- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-412-345/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui V. B., trečiajam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. B. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. liepos 27 d. sprendimu po 1/3 dalį uždarbio priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai G. B. ir priteisti iš atsakovo V. B. dukters G. B. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad santuokoje su atsakovu susilaukė dviejų dukterų - (duomenys neskelbtini) gim. Indrės, kuri jau yra pilnametė, ir (duomenys neskelbtini) gim. G. Nuo teismo sprendimo ieškovė gaudavo ir tebegauna kiekvieną mėnesį tik minimalų išlaikymo dydį - tai yra iki pirmosios dukters pilnametystės gaudavo po 260 litų, jai sulaukus pilnametystės, dabar gauna po 130 litų kiekvieną mėnesį dukters G. išlaikymui. Atsakovas vengia rodyti savo pajamas ir darbo užmokestį, todėl ¼ dalis jo atlyginimo niekada neviršija minimalios 130 litų priteistos sumos. Šiai dienai toks vaikui skiriamas išlaikymas yra nebeatitinkantis net minimaliausių vaiko poreikių. Nuo tada, kai buvo priteistas išlaikymas dukrai N. G., pasikeitė iš esmės tiek vaiko poreikiai, tiek ieškovės finansinės galimybės, tiek bendra ekonominė situacija valstybėje, tiek įstatymai, reguliuojantys išlaikymą vaikams. 1999 metais, kai buvo priteisiami alimentai, dukrai N. G. buvo tik 4 metai, šiuo metu dukrai jau 13 metų. Jos maistui, higienos priemonėms, mokymosi priemonėms ir kitoms išlaidoms reikalingos žymiai didesnės lėšos. Tuo tarpu atsakovas sumoka išimtinai tik po 130 Lt ir niekada daugiau neskiria dukrai jokių papildomų lėšų, net jos prašomas nenuperka jokio jai reikalingo daikto. Būtiniausias vaiko išlaikymo išlaidas per mėnesį sudaro: būstas, internetas, telefonas - 140 Lt. Tai yra vienam vaikui tenkanti dalis, į kurią įeina elektros energijos sąnaudos, vanduo, šiukšlių išvežimas, būsto apšildymo išlaidos. Maistas - 450 Lt (po 15 litų dienai). Drabužiai, avalynė - 90 litų. Kultūriniai renginiai - 50 litų (ekskursijos, teatrai, koncertai, kinas). Vitaminai, vaistai, higienos priemonės - 30 litų. Kirpykla - 20 Lt. Knygos, mokymo priemonės - 30 litų. Šokių būrelis - 100 litų; baseinas - 90 litų; iš viso per mėnesį susidaro 1000 Lt. Šiuo metu ieškovė viena negali vaikui skirti reikiamos išlaikymo sumos, todėl mergaitė nebelanko šokių, baseino, kurį rekomenduoja lankyti gydytojai laikysenai taisyti, nei jokio kito sporto būrelio, dažniausiai privalo atsisakyti kultūrinių renginių, ko pasėkoje vaikas jaučiasi nepilnavertis, kyla psichologinių problemų. Be to, kartą į metus atostogoms reikėtų skirti apie 900 Lt vaiko poilsiui prie jūros ar ežero, į mėnesį tai sudarytų apie 75 litus, ar bent jau poilsiui vaikų stovykloje (vaikų stovyklų kaina 10 dienų yra maždaug 600 Lt). Taip pat nuo 2006 metų dukrai reikalingi akinukai, kurie yra kas tam tikrą laiką (kartą į metus) keičiami. Per dvejus metus dvejiems akinukams išleista 632 litai, vidutiniškai į mėnesį tai sudarė 26 litus. Tokiu būdu būtiniausios vaiko išlaidos kas mėnesi sudaro maždaug 1100 litų. Esant galimybei, dukters maitinimui reikia didesnių lėšų, nes ji auga, bręsta, reikėtų įvairiapusiškesnio maisto. Taip pat didesnių lėšų reikėtų kultūrinėms priemonėms, taip pat rūbams, mokymosi priemonėms, kad mergaitė nesijaustų blogesnė už kitus vaikus ir nebūtų traumuojama moraliai, įvairiapusiškam vaiko ugdymui ir pilnaverčiam pragyvenimui papildomai dar reikėtų skirti apie 200 litų kas mėnesį. Neišvengiamai reikalingi ir vienkartiniai pirkiniai – dviratis, riedučiai, kompiuteris. Todėl tos lėšos, kurių prašo iš atsakovo, yra tikrai labai nedidelės ir sudaro gerokai mažiau nei pusę vaiko išlaikymui reikalingų pinigų. Mano, kad atsakovas gali skirti tokias lėšas dukters išlaikymui. Jis ilgą laiką dirba vienoje vietoje, ginklų parduotuvėje vadybininku, todėl iš tiesų yra nerealu, kad jaunas sveikas vyras su ilga specifinio darbo patirtimi ir atitinkamomis žiniomis gautų mažesnį nei minimali mėnesinė alga atlygį už ilgametį darbą. Be to, 2007-02-14 sprendimu buvo padalintas šalių turtas ir atsakovui iš ieškovės priteista piniginė kompensacija 63 333 Lt. Jai sumokėti ieškovė privalėjo pasiimti banko paskolą, kad išsaugotų savo ir vaikų vienintelį būstą, ir dabar kas mėnesį moka bankui po 605,71 Lt kreditui ir palūkanoms padengti, kartą į metus privalomai turi drausti įkeistą bankui turtą, kas kainuoja 440 Lt metams, todėl jos galimybės skirti praktiškai vienai visą reikalingą vaikui išlaikymo sumą iš esmės pasikeitė. 1999 m. teismo sprendime nebuvo nuorodos, kad išlaikymas kasmet indeksuojamas, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), tuo tarpu pastaraisiais metais pragyvenimo kainos (maisto, komunalinių paslaugų) smarkiai išaugo ir tebeauga, o MGL kaip dydis nebėra toks aktualus ir nekinta kartu su infliacija.
Atsiliepimas
Atsakovas V. B. su ieškiniu nesutiko. Laikotarpiu nuo išlaikymo priteisimo 1999-07-27 iki šios dienos šalių turtinė padėtis pasikeitė – ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, tuo tarpu atsakovo turtinės padėties vadinti pagerėjusia negalima. Per minimą laikotarpį ieškovė įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir priklausinius, esančius adresu Vilniaus rajono savivaldybėje, Medininkų kaime. Iki tol minėtas turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė šalims. 2007-02-14 teismo sprendimu atsakovas neteko viso minėto turto, tuo tarpu ieškovė tapo vienintele aukščiau nurodytų nekilnojamųjų daiktų savininke. Vadinasi, jos turtinė padėtis žymiai pagerėjo, o atsakovo pablogėjo. 2001-03-30 atsakovas sudarė antrą santuoką su V. B. 2001-07-22 jiems gimė dukra J. B. Tokiu būdu atsakovas priverstas išlaikyti ne vieną, o dvi nepilnametes dukras. Jo darbo užmokestis šiuo metu sudaro apie 520 Lt, atskaičius mokesčius. Ieškovės prašomas priteisti 500 Lt dydžio išlaikymas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, atsakovo darbo užmokesčio dydžio, bei pažeistų kitos nepilnametės – J. interesus, nes faktiškai visą gaunamą darbo užmokestį būtų priverstas skirti vienai dukrai. Ieškovas neslėpė nuo ieškovės savo pajamų, o uždirba tik tiek, kiek nurodyta pažymoje apie darbo užmokestį. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad dar 2007-04-06 atsakovui buvo konstatuota stuburo išvarža keliose vietose, jį vargina skausmas juosmens srityje, tirpsta bei skauda dešinę koją. 2008-06-19 neurochirurgo konsultacijoje yra konstatuota, kad darbingumas yra ribotas, rekomenduojama vengti darbų, susijusių su padidintu darbo krūviu. Todėl jo galimybės gauti didesnes pajamas nei gauna šiuo metu, yra abejotinos. Padėtis darbo rinkoje netgi pablogėjo dėl šiuo metu šalyje kilusios ekonominės krizės. Atsakovo išsilavinimas yra tik vidurinis, tuo tarpu gerai apmokamam vadybininko darbui reikalingas aukštasis išsilavinimas, kurio neturi. Todėl visiškai nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai ir slepia savo pajamas. Nurodo, kad per visas metų šventes, taip pat gimtadienius, skiria po šimtą litų, kiekvienų atostogų metu vaikas praleidžia pas atsakovą apie savaitę, vasaros metu nusiveža į sodą pas savo tėvus, taip pat į kaimą Zarasų rajone į žmonos tėvų sodybą. Taip pat atsakovo žmona mokykloje duoda po du Lt dienpinigių, nes pasak dukros, mama neduoda. Todėl ieškovė negali teigti, kad atsakovas vaiku nesirūpina. G. nelanko nei baseino, nei šokių būrelio, o ir lankyti juos Vilniuje yra sunkiai įsivaizduojamas dalykas, kadangi tokiu atveju vaiką tektų kasdien vežioti į Vilnių ir atgal, o tai ir papildomos išlaidos kurui, ir taip pat neaišku, kas vežiotų vaiką 80 kilometrų. Ieškovė teigia, kad vaikui yra ydinga laikysena ir reikalingas baseinas. Kitos atsakovo dukros laikysena taip pat ydinga, tačiau gydytojai rekomenduoja tiesiog stebėti sėdėjimą. Atsakovas dalinai nedarbingas, rekomenduojamos vonios, gydomieji raumenų masažai, vertikalios vonios, tačiau dėl lėšų stygiaus sau to leisti negali, nors tai gyvybiškai svarbu dėl darbingumo. Mano, kad važiuoti iš Medininkų apie 80 km, taip pat mokėti už baseiną yra ne būtinybė, o prabanga. Paauglė savo laikyseną sėkmingai gali koreguoti mankšta, subalansuota mityba ir kitais dalykais. Poilsio stovykla už 900 litų – tai per didelė prabanga. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnius ir būtinus vaiko poreikius. 800 litų išlaikymo per mėnesį vaikui yra daugiau negu pakankama pinigų suma, ir ne tik būtiniausiems poreikiams patenkinti. Maža to, kitai nepilnametei dukrai taip pat yra reikalingi akiniai. Atsakovas kartu su žmona taip pat turi kitų piniginių prievolių: komunalinės paslaugos už butą, skolinis įsipareigojimas UAB „Snoro lizingas“. Šiuo metu faktiškai didele dalimi prie buto išlaikymo ir išsimokėjimo prisideda jo žmona. Tačiau ieškovė negali nepagrįstai praturtėti atsakovo žmonos sąskaita. Kitų svarbių priežasčių, dėl kurių keistinas išlaikymo dydis, nėra.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovas ieškinį palaikė, kad palaikė išvadą (b.l. 51-52), kad būtina atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė nei viena mėnesio alga. Ginant vaiko interesus ir atsižvelgiant į tai, kad priteistas išlaikymo dydis dabartiniu metu neatitinka vaiko interesų bei poreikių, prašo padidinti priteistą išlaikymą iki 400 Lt per mėnesį. Atsakovas gali mokėti bankui paskolą, vadinasi, jo turtinė padėtis nėra tokia bloga.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. liepos 27 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. Av-65/1999 nepilnametei G. B. priteisto išlaikymo dydį priteisiant iš atsakovo V. B. išlaikymą G. B. po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2008-06-17 iki dukters pilnametystės. Šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat priteisė iš atsakovo V. B. 162,24 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas išsprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų – atsakovo sutuoktinės V. B. teisių ir pareigų, nes išlaikymo dydžio pakeitimas turės įtakos ir jos teisėms ir pareigoms. Priteisus N. G. 400 Lt išlaikymą, atsakovo dukrai Jomilei liktų tik 260 Lt išlaikymui. Pirmos instancijos teismas pažeidė LR CK 3.192 str. 2 d. nuostatas, nes ieškovės gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei atsakovo. Ieškovė turi nekilnojamojo turto o atsakovas skolinius įsipareigojimus bankui. Teismas priteisė 400 Lt išlaikymą iš ieškovės konstatavęs, jog per 9 metus ženkliai pasikeitė maisto ir kitų vartojimo prekių kainos, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų patvirtinančių konstatuotas aplinkybes, o vien konstatavimas, jog vaikui būtinas 400 Lt išlaikymas iš atsakovo, nėra pagrindas priteisit tokio dydžio išlaikymą. Teismas neįvertino, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 14 d. sprendimu priteisė žymiai didesnę turto dalį nei atsakovui siekdamas užtikrinti nepilnametės dukros poreikius ir interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas ieškovė prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog 2008-10-14 buvo sužalota eismo įvykio metu, patyrė daugybinių lūžių, operacijų. Kadangi negali savimi pasirūpinti, šiuo metu gyvena ir yra išlaikoma sesers. Duktė G. laikinai gyvena pas atsakovą. 150 Lt dukros G. išlaikymui priteisti alimentai atiduodami atsakovui. Nuo 2008 m. gruodžio mėnesio atsakovas nebemoka 150 Lt ieškovei dukros išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovės J. B. ir atsakovo V. B. santuoka nutraukta 2001-02-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. liepos 27 d. sprendimu. Santuokoje šalys susilaukė I. B. gim. (duomenys neskelbtini), ir G. G. gim., (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. liepos 27 d. nutarimu dėl alimentų išieškojimo šalių dukros I. G. išlaikymui nutarta išieškoti iš atsakovo 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio (1MGL) kiekvienam vaikui kas mėnesį iki dukters I. B. pilnametystės, vėliau ¼ dydžio visų rūšių uždarbio, pajamų bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki dukters G. B. pilnametystės (b.l.6). I. G. šiai dienai yra pilnametė. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 14 d. sprendimu padalijo bendrąją jungtinę nuosavybę – priteisė ieškovei 2/3, ir atsakovui 1/3 santuokoje įgyto turto, priteisiant visą nekilnojamąjį turtą ieškovei, įpareigojant ieškovę atsakovui sumokėti 1/3 nekilnojamojo turto dalies kompensaciją pinigais. Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. liepos 27 d. nutartimi priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai I. B.
Vadovaujantis LR CK 3.192 str. 1 d. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. LR CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Teismas nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, t. y., kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vadovaujantis LR CK 3.3 str. 1 d. nustatytas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais. Spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į atsakovo amžių, sveikatą, išsilavinimą, darbo patirtį ir kt.
Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmos instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų – atsakovo sutuoktinės V. B. teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju byla yra nagrinėjama dėl ieškovės ir atsakovo teisių ir pareigų jų dukros G. B. atžvilgiu. Ginčo tarp atsakovo ir jo sutuoktinės V. B. dėl jų nepilnametės dukters J. B. išlaikymo, nėra.
Apeliantas nesutinka su ieškovės prašoma priteisti dukros išlaikymui po 400 Lt suma, nes atsakovo gaunamos pajamos nėra pakankamos, kad būtų patenkinti įsipareigojimai kitai šeimai, bankui, bei tokia apimtimi nepilnamečiams vaikams.
Pagal LR CK nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str. 1 d.). LR CK 6.461 str. 2 d. nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Nagrinėjamu atveju priteista išlaikymo suma N. G. neviršija minimalios mėnesio algos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, kai sprendžiamas klausimas dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, prioritetas teikiamas vaiko poreikiams. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien tik vaiko minimalių, fiziologinių poreikių tenkinimu, ir visais atvejais vaikui turi būti užtikrinamos sąlygos fiziškai, ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir įgyti naujus. Iš bylos medžiagos matyti, jog iki šiol atsakovo teikiamas išlaikymas dukrai sudarė apie 130 Lt per mėnesį. Įvertinant G. amžių (15 m.), išlaidas būstui, komunaliniams mokesčiams, maistui, drabužiams, sveikatai, higienai, kultūriniams renginiams, metų šventėms, bei specialiems poreikiams atsakovo teikiamas išlaikymas negalėjo patenkinti net minimaliausių mergaitės poreikių. Nustačius N. G. trumparegystę, bei sumokėjus 402 Lt už G. akinius (b.l.30), visa kasdieninių poreikių mergaitės (vaikų) išlaikymo našta net keliems mėnesiams buvo perkelta išimtinai ieškovei. Pažymėtina, jog tokia neproporcinga vaikų išlaikymo našta eilę metų buvo išimtai ieškovės rūpestis. Taigi šiuo metu priteista 400 Lt suma iš atsakovo, negali būti pripažinta neprotingai didelė, pažeidžianti atsakovo interesus, ar nepagrįsta. Byloje pateikti paskaičiavimai bei rašytiniai įrodymai patvirtina šias išlaidas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog priteista 400 Lt suma yra nepagrįstai.
Jeigu vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas, tačiau atsižvelgiama į tai, dėl kokių priežasčių tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki, atsižvelgiama į atsakovo amžių, sveikatą, išsilavinimą, darbo patirtį ir kt. Atsakovas nurodo, jog neturi išsilavinimo gauti pakankamai apmokamą darbą, be to ir sveikata riboja atsakovo galimybes, taip pat nurodo, jog būtina atsižvelgti į šiuo metu susiklosčiusią sunkią ekonominę situaciją bei darbo stygių.
Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovui yra 42 metai, o gaunamos pajamos laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2008-09-30 neatskaičius mokesčių sudarė nuo 133,33 Lt iki 800 Lt (b.l.55,109). Vadovaujantis pateiktais medicininiais išrašais (b.l.54) atsakovui rekomenduotina vengti darbų, susijusių su padidintu fiziniu krūviu, taigi objektyviai vertinant atsakovas pajėgus dirbti bet kokį darbą nesusijusi su fizine jėga ir gauti didesnes pajamas nei minimalus darbo užmokestis. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų apie atsakavo išsilavinimą ar kvalifikaciją, tačiau atsakovo išsilavinimas neužkerta kelio atsakovui siekti didesnių pajamų, galimybės persikvalifikuoti, siekti aukštesnio išsilavinimo vakariniu ar neakivaizdiniu būdu, tam, kad būtų patenkinti atsakovo vaikų, bei naujai sukurtos šeimos poreikiai. Ta aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu nepakankamai uždirba, tačiau neieško papildomo darbo ar veiklos, pati savaime negali reikšti, kad yra teisinis pagrindas sumažinti išlaikymo dydį nepilnametei dukrai. Be to, atsakovo tokio paties dydžio pajamos tiek ekonominio pakilimo, tiek sunkmečio laikotarpiu, kelia pagrįstų abejonių apie atsakovo realiai gaunamas pajamas. Atsakovas nurodo, kad ieškovės gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei atsakovo, todėl iš atsakovo nepagrįstai priteista 400 Lt išlaikymo suma, ir tokiu būdu pažeistos LR CK LR CK 3.192 str. 2 d. nuostatos. Kolegija atmeta šiuos argumentus, kaip nepagrįstus, nes vieno iš tėvų gaunamos didesnės pajamos nėra pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos teikti tinkamą išlaikymą savo vaikams.
Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas neįvertino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 14 d. sprendimo, kuriuo ieškovei priteista žymiai didesnė šalių dalintino turto dalis nei atsakovui, taip siekiant užtikrinti nepilnametės dukros poreikius bei interesus. Tokiu būdu jau antrą kartą yra priteisiamas atsakovo vaikams išlaikymas.
Pagal LR CK 3.117 str. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 14 d. sprendimu ieškovei priteisė didesnę (2/3) dalintino turto dalį atsižvelgdamas į tai, kad su ieškove liko gyventi nepilnametė šalių duktė. Pažymėtina, jog ieškovei priteista didesnė turto dalis siekiant užtikrinti nepilnametei dukrai gyvenamąją vietą, o ne išlaikymą kasdieniniams poreikiams, todėl kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmos instancijos teismas pakartotinai išsprendė nepilnametės dukters išlaikymo klausimą.
Apeliantas nurodo, jog teismas priteisė 400 Lt išlaikymą iš atsakovo konstatavęs, jog per 9 metus ženkliai pasikeitė maisto ir kitų vartojimo prekių kainos, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų patvirtinančių konstatuotas aplinkybes, o vien konstatavimas, jog vaikui būtinas 400 Lt išlaikymas iš atsakovo, nėra pagrindas priteisti tokio dydžio išlaikymą. LR CK 6.461 str. 2 d. nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Vadovaujantis LR Vyriausybės 1998-05-11 nutarimu Nr. 570 ,,Dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 1998, Nr. 45-1241) nuo 1998-06-01 iki 2003-08-31 buvo nustatyta 430 Lt mėnesinė minimali alga (1 MMA), nuo 2003-09-01 iki 2004-04-30 – 450 Lt MMA (Žin., 2003, Nr. 73-3371); nuo 2004-05-01 – 500 Lt MMA (Žin., 2004, Nr. 46-1511); nuo 2005-07-01 – 550 MMA (Žin., 2005, Nr. 45-1444); nuo 2006-07-01 – 600 Lt MMA (Žin., 2006, Nr. 35-1251); nuo 2007-07-01 - 700 Lt (Žin., 2007, Nr. 65-2525); nuo 2007-12-28 – 800 Lt (Žin., 2007, Nr 137-5592). Taigi priteisiant išlaikymai nepilnamečiui vaikui vadovaujamasi ne pasikeitusiomis maisto ir kitų vartojimo prekių kainomis, o 1 MMA, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad priteista 400 Lt išlaikymo suma iš atsakovo yra be teisinio pagrindo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.), konstatuoja, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto sprendimo, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (LR CPK 327 str., 329 str., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.