- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-22
- Bylos Nr.
- N-444-1057-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarimo D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. kovo 18 d. surašė D. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 10.30 val., S. Lozoraičio – Žeimenos gatvėse, Kaune, vairuodamas transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir sukdamas į dešinę, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu, taip apgadindamas abi transporto priemones, taip pat nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento, tokia veika pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 68, 172 ir 275 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. gegužės 12 d. nutarimu D. M. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, o bylą dėl ATPK 123 straipsnio 5 dalyje padarytos veikos perdavė svarstyti policijai pagal žinybingumą. Teismas nurodė, jog asmens kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, medicininės apžiūros metu padaryta išvada, jog asmeniui nustatytas nedidelio laipsnio apsvaigimas nuo nenustatytos kilmės medžiagų ir vairuoti jis negali, kitais dokumentais. Parinkdamas konkrečią nuobaudą – 4500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams - teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę (13 kartų administracine tvarka baustas).
II.
Nesutikdamas su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarimu, D. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimo dalį, kuria pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį jis nubaustas 4500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamas teismo nutarimas paremtas tik prielaidomis ir spėjimais, nes tam, kad būtų galima jį bausti pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, ištirti įrodymai turi neginčijamai patvirtinti, jog jis vartojo kokias nors psichiką veikiančias medžiagas žinodamas, kad jos veikia taip, jog jis negali vairuoti ir to norėjo bei numatė, kad vairuodamas automobilį po tokių medžiagų vartojimo gali pažeisti KET reikalavimus ir to norėjo, arba nors ir nenorėjo, bet sąmoningai leido tam atsitikti. Tokių įrodymų byloje nėra. Pažymi, jog jam administracinis kaltinimas suformuluotas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų atsitrenkė į kitą automobilį ir jį apgadino, taigi šioje apimtyje apylinkės teismas turėjo išnagrinėti bylą, ir nustatęs, jog įrodymų apie apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų byloje nėra – turėjo nutraukti bylą. Mano, jog šiuo atveju ATPK 284 straipsnio 2 dalis nesuteikia teisės teismui pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos pažeidimo esmės, o tai atlikęs Kauno miesto apylinkės teismas (nutarime mini nustatytą apsvaigimą nuo nenustatytos kilmės medžiagų) akivaizdžiai pažeidė ATPK 260 straipsnio 1 dalies, 284 straipsnio 1 dalies bei 284 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti ir nurodo, jog medicininės apžiūros akte konstatuota, kad asmuo vairuoti negali, be to, apeliaciniame skunde D. M. pats nurodo, jog gėrė alų ir vartojo vaistus nemigai gydyti, taigi turėjo suprasti ir numatyti vaistų bei alkoholio veikimo žalingas pasekmes. Mano, jog asmens veika pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį kvalifikuota ir nuobauda paskirta teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinį skundą teikia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ir kad dėl to apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu jo teisinė padėtis negali būti bloginama (non reformatio in peius principo laikymasis), administracinio teisės pažeidimo bylą tikrina tik toje dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas skyrė D. M. administracinę nuobaudą už veikos, numatytos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą.
Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, mano, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė neištyręs visų bylos aplinkybių, todėl padarytos išvados dėl D. M. veikos kvalifikacijos ir nuobaudos individualizavimo negali būti laikomos tinkamai pagrįstomis.
Administracinis kaltinimas apeliantui buvo suformuluotas ir pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, atitinkamai įtvirtinusią, jog administracinę atsakomybę užtraukia apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens padarytas KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pirmiausia pabrėžtina, jog, skirtingai nei teigia apeliantas, pažeidimo esmės pirmosios instancijos teismas nekeitė, nes analizuojamam pažeidimui atskleisti svarbiausias yra apsvaigimo (tokio, kokio reikalauja minėtas straipsnis) fakto nustatymas, o ne konkrečios medžiagos minimos straipsnio dispozicijoje tikslus nurodymas. Be to, tikslios medžiagos nurodymas formuluojant kaltinimą retai ir įmanomas, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas paprastai surašomas dar negavus visų reikalingų tyrimų (kaip, beje, yra ir šiuo atveju). Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo argumentacijos, D. M. neneigia, jog jis padarė KET pažeidimą, dėl ko buvo apgadintos kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, tačiau neigia būtiną analizuojamo pažeidimo sudėties požymį - apsvaigimą nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog pagal įvykio metu galiojusias Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles apsvaigimas nustatomas medicininės apžiūros pagalba (2, 9.3 p.). Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika numatė, jog medicininė apžiūra baigiama išvados formulavimu po tiriamųjų medžiagų ištyrimo (2, 10, 11 p.), kas nagrinėjamu atveju ir buvo, atsižvelgus į specialisto išvadą Nr.T-N135/08(02), Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr.388 padaryta. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog specialisto išvadoje konstatuota, kad D. M. šlapime benzodiazepinų, barbitūratų ir etilo alkoholio nerasta, tačiau apsvaigimui nustatyti akte Nr.388 padaryta priešinga išvada – nedidelio laipsnio apsvaigimas nenustatytos kilmės medžiaga, asmuo vairuoti negali. Kaip teisingai nurodo apeliantas, ATPK 127 straipsnio 3 dalis reikalauja ne bet kokio apsvaigimo, bet apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės kaip psichiką veikiančias medžiagas nurodo narkotines priemones, psichotropines ir kitas svaigiąsias medžiagas, išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį (2 p.). Narkologinės priežiūros įstatyme psichiką veikiančios medžiagos detalizuotos nurodant, jog tai į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą įrašytos medžiagos, kurios veikia žmogaus psichiką, sutrikdo žmogaus elgesį ir gali sukelti psichinę ir(ar) fizinę priklausomybę (2 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog asmuo padarė veiką, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, tačiau byloje duomenų, jog asmuo buvo apsvaigęs nuo kokių nors psichiką veikiančių medžiagų, nėra.
Apeliantas tiek atliekant medicininę apžiūrą, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog iš vakaro buvo gėręs dvi tabletes Stilnox bei 1,5 litro alaus. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, jog asmuo buvo įtartas kaip apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nes jo kalba buvo nerišli, eidamas svyravo, atrodė pavargęs; medicininę apžiūrą atlikusi gydytoja psichiatrė taip pat padarė apeliantui nepalankias išvadas, nors, kaip jau buvo minėta, specialisto išvada neigiama. Atsižvelgiant į tai, jog byloje yra prieštaringų įrodymų, apsvaigimui nustatyti akte Nr.388 padaryta išvada dėl apsvaigimo nėra tinkamai pagrįsta, nepaneigti apelianto teiginiai, jog būsena panaši į apsvaigimą galėjo būti sukelta dėl autoįvykio metu patirto galvos sutrenkimo ar pavartoto vaisto, priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas. Pirmosios instancijos teismas įpareigotas byloje kilusiais abejones pašalinti (t. y. rinkti papildomus įrodymus: imtis priemonių apklausti medikę dėl padarytų išvadų akte Nr.388 pagrindimo, išsireikalauti apelianto vartoto vaisto informacinį lapelį bei nuspręsti dėl tikrojo apsvaigimo pobūdžio ir t.t.), o nepasitvirtinus apsvaigimo faktui - spręsti pagal galimybes dėl veikos perkvalifikavo (ATPK 284 str. 2 d.).
Remiantis tuo, kas nustatyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl priimtas nutarimas naikinamas, o byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
D. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.