- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-12
- Bylos Nr.
- A-146-1155-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- J. U.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- Švenčionių rajono policijos komisariatui
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. U. skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Švenčionių rajono policijos komisariatui dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. U. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (I t., b. l. 2-5), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Švenčionių rajono policijos komisariato 20 000 Lt neturtinę žalą. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos generalinio policijos komisaro 2008 m.gegužės 29 d. įsakymu Nr.5-V-300 nuo 2008 m. spalio 1 d. reorganizavus žemesnės pakopos policijos komisariatus prijungimo prie atitinkamo aukštesnės policijos komisariatų, Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Vilniaus rajono policijos komisariatai buvo reorganizuoti prijungimo būdu prie Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (Įsakymo 1 p.). Todėl byloje dėl žalos atlyginimo Lietuvos valstybę atstovauja Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK), o ne jo struktūrinis padalinys Švenčionių rajono PK.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodė, kad ji nuo 1994 metų dirba viešosios įstaigos (toliau – ir Všį) Švenčionių rajono ligoninės II terapiniame skyriuje bendrosios praktikos slaugytoja. 2006 metų pabaigoje susirinkime, kaip daugiavaikė motina, pradėjo reikalauti savo teisių, papasakojo apie netvarką skyriuje. Nuo to laiko skyriaus vyr. med. sesuo L. D. elgėsi su ja netinkamai. Pareiškėja teigė, kad 2007 m. vasario 5 d. į jos darbo vietą atvyko Švenčionių rajono policijos komisariato (toliau – ir Švenčionių rajono PK) pareigūnai, kurie jai paaiškino gavę skundą dėl jos keliamo triukšmo ir smurto prieš vyr. med. seserį L. D.. Teigė su tuo kategoriškai nesutikusi, pateikusi raštiškus paaiškinimus Švenčionių rajono PK pareigūnui V. G., tačiau minėtas pareigūnas surašė dokumentą, kuri ji pasirašė neskaičiusi, nes skubėjo pas mažamečius vaikus. Paaiškėjus, kad jai buvo surašytas nutarimas dėl oficialus įspėjimo, nesutikdama su šiuo nutarimu, pateikė skundą teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 5 d. nutarimu jos skundą patenkino, Švenčionių rajono PK 2007 m. vasario 5 d. nutarimą dėl oficialaus įspėjimo panaikino. Teismas nustatė, kad veiksmų, dėl kurių ji buvo įspėta nutarimu dėl oficialaus įspėjimo, ji neatliko.
Pareiškėja teigė, Švenčionių rajono PK 2007 m. vasario 5 d. nutarimą dėl oficialaus įspėjimo buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, padaryta materialinė ir moralinė žala. Pažymėjo, kad speciali valstybės pareiga atlyginti jai žalą atsiranda pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kurios nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Viena iš sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra veiksmų neteisėtumas. Pareiškėja nurodė, jog Švenčionių rajono PK pareigūnas V. G., M. K., R. B., 2007 m. vasario 5 d. jos atžvilgiu priimdami neteisėtą nutarimą, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, nepateikė jai susipažinti dokumentų ir jų kopijų, neįvykdė savo pareigų taip, kaip reikalauja teisės aktai, todėl dėl šių neteisėtų pareigūno veiksmų jai kilo žala.
Pareiškėja skunde teigė, kad Švenčionių rajono PK pareigūnams priėmus neteisėtą 2007 m. vasario 5 d. nutarimą bei vėliau įrodinėdama šio komisariato pareigūnams, jog jų veiksmai neatitinka tikrovės, ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, policijos bei ligoninės vadovybės pažeminimą. Dėl patirtos depresijos 2007 m. vasario 12 d. ji kreipėsi į Všį Švenčionių rajono pirminės sveikatos priežiūros ligoninės Švenčionių padalinį, jai buvo paskirtas gydymas. Patirtą neturtinę žalą pareiškėja įvertino 20 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 180-182) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovės neteisėtus veiksmus, o patirtą žalą grindžia vien prielaidomis. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutarimas, kuriuo buvo panaikintas oficialus įspėjimas pareiškėjai, nėra absoliutus pagrindas konstatuoti, kad buvo neteisėti veiksmai pakankami kilti neturtinei žalai. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad Švenčionių rajono PK pareigūnai, surašydami įspėjimą pareiškėjai, netiksliai suformulavo įspėjimo pagrindą, todėl teismas minėtą įspėjimą panaikino. Akcentavo, kad priimant oficialų įspėjimą buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, kuris buvo pakankamas pagrindas teismui panaikinti ginčijamą įspėjimą, tačiau nesudaro pagrindo pripažinti administravimo subjekto veiksmų neteisėtais ir daryti išvadą, kad šiuo įspėjimu pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti būtina nustatyti visetą sąlygų: pareigūnų veikos neteisėtumo faktą, konkrečią žalą (pasekmes) ir priežastinį ryšį tarp šios žalos ir pareigūnų neteisėtos veikos.
Teismas vertino, jog pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, kad dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų jai buvo padaryta 20 000 Lt dydžio neturtinė žala.
Pažymėjo, jog pareiškėja skundą iš esmės grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 5 d. nutarimu panaikino Švenčionių rajono policijos komisariato 2007 m. vasario 5 d. nutarimą, kuriuo pareiškėja buvo oficialiai įspėta.
Teismas iš byloje esančio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutarimo nustatė, kad Švenčionių rajono PK 2007 m. vasario 5 d. nutarimas dėl oficialaus įspėjimo buvo panaikintas ne dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, ar dėl to, kad iš viso nebuvo pagrindo įspėti pareiškėją, o dėl to, kad pareiškėja buvo įspėta dėl netinkamo elgesio buityje, kuris iš viso nebuvo tirtas. Minėtame teismo nutarime konstatuota, jog iš byloje surinktų įrodymų visumos (tarp jų – pačios J. U. paaiškinimų, liudytojų L. D., N. S., L. P., Z. Š. parodymų) nustatyta, jog 2007 m. vasario 5 d. rytą konfliktas tarp pareiškėjos ir vyr. med. sesers L. D., kuriai pareiškus pastabą pavaldžiam darbuotojui J. U. dėl darbo, ji sukėlė konfliktą (grasino L. D. sumušimu) darbe – VšĮ Švenčionių rajono ligoninės II terapiniame skyriuje.
Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutarimo negalima laikyti absoliučiu pagrindu konstatuoti, kad policijos pareigūnų atlikti veiksmai pakankami neturtinei žalai kilti. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai buvo įpareigoti tirti J. U. veiksmus, kadangi jie gavo L. D. oficialų skundą dėl J. U. veiksmų. Akcentavo, jog Švenčionių rajono PK 2007 m. vasario 5 d. nutarimas dėl oficialaus įspėjimo buvo panaikintas dėl netinkamai ir netiksliai suformuluoto įspėjimo pagrindo. Teismas konstatavo, kad tai, jog buvo panaikintas Švenčionių rajono policijos PK nutarimas dėl oficialaus įspėjimo dėl tam tikrų procedūrinių pažeidimų, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad policijos pareigūnų veiksmai apskritai buvo neteisėti ir kad dėl šių neteisėtų veiksmų pareiškėjai buvo padaryta neturtinė 20 000 Lt žala.
III.
Pareiškėja J. U. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 1-4), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, kurie buvo išdėstyti skunde pirmosios instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Papildomai motyvuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Švenčionių rajono PK policijos pareigūnų veiksmus, nevertino 2007 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto VPK atsakymo, kuriame Švenčionių rajono PK policijos pareigūnų V. G., M. K. ir R. B. veiksmai nagrinėjant jos (J. U.) pareiškimus buvo pripažinti netinkamais ir neteisėtais ir jiems buvo taikytos atitinkamos poveikio priemonės. Pažymi, kad teismas klaidingai įvertino policijos pareigūnų veiksmus kaip formalius (procedūrinius) pažeidimus, nes minėti pareigūnai nagrinėdami pareiškimus nesilaikė teisėtumo principo ir priėmė neteisėtą` nutarimą dėl jos oficialaus įspėjimo. Nurodo, kad oficialus įspėjimas jai sukėlė sunkias pasekmes: buvo pažeminta jos garbė darbovietėje, ligoninės administracija stengėsi atleisti ją iš darbo, ji buvo metų laikotarpiui įrašyta į profilaktinę įskaitą. Pažymi, kad šie veiksniai turėjo įtakos jos, kaip 4 vaikų motinos, dvasinei būklei, sveikatai bei darbingumui, sukėlė depresiją.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 9-11) prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime be analogiškų pirmosios instancijos teismui pateiktiems argumentų nurodo, kad pareiškėjai skirtas oficialus įspėjimas nėra administracinė nuobauda ir jokių pasekmių pareiškėjai nesukėlė. Pažymi, kad įspėjimas yra daugiau charakterizuojančio pobūdžio ir skirtas sulaikyti asmenį nuo galimų pažeidimų padarymo ateityje. Nurodo, kad pareiškėjos teiginiai dėl jos įrašymo į profilaktinę įskaitą yra nepagrįsti. Mano, kad apeliantės argumentai dėl jos patirtų dvasinių išgyvenimų darbe ar jos darbdavio mėginimo ją atleisti iš darbo, neturi priežastinio ryšio su policijos pareigūnų veiksmais. Pažymi, kad apeliantė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmus skundė Vilniaus apskrities VPK viršininkui, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos bei Vidaus reikalų ministerijos Generalinio inspektoriaus skyriui, tačiau atlikto tarnybinio patikrinimo išvada buvo įvertinta kaip teisėta ir pagrįsta, neteisėtų pareigūnų veiksmų konstatuota nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Vilniaus 2-ųjų pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėja neturtinę žalą kildino iš faktinių aplinkybių, jog Švenčionių rajono PK 2007 m. vasario 5 d. nutarimu ji buvo neteisėtai oficialiai įspėta dėl veiksmų, kurių neatliko, priimdami šį nutarimą ir jai aiškinantis dėl jo priėmimo pareigūnai su ja elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, nepateikė jai susipažinti dokumentų ir jų kopijų, neįvykdė savo pareigų taip, kaip reikalauja teisės aktai. Pareiškėja nurodė dėl to patyrusi didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, policijos bei ligoninės vadovybės pažeminimą. Šiems teiginiams pagrįsti nurodė konkrečią aplinkybę - dėl patirtos emocinės depresijos 2007 m. vasario 12 d. ji kreipėsi į Všį Švenčionių rajono pirminės sveikatos priežiūros ligoninės Švenčionių padalinį, kur jai buvo paskirtas gydymas.
Sprendžiant pareiškėjos skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar Švenčionių rajono PK pareigūnai pareiškėjos atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjos nurodyta žala (pasekmės). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 straipsnio prasme), kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, jog policijos pareigūnai, priimdami neteisėtą 2007 m. vasario 5 d nutarimą, nagrinėdami jos prašymus bei rašydami jai atsakymus, pažeidė Policijos pareigūnų etikos kodekso 4.9 punktą, Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 punktą, 22 straipsnio 1, 2, 4 punktus bei Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.
Policijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta policijos pareigūno pareiga gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves. Šio įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuostatos dėl policijos pareigūno atsakomybės: policijos pareigūnas asmeniškai atsako už savo veiksmus ir sprendimus bei jų padarinius (1 dalis); policijos pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas pareigas ir pažeidęs įstatymo reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiamas tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (2 dalis); neteisėta policijos pareigūno veika fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą atlygina valstybė teisės aktų nustatyta tvarka (4 dalis). Policijos pareigūnų etikos kodekso 4.9 punktas nustato, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi būti teisingas, nešališkas, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų. Teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėja, nurodydama bendrojo pobūdžio teisės normas, reglamentuojančias policijos veiklą, tačiau nenurodydama kuri nuostata ir kokiais konkrečiais policijos pareigūnų veiksmais ar neveikimu buvo pažeista ir kaip būtent tas pažeidimas pasireiškė pareiškėjos atžvilgiu sukeldamas atitinkamas pasekmes, pareigūnų veiksmų neteisėtumo teisės normomis tinkamai nepagrindė.
Pirmosios instancijos teismas nenustatė nė vienos pirmiau aptartos viešosios atsakomybės sąlygos.
Apeliacinės instancijos teisme negali būti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 130 straipsnio 5 dalis). Pareiškėja pirmosios instancijos teisme buvo pareiškusi reikalavimą dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir teismas šį jos reikalavimą išsprendė. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Vadovaudamasi ABTĮ 130 straipsnio 5 dalimi teisėjų kolegija dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti turtinę žalą nepasisako.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. sausio 6 d. Švenčionių rajono PK buvo gautas ir užregistruotas VšĮ Švenčionių rajono ligoninės II terapinio skyriaus darbuotojų L. D. ir Z. Š. 2008 m. sausio 5 d. prašymas įspėti J. U. dėl jos netinkamo elgesio darbe (žodinių ir fizinių grasinimų sumušti). Policijos veiklos įstatymo (byloje aktuali 2006 m. gegužės 11 d. įstatymo Nr.X-603 redakcija) 14 straipsnio 6 dalis, be kita ko, nustato, kad žemesnės pakopos policijos komisariatai užtikrina viešąją tvarką ir visuomenės saugumą straipsnio (14 straipsnio 6 dalies 1 punktas), vykdo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidžia ir tiria nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus (14 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Šio įstatymo 19 straipsnyje yra apibrėžtos policijos pareigūno teisės vykdant nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją. Šioje įstatymo normoje inter alia nustatyta, kad policijos pareigūnas, vykdydamas nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, turi teisę oficialiai įspėti asmenis dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio. Švenčionių rajono PK viršininko pavaduotojo 2008 m. sausio 5 d. rašytiniu pavedimu (rezoliucija ant prašymo), L. D. ir Z. Š. prašymą buvo pavesta nagrinėti pareigūnui V. G.. Remdamasis surinkta medžiaga pareigūnas V. G. nustatė, kad VšĮ Švenčionių rajono ligoninės II terapinio skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja J. U. yra pavaldi šio skyriaus vyr. seseriai L. D. ir kelia konfliktus gavusi jos pastabų dėl darbo, tuo pažeisdama Vidaus tvarkos taisykles, todėl vadovaudamasis Policijos veiklos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi 2008 m. vasario 5 d. nutarimu dėl oficialaus įspėjimo pritaikė procentinio pobūdžio priemonę - oficialiai įspėjo J. U. užpildydamas Nutarimo dėl oficialaus įspėjimo blanką, kuriame yra tekstas, jog asmuo įspėjamas „Dėl neleistino tolesnio girtavimo ir netinkamo elgesio buityje, o taip pat dėl administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 183 str. (viešosios tvarkos trikdymas)“. Pareigūnas išbraukė šio teksto dalį dėl įspėjimo pagal ATPK 183 straipsnį, vietoj jo įrašė įspėjimą pagal ATPK 174 straipsnį (nedidelis chuliganizmas), tačiau neišbraukė šio teksto dalies dėl įspėjimo už girtavimą ir netinamą elgesį buityje. Iš Vilniaus miesto VPK 2007 m. rugpjūčio 29 d. tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad aplinkybė, jog pareigūnas neišbraukė šių žodžių, buvo įvertinta kaip pareigūno V. G. neatidumas taikant Policijos veiklos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį bei jį kontroliavusio pareigūno R. B., kuris patvirtino nutarimą dėl oficialaus įspėjimo, netinkama jam pavaldaus pareigūno kontrolė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 5 d. nutarimu panaikino Švenčionių rajono PK 2007 m. vasario 5 d. pareigūno nutarimą dėl J. U. oficialaus įspėjimo. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutarimo, teismas įvertinęs įrodymų visumą nustatė, kad J. U. darbe (ligoninėje) sukėlė konfliktą, grasino vyr. med. seseriai L. D., davusiai teisėtą nurodymą sutvarkyti procedūrinį kabinetą, todėl policija turėjo pagrindą jai taikyti prevencinio pobūdžio priemonę, numatytą Policijos veiklos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje – oficialiai įspėti dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad teismas 2007 m. balandžio 5 d. nutarimą dėl oficialaus įspėjimo panaikino ne dėl to, kad policija šiuo konkrečiu atveju neturėjo pagrindo taikyti pareiškėjai šią prevencinę priemonę, o dėl to, kad oficialaus įspėjimo tekstas neatitiko nustatytų faktinių aplinkybių ir veikų, už kurias ji galėjo būti oficialiai įspėta, t.y. pareiškėja buvo įspėta dėl tų veikų, kurių ji nepadarė (girtavimo ir netinkamo elgesio buityje).
Teisėjų kolegija pažymi, kad administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas. Pirmiau minėta, kad šiuo konkrečiu atveju Švenčionių rajono PK 2007 m. vasario 5 d. pareigūno nutarimas dėl J. U. oficialaus įspėjimo buvo panaikintas dėl policijos pareigūno padarytų procedūrinių pažeidimų, tačiau paties veiksmo taikyti J. U. prevencinio pobūdžio priemonę, numatytą Policijos veiklos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, neteisėtumas teismo nebuvo nustatytas. Taigi byloje nenustatyta esminės viešosios atsakomybės sąlygos – neteisėtų valdžios institucijos veiksmų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo subjekto tarnybinio patikrinimo išvados dėl atitinkamų procedūrinių pažeidimų pačios savaime taip pat nereiškia, kad dėl šių pažeidimų kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.
Teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėja neįrodė, jog jai padaryta neturtinė žala. Vienintelė konkreti aplinkybė, kurią nurodo pareiškėja, jos kreipimasis 2007 m. vasario 12 d. į gydytoją dėl reakcijos į stresą ir paskirtas gydymas, tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų prieiti prie išvados, kad stresą pareiškėjai sukėlė policijos pareigūnų veiksmai. Į bylą pačios pareiškėjos pateiktame išraše iš asmens sveikatos istorijos nurodyta, jog 2007 m. vasario 12 d. pareiškėja kreipėsi po konflikto darbe (b.l.17). Bylos medžiagoje yra duomenų apie tai, kad aptariamu laikotarpiu pareiškėja patyrė neigiamas emocijas darbe ir buityje. Byloje esančioje 2007 m. vasario 26 d. teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog 2007 m. vasario 25 d. apžiūrima dėl sumušimų pareiškėja teigė, jog buvęs sutuoktinis ją sumušė ir anksčiau, maždaug prieš 3 savaites, t.y. 2007 m. vasario mėnesio pradžioje. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad ji susirgo ir gydėsi dėl Švenčionių rajono PK policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos argumentais, kad dėl oficialaus įspėjimo už veikas, kurių ji nepadarė, atitinkamą laiką ji galėjo jausti nuoskaudą, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutarimas, kuriuo buvo panaikintas oficialus įspėjimas, vertintinas kaip jos teisių apgynimo būdas, pakankama ir teisinga satisfakcija už šią jos patirtą nuoskaudą. Prevencinio pobūdžio įspėjimai neviešinami. Teismas nutarimą dėl oficialaus įspėjimo panaikino praėjus dviems mėnesiams po jo priėmimo. Taigi šio nutarimo galiojimas trumpalaikis. Dėl minėtų priežasčių nėra pagrindo išvadai, jog dėl oficialaus įspėjimo pareiškėja patyrė neturtinę žalą.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėja neįrodė nei valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nei neturtinės žalos padarymo fakto. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos J. U. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.