini)“ ir jame minimu 2007 m. rugpjūčio 7 d. statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktu. Šio akto pagrįstumas ir teisėtumas turėjo būti įvertinti atsižvelgiant būtent į gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkų teises ir interesus. Tokio pobūdžio pažeidimų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas negalėjo ignoruoti ir privalėjo išnagrinėti iš esmės.

Pabrėžė, kad skundas buvo išnagrinėtas neįvertinant viešojo intereso pažeidimų atliekant gyvenamojo namo patalpų rekonstrukciją. Nagrinėdamas skundą atsakovas visiškai neatsižvelgė į tai, kad gyvenamasis namas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją – Kauno pirmojo karinio miestelio, vad. Žemųjų Šančių kareivinės (unikalus kodas 26902). Atliekant rekonstravimą buvo pakeisti statinio išorės matmenys, prie statinio vietoje balkono pristatyta nauja gyvenamoji patalpa, dėl ko, galimai, buvo silpninamos arba keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos. Leidimas šio statinio rekonstravimui galėjo būti išduotas tik suderinus su Kauno miesto savivaldybės paveldosaugos padaliniu (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 6 str. 2 d.). Toks suderinimas niekada nebuvo atliktas. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, esant galimam viešojo intereso pažeidimui, atsakovas privalėjo atlikti išsamų bei visapusišką pareiškėjų nurodytų aplinkybių patikrinimą bei 2007 m. rugpjūčio 7 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto teisėtumo įvertinimą. Skunde yra pateikiamos naujos aplinkybės, dėl kurių gyvenamojo namo patalpų rekonstrukcija turėtų būti vertinama kaip savavališka statyba. Dėl šios priežasties skundas negalėjo ir neturėjo būti vertinamas kaip pakartotinis, o atsakovas neturėjo teisės vadovautis išimtinai 2016 m. birželio 9 d. raštu „Dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini)“ be naujų aplinkybių ir argumentų įvertinimo bei faktinės situacijos patikrinimo.

2016 m. balandžio 5 d. pareiškėjo prašymo metu galiojusių Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – Taisyklės), 46.11 papunktis reglamentavo, kad skundai ir pranešimai nenagrinėjami dėl statybos užbaigimo aktų, pažymų apie tai, kad statinys statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų, negu nurodyti Taisyklių 46.9, 46.10 ir 46.13 papunkčiuose, su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų – jei nuo akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip vieneri metai, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Dėl to atsakovas buto (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimo aktų išdavimo teisėtumo klausimo nenagrinėjo.

Paaiškino, kad atsakovas 2018 m. rugsėjo 5 d. gavo bendrijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. skundą, kuriuo buvo prašoma įvertinti susidariusią situaciją dėl galimai savavališkai 1999 metais įvykdytų gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų ir inicijuoti veiksmus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad faktinės aplinkybės nepasikeitė, į tai, jog bendrijai jau buvo atsakyta 2016 m. birželio 9 d., vadovaudamasis Taisyklių 46.1 ir 46.11 papunkčių nuostatomis, priėmė sprendimą nenagrinėti bendrijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. skundo ir parengė 2018 m. rugsėjo 21 d. skundžiamą raštą, kuriuo pasiūlė dėl galimai pažeistų teisių kreiptis į teismą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio nuostatomis.

Akcentavo, kad atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektu, asmenų prašymus, skundus, pranešimus nagrinėja pagal jos teisės aktais nustatytą kompetenciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio nutarimu Nr. 875, Priežiūros įstatymu, Inspekcijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, ir Taisyklėmis. Viešojoje teisėje galioja principas, kad viešojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus.

Pabrėžė, kad vadovaujantis Taisyklių 46.1 ir 46.11 papunkčiais, skundai ar pranešimai nenagrinėjami, kai teismas nagrinėja skundą tuo pačiu klausimu, taip pat kai teismas ar Inspekcija jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą bei dėl statybos užbaigimo aktų, pažymų apie tai, kad statinys statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų, negu nurodyti Taisyklių 46.9 ir 46.13 papunkčiuose, su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų – jei nuo akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip vieneri metai, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Į pareiškėjų 2018 m. rugpjūčio 30 d. skundą atsakovas atsakymą pateikė, atsižvelgdamas į tai, kad faktinės aplinkybės nepasikeitė, į tai, kad nuo 2007 m. rugpjūčio 7 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, 2000 m. spalio 5 d. Statinio priėmimo naudoti akto surašymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, nėra duomenų, kad dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Bendrija (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 7 d. atsakovui pateikė 2016 m. balandžio 5 d. prašymą, kuriuo buvo prašoma išnagrinėti, ar yra išduotas statybos leidimas rekonstruoti pastatą – gyvenamąjį namą, ar atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija yra teisėta. Atsakovas 2016 m. balandžio 19 d. atliko patikrinimą bute (duomenys neskelbtini) su įstiklinta terasa 9a-6, taip pat ir bute (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 28 d. buvo surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-826-(15.31). 2016 m. birželio 9 d. raštu Nr. (15.2)-2D-8361 informavo pareiškėją, kad jokių pažeidimų nenustatė. Šis atsakymas teisės aktų nustatyta tvarka ginčijamas nebuvo. Paminėtame rašte atsakovas konstatavo, kad buto (duomenys neskelbtini) (su įstiklinta terasa) VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtino, kad kadastro duomenų nustatymo data – 2006 m. vasario 9 d., bendras plotas – 90,64 kv. m, įregistravimo pagrindas – 2007 m. rugpjūčio 7 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Atsakovas, palyginęs Kadastrinių matavimų bylos duomenis su fiksuotais patikrinimo metu, pakeitimų nenustatė. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įstiklintoje 27,03 kv. m ploto terasoje šildymo sistema neįrengta, siena tarp šildomos buto (duomenys neskelbtini) patalpos ir terasos nėra išgriauta. Buto (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtino, jog kadastro duomenų nustatymo data – 1999 m. lapkričio 3 d., bendras plotas – 68,94 kv. m, įregistravimo pagrindas – 2000 m. spalio 5 d. Statinio priėmimo naudoti aktas. Palyginus Kadastrinių matavimų bylos duomenis su fiksuotais patikrinimo metu, jokių pakeitimų nebuvo nustatyta. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir teismui pateikti Nekilnojamo turto centrinio duomenų banko išrašų duomenys. Kadangi nuo statybą įteisinančių dokumentų išdavimo praėjo daugiau negu 1 metai, taip pat nebuvo nustatytas ir viešojo intereso pažeidimas, todėl 2016 metais atsakovas buto (duomenys neskelbtini) ir buto (duomenys neskelbtini) užbaigimo aktų išdavimo teisėtumo klausimo nenagrinėjo.

Pateikti duomenys taip pat patvirtina aplinkybes, kad atsakovas 2018 m. rugsėjo 5 d. gavo bendrijos narių – dalies gyvenamųjų patalpų savininkų 2018 m. rugpjūčio 30 d. skundą, kuriuo buvo prašoma įvertinti susidariusią situaciją dėl galimai savavališkai 1999 metais įvykdytų gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų ir inicijuoti veiksmus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad faktinės aplinkybės nepasikeitė, ir į tai, jog bendrijai jau buvo atsakyta 2016 m. birželio 9 d. raštu, vadovaudamasis Taisyklių 46.1 ir 46.11 papunkčių nuostatomis, priėmė sprendimą nenagrinėti bendrijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. skundo bei parengė 2018 m. rugsėjo 21 d. šioje byloje skundžiamą raštą, kuriuo atsisakė nagrinėti skundą ir pasiūlė dėl galimai pažeistų teisių kreiptis į teismą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio nuostatomis.

Priimdamas procesinį sprendimą šioje administracinėje byloje teismas vadovaujasi teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis ginčijamo sprendimo priėmimo metu.

Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 13 dalis reglamentuoja, kad jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Teismui panaikinus šiuos dokumentus, Inspekcija atlieka savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka. Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad skundai ar pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieni metai ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas anksčiau kaip prieš 3 metus, išskyrus atvejus, kai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. To paties straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad skundai ar pranešimai dėl statybos užbaigimo aktų ar pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų, negu nurodyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu nuo akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip vieni metai, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

Teismas taip pat akcentuoja, kad ir atsakovės vadovo - Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliai – Taisyklės) 46.1, 46.11 punktuose įtvirtintų nuostatų turinio matyti, kad skundai ir pranešimai nenagrinėjami, jeigu teismas nagrinėja skundą tuo pačiu klausimu, taip pat kai teismas ar Inspekcija jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo; dėl statybos užbaigimo aktų, pažymų apie tai, kad statinys statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų, negu nurodyti Taisyklių 46.9 ir 46.13 papunkčiuose, su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų – jei nuo akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip vieneri metai, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

Sistemiškai įvertinęs aukščiau išdėstytą situacijos teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad atsakovas ginčijamame rašte detaliai aptarė ginčo situacijos faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra jokių įtarimų, jog buvo pažeistas viešasis interesas, teisėsaugos institucijoje neatliekamas tyrimas ir pareiškėjui detaliai jau buvo atsakyta 2016 m. birželio 9 d. raštu, kuris pareiškėjui buvo dar kartą pateiktas su šioje byloje ginčijamu raštu. Teismas, įvertinęs 2016 m. birželio 9 d. atsakovo rašto ir jo priedų turinį, kad 2016 metais pareiškėjams buvo išsamiai atsakyta į visus klausimus, taip pat ir tuos, kurie pakartotinai keliami pareiškėjų 2018 m. rugpjūčio 30 d. skunde institucijoms. Iš to seka, kad atsakovas pagrįstai rėmėsi Taisyklių normomis, kuriose įtvirtinti naikinamieji terminai, suteikiantys teisę atsakovei nenagrinėti prašymų (skundų)(ABTĮ 56 str.).

Teismas pabrėžia, kad vertinant, ar viešojo administravimo subjekto – atsakovo veiksmai ginčo situacijoje atitinka įstatymo reikalavimus, turi būti atsižvelgiama į bendruosius administracinės teisės principus: teisėtumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kt. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti įstatymo viršenybės bei draudimo piktnaudžiauti valdžia principai, esantys sudedamąja teisinio apibrėžtumo principo dalimi, reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Administracinis sprendimas, neatitinkantis nurodytų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, turi būti panaikinamas. Prašomas panaikinti 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimas yra individualus teisės aktas, todėl jam taikomi ir bendrieji individualaus administracinio sprendimo (viešojo administravimo) reikalavimai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo konkrečiai įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Teismas daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas laikomas pagrįstu, kadangi jis tinkamai (pakankamai) motyvuotas. Sprendimas atitinka esminis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, paremtas teisės normomis, pasirašytas kompetentingo pareigūno, nurodyta akto apskundimo tvarka, todėl jis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu. Teismas pabrėžia, kad šiuo atveju ginčas kyla tarp privataus gyvenamojo namo bendrasavininkų ir šis ginčas nėra aktualus didesnei visuomenės daliai, todėl klausimo dėl viešojo intereso buvimo ginčo situacijoje svarstymas net netikslingas.

Nenustatęs pagrindų panaikinti skundžiamą sprendimą, teismas taip pat daro išvadą, kad neturi būti patenkintinas ir antrasis pareiškėjos skundo reikalavimas (išvestinis reikalavimas) - įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš esmės išnagrinėti 2018 m. rugpjūčio 30 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų skundą dėl galimai savavališkos statybos (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjų, tiek ir atsakovo bei jų atstovių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų J. S., Bendrijos (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.