Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-04-07 · Civilinė byla Nr. 2S-803-370/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-01-20Tauragės apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-04-07Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-07
Bylos Nr.
2S-803-370/2011
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00782-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Žydrūnas Bertašius
Ieškovas
A.
Atsakovas
Šilalės rajono apylinkės teismui, Šilalės rajono savivaldybei
Kategorijos
  • 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-803-370/2011

Teisėja R. Pauparienė (Proceso Nr. 2-42-3-00782-2010-1)

Procesinio sprendimo kategorija 94.2.1;

106.8.4; 106.4 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. balandžio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-01-20 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-229-367/2011 pagal ieškovų A. J. P., V. P. P., E. B. ieškinį atsakovams Šilalės rajono apylinkės teismui, Šilalės rajono savivaldybei dėl teismo sprendimų panaikinimo ir dėl namo pirkimo–pardavimo sutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės rajono apylinkės teisme gautas ieškovų ieškinys atsakovams Šilalės rajono apylinkės teismui ir Šilalės rajono savivaldybei dėl neteisėtų Šilalės rajono apylinkės teismo 1965 m. ir 1966 m. metų sprendimų civilinėse bylose Nr.187/1965 ir Nr.2-16/1966 panaikinimo ir dėl 1959 m. namo pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo.

Šalies argumentai

Tauragės rajono apylinkės teismas 2011-01-20 nutartimi ieškovų ieškinį atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad 1965-09-22 ieškovai pateikė teismui ieškinį dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), grąžinimo. 1965-10-18 teismas priėmė sprendimą, kuriuo patenkino ieškovų ieškinį ir priteisė už namą reikalaujamą 980 rublių sumą. Kasacine tvarka bylą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1965-12-16 Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. 1966-01-25 Šilalės rajono apylinkės teismas byłą išnagrinėjo pakartotinai ir priėmė sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovams iš atsakovo 400 rublių. Pagal tuo metu galiojusį Civilinio proceso kodeksą teismo sprendimą šalys galėjo apskųsti per 10 dienų Lietuvos Respublikos Aukščiausiajam Teismui. Iš bylos medžiagos nematyti, ar Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimas kasacine tvarka buvo apskųstas ir panaikintas, todėl jis yra įsigaliojęs. Ieškovų ieškinys, kuriuo reikalaujama panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 1966-01-25 sprendimą, yra neteismingas apylinkės teismui, kadangi apylinkės teismui įstatymas nesuteikia teisės panaikinti įsiteisėjusius apylinkių teismų sprendimus. Be to, ieškovai prašo panaikinti namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Kaip matyti iš Šilalės rajono apylinkės teismo 1966-01-25 sprendimo, ieškovams už namą buvo priteista 400 rublių kompensacja. Iš 2007-05-03 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo nuorašo (b. l. 54) matyti, kad Šilalės rajono LDT VK 1989-12-29 sprendimu Nr.240 „Dėl konfiskuoto turto grąžinimo reabilituotiems asmenims“ buvo nuspręsta E. B. ir A. P. lygiomis dalimis iš valstybės biudžeto išmokėti 4 371 rublius žalos atlyginimo už pastatus ir turtą. Tai rodo, kad ginčai dėl namo jau yra išspręsti, todėl ieškovų ieškinį atsisakytina priimti ir jis grąžintinas jį padavusiems asmenims.

Atskiruoju skundu ieškovai prašo: kadangi Tauragės rajono apylinkės teismas nekompetentingas naikinti Šilalės rajono liaudies teismo ir Šilalės DŽDT namo pirkimo–pardavimo sutartį, bylą nagrinėti iš naujo ir priimti sprendimus abiem pusėms priimtinomis sąlygomis. Nurodo, kad 1966 m. priteistų 400 rublių niekas neėmė, tai patvirtina aplinkybė, kad vėliau Tarybų valdžia norėdama užglaistyti padarytus nusikaltimus išmokėjo 2 594 rublius. Už namą gautais pinigais naudojosi bankai iki 2008 metų. Nesant galimybės grąžinti turtą natūra, valstybė numatė kompensavimą tokios pat vertės mišku.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal ieškovų ieškinio reikalavimų formulavimą ieškinys negali būti priimtas nagrinėti teisme tuo pagrindu, kad ginčai dėl namo jau yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovai siekia atkurti nuosavybės teises į namą, kuris iki nacionalizacijos priklausė jų seneliams. Šiuo tikslu jie reikalauja panaikinti sutartį, kurios pagrindu namas buvo perleistas kolūkiečiams, ir teismų sprendimus, kuriais jiems už namą buvo priteistos kompensacijos. Iš esmės sprendimus ir namo pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimą ieškovai grindžia ne kokiomis nors tuo metu galiojusiomis teisės normomis, o šias normas priėmusios ir taikiusios okupacinės valdžios veiksmų neteisėtumu.

Lietuvos Respublikos Seimas, pabrėždamas, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai – Atkuriamajam Seimui 1990 m. kovo 11 d. aktais atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, nustojo veikę svetimos valstybės primesti įstatymai, kuriais okupacinė valdžia iš Lietuvos Respublikos piliečių neteisėtai atėmė jų turėtą turtą; pabrėždamas, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą; pabrėždamas, kad 1992 metais Lietuvos Respublikos piliečių valia priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja ir gina valstybės, jos piliečių teises bei nuosavybę; pabrėždamas, kad tęstinių nuosavybės teisių atkūrimas grindžiamas 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostata – Lietuvos Respublikos piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra, teisingai už jį atlyginama; atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994–1996 metų nutarimus ir sprendimus ir į 1922–1940 metų žemės reformos nustatytą 150 ha ribą, pabrėždamas, kad šio įstatymo specialiosiomis teisės normomis reglamentuojami nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisiniai santykiai, 1997 m. liepos 1 d. priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisės į neteisėtai nusavintą turtą atkuriamos ne ginčijant nacionalizuoto turto vėlesnio perleidimo sandorius ir teismų sprendimus dėl jų, o Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (ABTĮ 2 str. 1 d.) – tą yra ne kartą konstatavusi Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisinga ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 334–339 str.,

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusVirginija Nijolė Griškevičienė