Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant pareiškėjų M. K. ir Č. A. K. atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliotam asmeniui Eglei Stanaitytei viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal pareiškėjų M. K. ir Č. A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. K., VĮ Registrų centrui dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija VĮ Registrų centras nurodė, kad minėto žemės sklypo ribas galima pažymėti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Pažymėjo, kad išnagrinėjus kitų pateiktų dokumentų kopijas ir jų turinį nekilnojamojo turto registre kadastro duomenų pilnai pakaktų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2000-06-16 buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo privačios nuosavybės teise sutartis Nr. P19/2000-07-61, kuria S. P. K. nusipirko 673 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 5 p. nustatyta pareiga pirkėjai per 3 mėn., įregistruoti šį sklypą Žemės ir kito nekilnojamojo turto registre. (b. l. 15). S. P. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Mirusiosios įpėdiniai prašo atnaujinti terminą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sutarties registracijai.

Teismas nurodo, kad 1964 m. LR CK 149 str. buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal sandorio metu galiojusį LR CK 255 str., LR žemės įstatymo 14 str. visi žemės sandoriai per tris mėnesius užregistruojami Nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka; piliečiai, nustatyta tvarka neįregistravę įsigyto žemės sklypo, neturi teisės juo disponuoti. Ginčo sutartinių santykių susiformavimo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nustatyta situacija, kai sandoris sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tačiau nustatytu terminu neįregistruotas. Tokiu atveju neįregistruotas sandoris negalioja, tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal LR CK 4.49 str. 1 d. daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Orestas“ v. UAB ,,Pramoninis servisas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. PĮ „Maturė“ v. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialui, bylos Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. ir kt. v. P. V. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1158/2003; kt.). Darytina išvada, kad kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal J. K. pareiškimą VĮ Registrų centro Šiaulių filialui ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2009). Dėl to nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą.

Šiuo atveju teismas nurodo, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad jiems registracijos terminas buvo neaiškus, nes ši pareiga nebuvo tinkamai išaiškinta, dėl išsilavinimo stokos, amžiaus ir pan. Pagal pasirašytą sutartį matyti, kad pareiga registruoti buvo aiškiai nurodyta. Be to, numatytos ir pasekmės, t. y., kad asmuo negali disponuoti šiuo žemės sklypu, kol nėra sutartis registruota. Darytina išvada, minėtos sutarties nuostatos buvo aiškios, nedviprasmiškos, todėl turėjo būti suprantamos sutartį sudariusiam asmeniui – S. P. K.. Ginčo sutarties sudarymo metu pirkėja buvo šešiasdešimt vienerių metų amžiaus, byloje nėra duomenų, dėl sunkios sveikatos būklės ir kt. Darytina išvada, kad minėtos aplinkybės nesukliudė pareiškėjai nuo sutarties sudarymo – 2000-06-16, per nustatytą terminą registruoti šią sutartį.

Teismo nuomone šioje byloje svarbiomis aplinkybėmis pripažintina, kad ginčo sutartis buvo visiškai įvykdyta. Pirkėja visiškai atsiskaitė už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), juo naudojosi ir prižiūrėjo. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad mokesčiai buvo mokami, įsiskolinimų nėra, šias aplinkybes patvirtino suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos įgaliotas asmuo. Kitų asmenų pretenduojančių į ginčo žemės sklypą nėra. Byloje nėra duomenų, kad S. P. K. būtų nesąžiningai naudojusi, ar piktnaudžiavusi suteiktomis teisėmis, todėl numatytos teisinės pasekmės – sutarties negaliojimas, pripažintinos neproporcingomis ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (LR CK 1.5 str.).

Teismas spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą (LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d.), taip pat turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas ir Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos. Teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatos aiškintinos vertinant jų tikslus. Naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams. Nuoseklaus pereinamojo laikotarpio garantu tapo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatos, kuriomis siekta teisėms ir pareigoms, atsiradusioms iki Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., įgyvendinti nustatyti tokį teisinį mechanizmą, kuris užtikrintų „senųjų“ teisių ir pareigų įgyvendinimą „senąja“ tvarka.

Šioje byloje teismas daro išvadą, kad nors sandoris nebuvo įregistruotas (LR žemės įstatymo 14 str. , 1964 m. LR CK 255 str.), tačiau jo sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos: S. P. K. nusipirko, o Kauno apskritie viršininkas pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); suinteresuotas asmuo gavo žemės sklypo kainą; turtą perdavė įgijėjai, kurį ji priėmė, valdė, naudojosi, mokėjo nustatyto dydžio mokesčius (1964 m. CK 253 str.). Sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, todėl pareiškimas tenkintinas ir tikslu priimti palikimą atnaujintinas terminas įregistruoti sutartį S. P. K. vardu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str., 576– 578 str., teismas

nutaria:

pareiškėjams M. K. ir Č. A. K., kad galėtų priimti palikimą, atsiradusį po S. P. K. mirties, atnaujinti įstatymo nustatytą terminą 673 kv. m žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 2000-06-16 pirkimo–pardavimo sutarčiai Nr. P19-2000–0761 įregistruoti mirusios S. P. K. vardu.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.