Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. T. ieškinį atsakovui J. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės, santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, neišmokant atsakovui kompensacijos, palikti santuokines pavardes, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2002 m. atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpina, todėl laikytinas kaltas dėl santuokos iširimo. Nuo to laiko šalys nebeveda bendro ūkio, ieškovė viena prižiūri išlaiko vaikus, butą. Kadangi atsakovas neprižiūrėjo ir neprisidėjo prie buto išlaikymo, taip pat nemokėjo išlaikymo nepilnamečiams vaikams, todėl prašo priteisti jai visą butą, atsakovui neišmokant kompensacijos. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus, papildomai paaiškino, kad butas įgytas santuokos metu, bet sutartis dėl buto privatizavimo buvo sudaryta tik su ieškove, atsakovas nesidomėjo turto įsigijimo reikalais.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės meterikacijos skyriuje (b. l. 9). Santuokos metu gimė dukros K. T. ir J. T., kurios šiuo metu pilnametės (b. l. 10). Pareiškėjos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 14). Šalių vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 15–16).

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismas nurodo, kad santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos LR CK 3.60 str. nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės; teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas LR CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. LR CK 3.60 str. įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (LR CK 3.61 str. 1 d.).

Šiuo atveju ieškovė ir byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovas išvyko iš Lietuvos ir daugiau kaip dešimtmetį ja nesirūpino, t. y. neišlaikė savo vaikų, neprisidėjo, prie bendro ūkio vedimo. Byloje pateiktas antstolio raštas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams patvirtina, kad atsakovas išlaikymo savo vaikams neteikė, šiuo metu taip pat yra įsiskolinimas (b. l. 21), kuris 2015 m. nebuvo apmokėtas. Posėdžio metu apklausta kaip liudytoja, šiuo metu pilnametė šalių dukra nurodė, kad tėvas išvykęs iš Lietuvos nesidomėjo savo dukra, neteikė joms išlaikymo ir pan.

Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovo paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialinę paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, nuo 2002 m. paliko šeimą ir nesirūpino nei ieškove, nei šalių vaikais, nevykdė pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečiu vaikus, todėl pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniuose. Šalys nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, ilgą laiką. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (LR CK 3.64 str. 2 d.).

Teismo vertinimu tokie duomenys, kaip nesirūpinimas šeima ir vaikais ilgą laiką neesant tam jokių objektyvių priežasčių, įvertinus sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų prasme (CPK 3 str. 7 d., CK 1.5 str.), yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovas prašo palikti esamas pavardes, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės „T.“ ir „T.“.

Ieškovas sau išlaikymo iš atsakovės nereikalauja.

Dėl turto padalijimo.

Ieškovė prašo santuokos metu įgytą turtą palikti jai asmeninės nuosavybės teise, nes ji viena tvarkė su šiuo turto susijusius dokumentus, rūpinosi šiuo turtu, viena jį išlaikė, prižiūrėjo, remontavo.

Teismas nurodo, kad nuosavybės teisė įgyjama įstatyme nustatytais pagrindais. Šiuo atveju iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas G. T. vardu, šio turto įgijimo pagrindu nurodyta pirkimo–pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374. Darytina išvada, kad šis turtas buvo įgytas pagal LR butų privatizavimo įstatymo nuostatas.

Teismas pažymi, kad butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sąlygomis šias patalpas įsigyti privačios nuosavybės teise. Tiek nuomininkams, tiek ir jų šeimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis (LR butų kodekso 54 str., 1964 m. LR CK 330 str.), taip pat šias patalpas privatizuojant lengvatine tvarka. Butų privatizavimo įstatyme buvo nustatyta valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo–pardavimo tvarka bei apibrėžta, kokios valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti parduodamos, kas turi teisę jas pirkti: 4 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai turi lygias teises pirkti jų nuomojamą gyvenamąją patalpą, o 5 straipsnyje nurodytos šios teisės įgyvendinimo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasinaudoti valstybės lengvatomis įsigyti gyvenamąjį plotą buto privatizavimo būdu viena šeima galėjo tik vieną kartą – LR butų privatizavimo įstatymo 4 str. nustatyta, jog nuomininkas ir jo šeimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktą gyvenamąjį namą, butą, pagal šį įstatymą negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto. Ši įstatymo nuostata taikyta visiems nariams tos šeimos, kurios narys ar nariai yra privatizavę butą, net ir tiems, kurie neįgijo nuosavybės teisių į nupirktą butą, o tik davė sutikimą jį pirkti kitiems jos nariams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-1182/2001; 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. I. B., bylos Nr. 3K-3-809/2001). Nuomininkas ir jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitarę dėl nuomojamo buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps buto savininku (bendrasavininkiais) (LR butų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 d.) bei įforminę buto pirkimo–pardavimo sutartį, pripažįstami įgyvendinę LR butų privatizavimo įstatymu jiems suteiktą teisę privatizuoti vieną butą, todėl pagal šį įstatymą privatizuoti kito buto negalėjo.

Buvus tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad, butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių. Draudimas tai pačiai šeimai antrą kartą pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, jog privatizavusi butą šeima buvo laikoma įsigijusį gyvenamąjį būstą, skirtą bendram visų šeimos narių naudojimui. Dėl to, siekiant apsaugoti abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų interesus, LR butų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 d. 1998 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. VIII-847 papildyta sakiniu „Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. K. v. E. K., bylos Nr. 3K-3-395/1999, išaiškinta, kad butai, kuriuos sutuoktiniai įsigijo pagal LR butų privatizavimo įstatymą iki šio įstatymo 5 str. 1 d. papildymo, taip pat laikomi bendrąja jungtine jų nuosavybe. Ši įstatymo pataisa apima ir turi būti taikoma butų privatizavimo santykiams, atsiradusiems nuo pat LR butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Pagal bendrąją tuo metu galiojusių šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe (LR SŠK 21 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-7-311/2002, išaiškino, kad, vadovaujantis LR butų privatizavimo įstatymo 5 str. ir LR SŠK 21 str., butai, sutuoktinių įsigyti pagal LR butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tuo metu buvusį teisinį reglamentavimą, ieškovės vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu, todėl laikomas abiejų sutuoktinių turtu, t. y. abiem sutuoktiniams priklauso jungtinės nuosavybės teise, todėl nutraukiant santuoką turi būti dalijamas.

Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (LR CK 3.117 str. 1 d.). Nuo šios taisyklės galima nukrypti tik LR CK nustatytais atvejais (LR CK 3.117 str. 2 d.). Teisiniai ir faktiniai pagrindai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, dalydamas santuokoje įgytą turtą, nustatyti LR CK 3.123 str. 1 d. Tie patys kriterijai gali tapti teisiniu ir faktiniu pagrindu teismui parenkant turto padalijimo būdą (LR CK 3.123 str., 3.127 str. 3 d.). Pagal šias teisės normas, nukrypstant nuo turto lygių dalių principo ir parenkant konkretų turto padalijimo būdą, būtina atsižvelgti į vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes. Tai yra pavyzdinis aplinkybių, į kurias privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas aptartus turto padalijimo aspektus, sąrašas. Jis nėra baigtinis. Teismas, įvertinęs konkrečios bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Taigi, kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. V. M., byla Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. A. D., byla Nr. 3K-3-479/2009). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, taikant LR CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus ar dėl kitų priežasčių. Vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. R. L., byla Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. A. D., byla Nr. 3K-3-479/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo iš esmės grindžia tuo, kad atsakovui 2002 m. išvykus iš Lietuvos, ji viena šį turtą prižiūrėjo, išlaikė, taip pat tuo, kad atsakovas neteikė išlaikymo savo vaikams. Pagal bylos duomenis matuti, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše nurodyta, kad ginčo buto vidutinė rinkos vertė yra 19665 Eur, t. y. atsakovui priklausytų pusė šio turto, t. y. už 9832,50 Eur. Dėl šios aplinkybės ieškovė turėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad ji iš esmės pagerino turto ne mažesne suma kaip 9832,50 Eur. Pastebėtina, kad byloje nėra pateikti jokie konkretūs skaičiavimai, kiek galimai kainavo šio turto išlaikymas, duomenų apie esminį turto pagerinimą taip pat nepateikti. Tokią teisę teismas išaiškino ieškovei, ji buvo atstovaujama advokato, tačiau konkrečių skaičiavimų nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad buto kapitalinio remonto po 2002 m. nedarė, būstas taip pat nėra renovuotas. Tie ieškovė, tiek teismo posėdžio metu apklausta, kaip liudytoja, suaugusi šalių dukra paaiškino, kad buvo atliekami kosmetinio pobūdžio remonto darbai voniai, virtuvei ir kt., pirkti baldai ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad po to kai atsakovas išvyko, šiuo turtu naudojosi ieškovė, todėl pripažinti, kad komunalinius mokesčius apmokėti išimtinai priklausytų tik atsakovui nėra teisinio pagrindo. Be to, iš paaiškinimų ir parodymų matyti, kad galimai šis buto remontas buvo darytas tuo laikotarpiu, kai atsakovas dar gyveno su ieškove. Byloje esantys duomenys (b. l. 21) patvirtina, kad atsakovas yra skolingas dukrų išlaikymui 3727,21 Eur, išieškojimas vykdomas pas antstolį. Pripažindinta, kad teisę reikalauti išlaikymo iš atsakovo jau yra įgyvendinta, todėl papildomai dėl šios aplinkybės nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo negalima.

Aptarus ieškovės išsakytus paaiškinimus, ir liudytojų parodymus, pripažintina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad iš esmės iš savo asmeninių lėšų būtų pagerinusi butą (LR CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad neegzistuoja (byloje ieškovės įrodinėtų) pagrįstų ir tam tikrų teisinių gėrių gynybai svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų pateisinamas toks žymus nukrypimas nuo sutuoktinių lygių dalių principo (atsakovo ½ dalis, kuri verta 9832,50 Eur), todėl ieškovės reikalavimas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo atmestinas ir atitinkamai pripažintina, kad atsakovui priklauso ½ dalis buto.

LR CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Taigi, LR CK 3.127 str. 3 d. prioritetas suteiktas turto padalijimui natūra, nes būtent toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. A. V., byla Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje D. A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-51/2008) pasisakoma, kad kiti padalijimo būdai gali būti taikomi tik esant pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.

Nagrinėjamu atveju atsakovui tenkanti turto dalis verta 9832,50 Eur, duomenų, kad ieškovė būtų pajėgi šią sumą sumokėti nėra pateikta. Kadangi šalys daugelį metų nebendrauja, todėl konfliktiškų tarpusavio santykių nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad turto padalijimas natūra nepažeistų nė vieno iš sutuoktinių teisių, todėl priteistina kiekvienai iš šalių po ½ ginčo buto.

Daugiau dalytino turto šalys nenurodė. Duomenų apie turimus kreditorius taip pat nepateikė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimamas teismo sprendimas, atlyginamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį (b. l. 7), 531 Eur žyminio mokesčio suma buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo (b. l. 30). Teismas reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, tenkino visiškai, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja priteisit 41 Eur už sumokėtą žyminį mokestį dėl santuokos nutraukimo, ši suma priteistina iš atsakovo ieškovei. Už reikalavimą dėl turto dalijimo mokėtina suma 590 Eur žyminio mokesčio, šis reikalavimas tenkintas iš dalies, t. y. 50 proc. Dėl šios aplinkybės ieškovės mokėtina žyminio mokesčio dalis turėtų būti 295 Eur, kadangi ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 100 Eur, nesumokėta žyminio mokesčio dalis ((41+295)-100) – 236 Eur, kuri priteistina iš ieškovės valstybei. Iš atsakovo valstybei priteisina 295 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei G. T. palikti santuokinę pavardę T., atsakovui J. T. palikti pavardę – atsakovo T.

Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą:

Ieškovei G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

Atsakovui J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 236 Eur žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur bylinėjimosi išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 295 Eur žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.