- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-29
- Bylos Nr.
- e2-5410-721/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- T. J.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei S. J., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių skyriaus atstovei Raimondai Želvytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui T. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys antstolė Elena Miliauskienė, antstolis Svajūnas Degimas, UAB Legal Balance, UAB ,,Admituras“, UAB ,,Mažeikių šilumos tinklai“, UAB ,,Mažeikių vandenys“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. J. teismui pateiktu ieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 2006-05-06 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 99, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę J.; nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus O. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo kartu su motina; priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant nepilnamečio sūnaus O. J. motiną – ieškovę S. J.; nustatyti atsakovo T. J. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei; nustatyti, jog neįvykdytus kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams UAB Legal Balance, UAB ,,Admituras“, UAB ,,Mažeikių šilumos tinklai“, UAB ,,Mažeikių vandenys“ vykdys asmeniškai ieškovę.
Ieškovė nurodė ieškinyje ir teismo posėdyje paaiškino, kad po santuokos su atsakovu sudarymo pirmuosius penkerius metus šalys puikiai sutarė, kūrė bendrus planus, nusipirko šeimos būstą. Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus O. Santuoka šiuo metu yra iširusi, gyvenant sutuoktiniams kartu paaiškėjo, kad visiškai nesuderinamos šalių asmeninės charakterio savybės Nesutarimai šeimoje prasidėjo dėl atsakovo nuolatinio girtavimo, dėl pastovių ginčų, nesutarimų, šalių kaip sutuoktinių niekas nebesiejo, atsirado susvetimėjimas ir nepakantumas, nebeliko meilės ir pagarbos vieno kitam. Nuo 2016 metų atsakovas dėl padarytos nusikalstamos veikos atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl nebeliko nei moralinės, nei materialinės paramos, sutuoktinių nebesieja nei dvasiniai, nei fiziniai saitai. Susidariusi padėtis galutinai atšaldė tarpusavio jausmus, sutuoktiniai prarado pagarbą ir pasitikėjimą vienas kitu. Atsakovas taip pat išreiškė norą nutraukti santuoka, bet nesutiko tai padaryti bendru sutuoktiniu sutikimu, nos jau trejus metus šalys gyvena atskirai, bendro ūkio nebeveda, bendro gyvenimo planų nebeturi, visus finansinius reikalus sprendžia atskirai, ieškovė gyvena su kitu vyriškiu, su kuiuo susilaukė dukters. Santuokos nutraukti bendru sutikimu nepavyko. Esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka turi būti nutraukta pripažįstant abų sutuoktinius kaltais dėl jos iširimo. Abu sutuoktiniai iki santuokos iširimo nebuvo lojalūs, tolerantiški vienas kitam, jų tarpusavio elgesys buvo nepagarbus. Po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti savo santuokinę pavardę. Vaiko gyvenamoji vieta, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, nutraukus santuoka, turi būti nustatoma su ja, nes sūnus nuolat gyvena su motina, mano, kad nėra reikalo keisti faktiškai susiklosčiusių aplinkybių, tuo labiau,kad atsakovas ir neturi galimybės būti su sūnumi. Gyvenant su ja sūnui bus užtikrintos palankiausios sąlygos tinkamai augti bei vystytis. Ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neturi būti, nes ji tėvo bendravimui su sūnumi neprieštarauja, taip pat neprieštarauja, kad atsakovas be ribojimo lankytų vaiką. Atsakovas kelis kartus skambino sūnui, bet po pokalbių su tėvu sūnus nelabai nori su juo bendrauti. Iš atsakovo priteistinas ir kasmėnesinis išlaikymas nepilnamečio sūnaus O. poreikiams tenkinti. Mano, kad nepilnamečio vaiko poreikius atspindi procesiniuose dokumentuose nurodytos konkrečios aplinkybės, ir į jas atsižvelgiant bei vadovaujantis proporcingumo principu nustatomas išlaikymo dydis, todėl priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui O. periodinėmis išmokomis kas mėnesį konkrečia pinigų suma po 200,00 Eur iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją). Vaiko išlaikymo patiriamas išlaidas sudaro išlaidos maistui, drabužiams, būstui, sveikatos priežiūros išlaidos, vaistai, vaikui susirgus ir kt. Ji patiria daugiau išlaidų, susijusių su vaiko išlaikymu, o kai kurių iš jų neįmanoma iš anksto numatyti. Vaiką auginti, išlaikyti jai padeda motina, sesuo, iš dalies uošvienė, nes jos pajamų neužtenka vaiko poreikius patenkinti. Toks išlaikymo dydis atspindi teisingą pusiausvyrą tarp nepilnamečio vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties bei neprieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise turi būti paskirta ieškovė. Šalys turi įsipareigojimų kreditoriams UAB Legal Balance -488,08 Eur, UAB ,,Admituras“-584,54 Eur, UAB ,,Mažeikių šilumos tinklai“- 2012,24 Eur, UAB ,,Mažeikių vandenys“- 493,93 Eur. Kreditorinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai ieškovė. Santuokos metu įgytas dviejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir automobilis Renault Megane Scenic turi atitekti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, nes jį perims visus skolinius įsipareigojimus kreditoriams - paslaugų butui tiekiejams, iš esmės šie įsipareigojimai viršiją paties buto vidutinę rinkos vertę. Tarpusavio išlaikymo priteisti neprašo nes abi šalys yra darbingos.
Atsakovas T. J., kuriam procesiniai dokumetai buvo tinkamai įteikti, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nurodė, jog teismo posėdyje dalyvauti nepageidauja, todėl byla išnagrinėta teismo posėdyje atsakovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys UAB ,Legal balance, UAB ,,Admituras“ atsiliepimuose į ieškinį nurodė, jog sutinka, kad šalių finansiniai įsipareigojimai būtų pripažinti asmeninėmis ieškovės S. J. prievolėmis. Trečiasis asmuo UAB ,,Mažeikių vandenys“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog neprieštarauja bendrovei dėl skolos gražinimo asmeniškai ieškovei, prašė ginčą spęsti teismo nuožiūra. Teismo posėdyje šių trečiųjų asmenų atstovai nedalyvavo, gauti prašymai bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant. Tretieji asmys UAB ,,Mažeikių šilumos tinklai“, antstoliai Elene Miliauskienė, Svajūnas Degimas atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje šie tretieji asmenys nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, byla nagrinė ta jiems nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas, teismo posėdžio metu pateikdamas išvadą, nurodė, kad ieškovės pareikštus reikalavimus palaiko, neprieštarauja dėl nepilnamečio šalių sūnaus O. J. gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Nepilnamečio sūnaus O. J. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina turi būti priteistas periodinis išlaikymas iš atsakovo nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui, dėl išlaikymo sumos palieka spręsti teismo nuožiūra. Iš tėvo T. J. priteistinas išlaikymas nepilnamešiam sūnui išlaikyti, kuris garantuotų būtiną ir socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį. Išlaikymą uzufrukto teise turi tvarkyti vaiko motina ieškovė S. J.. Nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta ir patvirtinta teismo ir kad ji būtų maksimali.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos medžiaga, nustatyta, jog šalys S. J. ir T. J. susituokė (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 99. Sutuoktiniai turi nepilnametį sūnų O. J., gimusį (duomenys neskelbtini).
Santuokoje sutuoktiniai įgijo nekilnojamąjį turtą: dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Šalys turi neįvykdytus kreditinius įsipareigojimus UAB Legal balance-488,08 Eur, UAB ,,Admituras”- 584,54 Eur, UAB,,Mažeikių šilumos tinklai”- 2012,24 Eur, UAB ,,Mažeikių vandenys”- 493,93 Eur.
Ieškovė ir atsakovas trejus metus gyvena atskirai, nebegyvena sutuoktinių gyvenimo, neveda bendro ūkio. Kadangi sutuoktiniai gyvena atskirai, atsakovas nuo 2016 m. atlieka jam už nusikalstamą veiką paskirtą laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, o ieškovė gyvena su kitu vyru, su kuriuo augina mažametį vaiką, ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl santuokos nutraukimo
Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos CK 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei, inter alia, jis yra neištikimas (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutuoktiniai S. J. ir T. J. kartu nebegyvena nuo 2016 metų, neveda bendro ūkio, nebegyvena sutuoktinių gyvenimo. Ieškovė nurodo, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, nes atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu ir nesiėmė jokių veiksmų šiai problemai spręsti, nuo 2016 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, šeima nesidomi, ryšių su šeimos nariais nepalaiko, savo nepilnamečio sūnaus neišlaiko, yra nelojalus šeimai. Ji gyvena su kitu vyru, 2017 metais pagimdė dukrą. Abi šalys pažeidė savo pareigas, abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas. Ieškovė nebenori išsaugoti santuokos, taikytis nesutinka ir yra kategoriškai apsisprendusi nutraukti santuoką. Atsakovas, kaip jau buvo paminėta, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo, todėl teismas laiko, kad yra išnaudotos visos sutuoktinių taikinimo galimybės, sutuoktiniai ilgą laiką – trejus metus nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo.
Ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės, suponuoja išvadą, kad šalių santuoka iširo, nes abu sutuoktiniai ieškovė S. J. ir atsakovas T. J. prisidėjo prie to, netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, todėl šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abu sutuoktiniai būtent iki santuokos iširimo nebuvo lojalūs, tolerantiški vienas kitam, jų tarpusavio elgesys buvo nepagarbus, todėl ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.26 – 3.30 straipsniai).
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ginčo tarp šalių šiuo klausimų nėra. Po santuokos nutraukimo paliekamos pavardės: ieškovei S. J. jos pasirinkimu santuokinė –J., atsakovui T. J. – J.
Dėl santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų
Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybę pirmiausiai nustatomas bendras sutuoktinių turtas, ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas atsižvelgdamas į įstatymo numatytas aplinkybes, viena iš kurių yra sutuoktinio turtinė padėtis, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad CK 3.118 straipsnyje nustatyti tam tikri sutuoktinių turto dalijimo tvarkos ypatumai, taikomi tais atvejais, kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių. Tokiomis aplinkybėmis teismas, spręsdamas reikalavimą padalyti santuokinį turtą, turi vadovautis pagal įstatyme nustatytą veiksmų seką: pirma, sudaryti turto balansą, kuriame turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas; antra, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs; trečia, jeigu po balanso sudarymo paaiškėja, kad, priteisus kreditoriams mokėtinas sumas, bendro turto liko, šis padalijamas sutuoktiniams, priešingu atveju pripažįstama, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi.
Ieškiniu ieškovė S. J. prašo teismo santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą – dviejų kambarų butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), priteisti jai asmeninės nuosavybės teise. Santuokoje šalys įgijo automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmosios registracijos data 2001-08-23) kuris registruotas ieškovės S. J. vardu ir ji prašo šį automobilį po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti jai.
Atsakovas T. J. dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo prieštaravimų ieškovės reikalavimui nepareiškė, kompensacijos iš ieškovės S. J. už santuokos nutraukimo metu dalintino nekilnojamojo turto dalį neprašo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės. Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikams auklėti bei šviesti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (LR CK 3.109 straipsnio 2 dalis).
Sutuoktiniai S. J. ir T. J. turi bendrus kreditorius UAB ,,Legal Balance“, UAB ,,Admituras“, UAB ,,Mažeikių vandenys“, UAB ,,Mažeikių šilumos tinklai“. Antstolė Elenos Miliauskienės kontoroje vykdomi išieškojimai UAB ,,Legal Balance“, UAB ,,Admituras“, UAB ,,Mažeikių vandenys“, UAB ,,Mažeikių šilumos tinklai“ naudai (vykdomosios bylos 0009/14/03980, 0009/14/04161, 0009/14/05106, 0009/16/02916, 0009/16/04550, 0009/19/01480, antstolis Svajūnas Degimas vykdomojoje byloje 0156/17/00697 vykdo išieškojimus “ UAB ,,Mažeikių šilumos tinklai“ naudai. Prievolės kreditoriams UAB ,,Admituras, UAB ,,Mažeikių šilumos tinklai, UAB ,,Mažeikių vandenys atsirado iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ir santykiuose prieš kreditorius ieškovės ir atsakovo prievolė solidari. Išieškojimas pagal pradinio iešieškotojo UAB ,,4finance“ vykdomas pagal 2014-09-22 Kauno miesto 17-jo notarų biuro notarės išduotą vykdomąjį dokumentą, pradinis išieškotojas 2017-10-12 pakeistas nauju išieškotoju UAB .,, Legal Balance“ ir sutuoktiniai įsiskolinimą turi grąžinti taip pat solidariai., nes byloje nėra pateikta įrodymų, jog šis įsipareigojimas yra vieno iš sutuoktinių skola.
CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Minėtoje normoje nereglamentuojama, kaip ir kokiomis konkrečiai priemonėmis turi būti nustatoma rinkos kaina. Lietuvos A. T. praktikoje pažymima, kad turto vertė gali būti nustatoma, remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, o taip pat dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys.
Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena su nepilnamečiu sūnumi, išlaiko ji viena. Ieškovė S. J. sutinka toliau mokėti visus mokesčius už butą bei viena atsiskaytyti su visais kreditoriais. Automobiliu Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės naudojasi taip pat ieškovė.
CK 3.119 straipsnis imperatyviai nustato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Nagrinėjamoje byloje VĮ Registrų centro nurodyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 2247 Eur.
Įsiskolinimo visų kreditorių atžvilgiu kiekvienai šaliai solidariai tenkanti įsiskolinimo suma bylos iškėlimo teisme dieną buvo 3578,79 Eur. Santuokoje įgyto buto ir automoibilio vertė (viso bendrai 2747 Eur) net 832 Eur mažesnė už ieškovės ir atsakovo įsiskolinimą kreditoriams (3578,79 Eur). Bendras šalims tenkančio turto ir įsipareigojimų balansas nėra lygus, ieškovė įsipareigojo viena įvykdyti visus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, todėl, atsižvelgdamas į nepilnamečio šalių sūnaus interesus, nes šis būstas yra vienintelis ieškovės ir šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamasis būstas, siekiant apsaugoti ieškovės ir vaiko interesus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3 dalis), teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga turtą priteisti jai priteistinas asmenininės nuosavybėn santuokoje su atsakovu įgytas turtas: dviejų kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas savo pozicijos dėl santuokoje įgyto turto skolinių įsipareigojimų padalinimo po santuokos nutraukimo teismui nepareiškė. Tretieji asmenys UAB ,,Mažeikių vandenys“, UAB ,,Legal balance“, UAB ,,Admituras“ neprieštaravo, kad turtas po santuokos nutraukimo tarp ieškovės ir atsakovo būtų padalintas teismo nuožiūra.
Atsižvelgiant į tai, jog nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteistinas ieškovei ir ieškovei sutinkant faktiškai toliau vykdyti prievoles kreditoriams, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir po santuokos nutraukimo šalių skoliniai įsipareigojimai paliktini asmeninėmis ieškovės prievolėmis, kurias ji vykdys iš savo asmeninių lėšų, nesprendžiant kompensacijos iš ieškovės S. J. atsakovui T. J. už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį klausimo.Teismo vertinimu toks nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto padalinimo būdas atitinka sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, o taip pat nepažeidžia šalių kreditorių interesų.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra nurodęs, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimo nustatyta, kad nepilnametis O. J. gyvena su ieškove S. J. ir tai atitinka mažamečio šalių sūnaus interesus ir šalių valią, ir nėra duomenų, kad gyvenimas su motina kenktų vaikui ar būtų jam nepriimtinas ir pavojingas, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustato su ieškove S. J.. Atsakovas nepateikė prieštaravimų, kad sūnaus O. J. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo būtų nustatyta su
ieškove S. J..
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo T. J. nepilnamečio sūnaus O. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus O. J. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant nepilnamečio sūnaus motiną – ieškovę S. J..
Atsakovas nepateikė prieštaravimo reikalavimui priteisti iš jo išlaikymą mažamečiam sūnui Oskarui.
Ieškovė nurodė, kad 200 Eur periodinis išlaikymo dydis teisingai atspindi nepilnamečio vaiko poreikius s bei neprieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Taip pat atkreipė dėmesį, jog savo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų vykdo ir šiuo metu, atsakovas išlaikymo sūnui neteikia jau kelis metus.
Iš ieškovės vaiko poreikiams reikalingos sumos paskaičiavimų, pateiktų kartu su ieškiniu matyti, kad bendra sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga suma yra vidutiniškai 375 Eur per mėnesį (maistui 150 Eur, viršutiniams ir apatiniams drabužiams, avalinei 50 Eur, vaistams, vitaminams, higienos priemonėms 30 Eur, internetui, mobilaus ryšio telefonui 20 Eur, mokyklos reikmėms 50 Eur, futbolo bureliui-10 Eur, kitoms reikmėms (lavinimo priemonės, atostogos, pramogos ir pan.) per mėnesį išleidžiama nuo 50 iki 80 Eur).
Iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymos apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas matyti, kad ieškovei nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. buvo išmokėta 2283,04 Eur vaiko išmoka. Ieškovė S. J. yra vaiko auginimo atostogose.
Atsakovas T. J. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, reikia nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į bendrą ekonominį lygį šalyje, į tai, kad vaikas auga, įvertinęs vaikų poreikius, teikdamas pirmumą vaiko teisių ir interesų apsaugai, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma įvertina vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgia, užtikrina jų apsaugą ir visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaikų interesų naudai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) mano, kad ieškovės prašoma sūnaus išlaikymui suma nėra per didelė, ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą už visą laiką, kai jis nemokėjo išlaikymo sūnui, tačiau, pripažintina, kad atsakovas, kuris šiuo metu nedirba, bet iki 2016 metų turėjo nuolatinį darbą ir pajamų šaltinį ir pats pablogino savo turtinę padėtį, turi mokėti išlaikymą sūnui. Vadovaujantis CK 3.192 straipsniu, 3.201 straipsniu, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo kas mėnesį priteistina nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200 Eur mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019-09-13, išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ieškovė, būdama nepilnamečio motina, paskiriama tvarkyti nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu ir tai, kad tėvas arba motina, su kuriuo vaikai nuolat gyvena, patiria daugiau išlaidų, susijusių su vaiko išlaikymu, o kai kurių iš jų neįmanoma iš anksto numatyti.
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
Ieškovė teismo posėdžio metu reikalavimą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo palaikė, nors konkrečios atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos nepasiūlė. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, tiek ieškovės, tiek atsakovo teisės ir pareigos jų vaikui yra lygios (LR CK 3.156 straipsnio 1 dalis), atsakovo teisė ir pareiga rūpintis savo nepilnamečiais vaikais negali būti ribojama, lygiai taip pat atsakovo pareiga bendrauti su nepilnamečiais vaikais negali būti perkeliama ieškovei ir negali būti pateisinama atsakovo gyvenimo būdu. Atsižvelgiant į ieškovės išdėstytus argumentu, jos reikalavimas dalyje dėl nepilnamečio sūnaus bendravimo su jo tėvu tvarkos nustatymo tenkintinas ir nustatytina tokia atsakovo ir nepilnamečių dukterų bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas T. J. turi teisę matytis ir bendrauti su savo sūnumi O. J. iš anksto suderinus su ieškove S. J. bendravimo vietą ir laiką, tačiau bendravimas turi vykti tokiu būdu, kad būtų užtikrinta nepilnamečio vaiko gerovė. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus.
Ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nekonkreti, dėl ko tarp šalių gali kilti tolimesni ginčai ir tokia situacija prieštarautų vaiko interesams, bet atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, atsakovės paaiškinimu jis kalės dar dviejus metus, todėl šiuo metu netikslinga nustatyti bendravimo tvarką, kuri nebūtų realiai vykdoma. Konkreti ir aiški vykdymui tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka, kuri užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų, vaiko teisę nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, esant nesutarimams tarp šalių, gali būti nustatyta teismo sprendimu, turint duomenis apie atsakovo T. J. gyvenamosios vietos sąlygas. Kaip žinia, santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Dėl tarpusavio išlaikymo
Nei ieškovė nei atsakovas išlaikymo sau vienas iš kito nereikalauja. Todėl tarpusavio išlaikymas nepriteistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Ieškovė byloje reiškė reikalavimus – nutraukti santuoką, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, nustatyti bendravimo tvarką, priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, padalinti santuokoje įgytą turtą ir išspręsti prievolių padalijimo klausimą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą
Šioje byloje mokėtinas 204, 40 Eur žyminis mokestis (50 Eur – už reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, 82,40 Eur dėl turto pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe, 72 Eur – už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo), nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista. Ieškinys pateiktas per EPP, todėl mokėtinas žyminis mokestis 153,30 Eur priteisinas valstybei iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 284, 381-385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visškai.
Santuoką, sudarytą tarp ieškovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 99, nutraukti. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: ieškovei S. J. – J., atsakovui T. J. - J.
Nustatyti nepilnamečio sūnaus O. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo su motina S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti, kad atsakovas T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi O. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) prieš 3 kalendorines dienas iki bendravimo su vaiku dienos, suderinęs su ieškove S. J. bendravimo su sūnumi vietą ir laiką.
Priteisti iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui O. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo 2019-09-13 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Pavesti vaiko išlaikymui priteistomis piniginėmis lėšomis išskirtinai nepilnamečio vaiko interesais disponuoti uzufrukto teise S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise: dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Pripažinti ieškovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreditorinius įsipareigojimus UAB ,,Legal Balance“, UAB ,,Admituras“, UAB ,,Mažeikių šilumos tinklai“, UAB ,,Mažeikių vandenys“ asmeniniais ieškovės S. J. prievoliniais įsipareigojimais iki visiško įvykdymo ir nustatyti po šalių santuokos nutraukimo ieškovei S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareigą iš savo asmeninių lėšų pilnai atsiskaityti su kreditoriais.
Priteisti iš atsakovo T. J , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 153,30 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus 30 centų) žyminio mokesčio valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.