- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-17
- Bylos Nr.
- I-548-583/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- V.S.
- Atsakovas
- Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo, VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo V.S. atstovui Visvaldui Petrylai, atsakovo Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo atstovui Augeniui Pranui Demeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas V. S. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2011 m. rugpjūčio 30 d. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą Nr. 221 ir priimti naują – įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą įregistruoti V. S. daiktines teises į butą, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pagal prašymą, įregistruotą 2009 m. rugsėjo 4 d. paslaugų apskaitos sistemoje Nr. 960057.
Skunde nurodoma, kad pareiškėjas 2011 m. liepos 27 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą teigdamas, kad nepagrįstai buvo atsisakyta tenkinti jo 2009 m. rugsėjo 4 d. prašymą Nr. 960057 dėl daiktinių teisių įregistravimo į butą (duomenys neskelbtini), Klaipėda po atliktos buto rekonstrukcijos. Pareiškėjo teigimu jis teisėtai gavo visus leidimus, nes kitų savininkų sutikimų nereikėjo, todėl VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas neįvertino visų faktinių aplinkybių ir padarė neteisingas išvadas, todėl prašoma dar kartą išnagrinėti paslaugų sistemoje įregistruotą 2009-09-04 V. S. prašymą Nr. 960057 įregistruoti butą po rekonstrukcijos ir daiktines teises į jį. Skunde taip pat nurodoma, kad nepagrįstai atsisakyta įregistruoti daiktines teises į turto dalį nurodant vienintelį atsisakymo motyvą – turto areštą. Tokiu būdu savavališkai ir neteisėtai nuspręsta padidinti arešto ribas ir pritaikyti suvaržymą tam turtui, kuriam laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos ir nepriklausė V.S. Atsakovui nesuteikta teisė didinti, mažinti ar keisti arešto ribas bei mastus, nes VĮ Registrų centras vykdo tik teismo nutartis. Tik po to, kai pareiškėjo daiktinės teisės bus įregistruotos, gali būti vienokiu ar kitokiu būdu taikomas juridinis faktas - areštas tai daliai, kuri bus įteisinta kaip pareiškėjo nuosavybė. Tokiu būdu, tiek atsakovė, tiek Centrinis registratorius nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl daiktinių teisių įregistravimo.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas Visvaldas Petryla prašo skundą patenkinti.
Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimu į skundą nurodė, kad pareiškėjo V.S. įgalioto asmens UAB"Almontus" direktorius Visvaldas Petryla 2011-07-27 prašymu kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu (paslaugų apskaitos sistemoje registravimo Nr.2812953, 2011-08-02) dar kartą išnagrinėti paslaugų apskaitos sistemoje įregistruotą 2009-09-04 V. S. prašymą Nr.960057 įregistruoti butą (adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda) po rekonstrukcijos ir daiktines teises į jį. Prašymo įgyvendinimui pateikė - 2009-12-09 įgaliojimą notarinio registro Nr.GB-7634, 2011-06-20 prašymą dėl informacijos pateikimo, 2011-07-25 raštą Nr.(4.39.)-R2-2470. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą (2011-08-16 sprendimas Nr.(4.6.10.)RS-985 "Dėl daiktinių teisių registravimo Nekilnojamojo turto registre"), vadovaujantis nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, kadangi nekilnojamojo turto registro duomenimis 13404/14714 daliai buto įregistruotas areštas (pagrindas Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą, 2011-06-06 Nr.0411-003631). Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnį, turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą kreditorių reikalavimų patenkinimą kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Turto areštas ne tik draudžia perleisti turtą kitiems asmenims, bet ir draudžia keisti šio turto teisinę padėtį.
Pareiškėjas pasinaudojo įstatymų suteikta jam teise ir apskundė valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2011-08-16 sprendimą Nr.(4.5.10.)RS-985 „Dėl daiktinių teisių registravimo Nekilnojamojo turto registre" Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir pateiktus dokumentus ir priėmė 2011-08-30 sprendimą Nr.221 "Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo", palikdama galioti Teritorinio registratoriaus sprendimą. Komisija sprendime nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis V. S. registruota nuosavybės teisė į 13404/14714 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste. Nekilnojamojo daikto -buto Nr.2 registro įraše 2011-07-21 įregistruotas juridinis faktas - areštas; juridinio fakto įregistravimo pagrindas: 2011-06-06 turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą Nr.0411-003631; areštavusi institucija - Klaipėdos apygardos teismas. Klaipėdos apygardos teismas 2011-06-03 nutartimi nutarė „areštuoti atsakovams V. S. (...) nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus (...) uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą įkeitimą kitiems asmenims, kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą (...)". Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nagrinėdama skundą ir priimdama sprendimą pažymėjo jog Teritorinis registratorius netinkamai nurodė atsisakymo pagrindą, tačiau netinkamas įstatymo nuostatos pritaikymas, pasak Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos nesudarė pagrindo naikinti iš esmės teisingo ir pagrįsto sprendimo.
Pareiškėjas teikdamas skundą teismui, prašo įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą įregistruoti V. S. daiktines teises į butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pagal prašymą įregistruotą 2009-09-04 paslaugų apskaitos sistemoje Nr.960057. Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas yra išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą (2009-09-04 paslaugų apskaitos sistemoje Nr.960057) ir priėmęs sprendimą prašymo netenkinti (valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2009-09-10 sprendimą Nr. 2050/08-S-455 „Dėl nekilnojamojo daikto ir teisių į jį registravimo Nekilnojamojo turto registre"). Šiuo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamas pareiškėjo pareiškimas dėl patalpos valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, civ. byla Nr.2-12-730/2011, bei Šiaulių apygardos administraciniame teisme J. T. skundas dėl pripažinimo tinkamu naudoti akto ir jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo, adm. byla Nr.I-853-355/2011, todėl kol vyksta tiek civilinis ginčas tiek administracinis ginčas dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nėra teisinio pagrindo atlikti prašomų veiksmų.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas A.P.Demenius atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas netenkintinas.
Kaip matyti iš skundo turinio ir teikiamų skundo priedų, pareiškėjas 2011 m. liepos 27 d. prašymu (įregistruotu VĮ RC Klaipėdos filialas gautu 2011-08-02) kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą teigdamas, kad nepagrįstai atsisakyta tenkinti jo 2009 m. rugsėjo 4 d. prašymą Nr. 960057 dėl daiktinių teisių įregistravimo į butą (duomenys neskelbtini), Klaipėda po atliktos buto rekonstrukcijos. Pareiškėjo teigimu jis teisėtai gavo visus leidimus, nes kitų savininkų sutikimų nereikėjo, VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas neįvertino visų faktinių aplinkybių ir padarė neteisingas išvadas, todėl prašoma dar kartą išnagrinėti paslaugų sistemoje įregistruotą 2009-09-04 V. S. prašymą Nr. 960057 įregistruoti butą po rekonstrukcijos ir daiktines teises į jį (b.l. 6-7). 2011 m. rugpjūčio 16 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas priėmė sprendimą, kuriuo pateikto prašymo įregistruoti daiktines teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., netenkino, nes nekilnojamojo turto registro duomenimis 13404/14714 daliai buto įregistruotas areštas, arešto pagrindas Turto areštų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą, 2011-06-06 Nr. 0411-003631 (b.l.8). Teritorinio registratoriaus sprendimas 2011 m. rugpjūčio 17 d. skundu buvo apskųstas Centriniam registratoriui. VĮ Registrų centras centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 221 išnagrinėjusi skundą nurodė, kad teritorinis registratorius pagrįstai atsisakė registruoti daiktinę teisę, kadangi įregistruotas juridinis faktas – areštas, draudžiantis bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims, kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą ir nusprendė Klaipėdos filialo sprendimą palikti galioti. Centrinis registratorius revizuodamas vietinio registratoriaus sprendimą nurodė, kad Klaipėdos filialo sprendimo atsisakymo motyvas – nekilnojamojo daikto areštas, t.y. butui registruotas juridinis faktas (areštas) draudžia bet kokiu būdu keisti nuosavybės teisės į butą apimtį, todėl atsisakymo registruoti daiktinę teisę pagrindas turėjo būti nurodytas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 7 punktas.
Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia turto arešto sąvoką turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Šio straipsnio 4 dalyje pateiktas ir disponavimo teisės apribojimo apibrėžimas – tai teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą - teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti -priverstinis laikinas apribojimas. Minėto įstatymo pagrindu nuo disponavimo teisės apribojimo yra draudžiama pakeisti turto teisinę padėtį, tame tarpe, jį išnuomoti. Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, jog Turto areštas sukelia teisines pasekmes asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre momento, jei kiti įstatymai nenustato kitaip. Tretiesiems asmenims turto areštas sukelia teisines pasekmes nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre. Visi turto arešto duomenys, įrašyti į turto arešto aktų registrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ši nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis apibrėžia nekilnojamojo turto registro paskirtį – pagal įstatymą ši institucija įsteigta nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymo, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Nekilnojamojo turto registro įstaigoms nesuteikti įgaliojimai priimti savarankiškus sprendimus, keičiančius nekilnojamojo turto objektų teisinį statusą. Nekilnojamojo turto registro įrašai daromi kitų kompetentingų subjektų išduotų pirminių dokumentų, išvardintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, pagrindu. Taigi nagrinėjamu atveju nagrinėjant pareiškėjo atstovo pateiktą 2011 m. liepos 27 d. prašymą (b.l.54-56) ir nustačius, kad yra įregistruotas areštas atsakovui nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam daiktui, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą (b.l.11), atsakovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini), Klaipėda teisinė padėtis negali būti keičiama, įregistruojant pareiškėjo daiktines teises į jį po atliktos rekonstrukcijos. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr.: LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A502-982/2010).
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teisė atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus reglamentuota Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje, kurio 7 punkte numatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre. Todėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nustačius, kad turto arešto aktų registre 2011 m. birželio 6 d. įregistruotas areštas (b.l.11), pagrįstai atsisakyta tenkinti prašymą dėl daiktinės teisės registravimo.
Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas 2009 m. rugsėjo 4 d. jau buvo pateikęs prašymą (registracijos Nr. 960057) prašydamas įregistruoti butą po rekonstrukcijos, sujungus 2 ir 3 butus bei prijungus patalpas įrengtas pastogėje, ir teises į jį, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste (b.l. 43). 2009 m. rugsėjo 10 d. Valstybės įmonės registrų centro Klaipėdos filialas priėmė sprendimą Nr.2050/08-S-455 (b.l.47-48), kuriuo prašymo netenkino. Tačiau šis sprendimas ABTĮ nustatyta tvarka ir nustatytu terminu nebuvo apskųstas. Pareiškėjas, atstovaujamas įgalioto atstovo 2011 m. liepos 27 d. prašyme VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui nurodė, kad V. S., teisėtai gavo visus leidimus, nes kitų savininkų sutikimų net nereikėjo, todėl VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas neįvertino visų aplinkybių ir padarė neteisingas išvadas, todėl prašoma dar kartą išnagrinėti paslaugų apskaitos sistemoje įregistruotą 2009 m. rugsėjo 4 d. V. S. prašymą Nr. 960057 įregistruoti butą po rekonstrukcijos ir daiktines teises į jį (b.l.54-55). Iš prašymo turinio seka, kad prašoma peržiūrėti ankstesnįjį sprendimą (nepateikus jokių naujų dokumentų), kadangi pareiškėjas su juo nesutinka, nors jo ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais neskundė. Tokia teisinė situacija ABTĮ taikymo požiūriu negali būti toleruojama, kadangi formaliai kreipiamasi dėl administravimo procedūros kartojimo ir teismui skundžiami viešojo administravimo subjekto priimti sprendimai (šiuo atveju Komisijos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas), kurie iš esmės panaudojami tik kaip priedanga sugrįžti prie anksčiau priimtų administracinių sprendimų peržiūrėjimo, nepaisant jų (anksčiau priimtų sprendimų) apskundimui ABTĮ nustatytos tvarkos. Priešingu atveju, būtų iškreipta pati ABTĮ esmė ir administracinių bylų nagrinėjimo teisme instituto paskirtis (žr.: 2011 m. birželio 28 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2348/2011).
Nagrinėjant šį teisminį ginčą pasisakytina ir dėl ginčijamo akto teisinių pasekmių. Kaip matyti iš skundo pareiškėjas atsakovu nurodo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, tačiau skundu prašo panaikinti ne teritorinio registratoriaus 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-985, o tik 2011 m. rugpjūčio 30 d. VĮ Registrų Centras Centrinio registratoriaus sprendimą Nr. 221, kuriuo nuspręsta palikti galioti Klaipėdos filialo 2011-06-16 sprendimą Nr.(4.6.10.)RS-985. 2010 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pasitarime pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teises normas, apibendrinimui (toliau ir - Apibendrinimas). Šio Apibendrinimo 2.5 skyriuje „Teritorinio teismingumo nustatymas, kai administracinis ginčas prieš kreipiantis į teismą buvo išnagrinėtas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje“ numatyta, kad apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų sprendimus, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia ir tai glaudžiai siejasi su bylos teritoriniu teismingumu (žr. LVAT biuletenis Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 471-478 psl.). Cituojamo Apibendrinimo 6 skyriuje „Ginčų dėl atitinkamų registrų veiklos nagrinėjimo ypatumai“ nurodoma, kad LVAT praktikoje paprastai laikomasi pozicijos, kad skundžiant teritorinio registratoriaus veiksmus, ginčo objektas yra pirminis teritorinio registratoriaus sprendimas, kuriuo įregistruojami, pakeičiami arba išregistruojami tam tikri registro duomenys. Todėl pareiškėjui pasiūlyta tikslinti skundo reikalavimą, nes ginčo dalyku turėtų būti teritorinio registratoriaus sprendimas, o ne Centrinio registratoriaus sprendimas, priimtas išnagrinėjus ginčą neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka. 2011 m. spalio 13 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi pareiškėjui išaiškinus jo teisę tikslinti reikalavimą 2011 m. spalio 19 d. pateiktas atstovo pranešimas, kad teismas netinkamai vertina suformuotos teisminės praktikos nuostatas, todėl skundo reikalavimai nebus tikslinami (b.l.30-31). Tokiu būdu teismas vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu išaiškino proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėjo dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir siekė padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Administracinių bylų proceso dispozityvumo principas reiškia, kad bylos dalyką nustato pareiškėjas. Nagrinėjimo dalykas ir apimtis apsprendžiama pagal pareiškėjo pareikštus reikalavimus, todėl pareiškėjo atstovui nurodžius, kad pateiktas skundas nebus tikslinamas, teismas pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti pagal pareiškėjo nustatytą skundo dalyką. Kadangi pareiškėjas neginčija 2011 m. rugpjūčio 16 d. Valstybės įmonės registrų centro Klaipėdos filialo sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-985 „Dėl daiktinių teisių registravimo nekilnojamojo turto registre“ (b.l.8), kuriuo įregistruojami, pakeičiami arba išregistruojami tam tikri registro duomenys ir jis sukelia tiesiogines teisines pasekmes, o ginčija tik Centrinio registratoriaus sprendimą, priimtą išnagrinėjus ginčą neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka, šis teisinis pagrindas, išskyrus jau nurodytus šiame sprendime, taip pat yra pagrindas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Aukščiau išdėstytais argumentais konstatavus, kad pagrįstai ir teisėtai yra atsisakyta patenkinti pareiškėjo 2011 m. liepos 27 d. prašymą (įregistruotą VĮ RC Klaipėdos filialas gautu 2011-08-02) dėl daiktinių teisių įregistravimo į butą (duomenys neskelbtini), Klaipėda po atliktos buto rekonstrukcijos, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą įregistruoti V.S. daiktines teises į butą, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pagal prašymą, įregistruotą 2009 m. rugsėjo 4 d. paslaugų apskaitos sistemoje Nr. 960057. Pažymėtina ir tai, kad prašydamas įregistruoti daiktinę teisę į butą po rekonstrukcijos pareiškėjas yra kreipęsis pareiškimu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pastogės dalį, kurią sudaro 13.1 kv.m. valdo nuosavybės teise ir civilinė byla Nr. 2-12-730/2011 nėra išnagrinėta. Todėl esant ginčui dėl pačios nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą ar jo dalį atsiradimo, iš vis nėra teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl daiktinės teisės registravimo.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.