Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-01-23 · Civilinė byla Nr. e2YT-2927-840/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-23
Bylos Nr.
e2YT-2927-840/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19308-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Pareiškėjas
Z. K. K.
Suinteresuotas asmuo
J. A., V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2927-840/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19308-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 23 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. K. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. A. ir V. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Z.K. K. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, jog ji – pareiškėja Z. K. K. – po sutuoktinio J. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

Pareiškėjos Z. K. K. reikalavimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime: pareiškėjos Z. K. K. sutuoktinis J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su sutuoktiniu J. K. turi du vaikus: J. A. ir V. K.. Po sutuoktinio mirties liko nekilnojamasis turtas – butas, kuris registruotas pareiškėjos vardu. Pareiškėja liko gyventi jos ir sutuoktinio įgytame bute, moka visus mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas. Taip pat naudojasi visais buitinės paskirties daiktais. Pareiškėja iki šiol prižiūri ir valdo po sutuoktinio mirties likusį turtą, t. y. tokiu būdu priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Po sutuoktinio mirties į notarą nesikreipė, to nepadarė ir vaikai, be to, jie neprieštarauja, kad palikimą po tėvo mirties priėmė tik pareiškėja.

Pareiškėja Z. K. K. savo reikalavimą įrodinėja šiais teismui pateiktais įrodymais: J. K. mirties liudijimu; J. K. ir pareiškėjos santuokos liudijimu; J. K. (po santuokos sudarymo A.) ir V. K. gimimo liudijimais; notaro pažyma; Nekilnojamojo turto registro išrašais; buto techninės apskaitos byla; sąskaitomis už komunalines paslaugas.

Šalies argumentai

Suinteresuoti asmenys J. A. ir V. K. pateikė atsiliepimus į pareiškėjos Z. K. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – su pareiškimu visiškai sutinka ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja Z. K. K. yra J. K. sutuoktinė. Santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini) Z. K. K. ir J. K. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters J. K. (po santuokos sudarymo A.) ir (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus V. K.. Z. K. K. vardu registruotos nuosavybės teisės į santuokos metu (1992 m.) privatizuotą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po J. K. mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o J. K. mirė (duomenys neskelbtini), tai teisės normos dėl palikimo priėmimo pradedant jį faktiškai valdyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Po sutuoktinio J. K. mirties pareiškėja Z. K. K. liko gyventi privatizuotame bute ir iš karto po sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą savo vardu, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius, t. y. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. J. K. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad Z. K. K. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio J. K. turtą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl palikimo nėra. Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad Z. K. K. mirusio sutuoktinio J. k. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdama faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą po jo mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Joana Kvaselytė