Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. I., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilkaviškio rajono apylinkės 2017 m. birželio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė - 8 mėnesiai laisvės apribojimo (bausmę atlikęs);

2. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir jam skirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė - 6 mėnesiai laisvės apribojimo;

3. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir jam skirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – 10 mėnesių laisvės apribojimo. Paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė.

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartimi pakeista Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 8 mėnesių ir 26 dienų laisvės apribojimo bausmė 90 parų arešto bausme,

bausmę atlikęs (2023 m. vasario 8 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo), teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. I. 2024 m. rugsėjo 6 d. apie 00 val. 30 min. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam D. R. kumščiais sudavė nemažiau tris kartus į veido sritį, nuo kurių jis nukrito ant žemės, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. R. muštinę žaizdą kaktoje, poodines kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio žando sumušimą, dešinės čiurnos sumušimą, tokiais veiksmais mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė D. R. sveikatą.

Kaltinamasis A. I. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad iki įvykio nukentėjusiojo D. R. nepažinojo, tačiau įvykio metu buvo neblaivus, nesusivaldė ir sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, padarytą žalą civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai atlygino, o su nukentėjusiuoju susitarė dėl žalos atlyginimo (2 t., b. l. 36, 38).

Kaltinamajam A. I. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusiojo D. R. pareiškime užfiksuota, kad įvykis įvyko automobilių aikštelėje prie „Taboo“ naktinio klubo, esančio (duomenys neskelbtini), jam atvykus pasiimti dukterėčios M. J.. Jį užsipuolė su M. J. buvęs kaltinamasis A. I., jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, galiausiai kumščiu trenkė jam į veidą kelis kartus. Jis jam atgal netrenkė, tik stūmė jį toliau nuo savęs. Jo draugas T. B. paskambino bendruoju pagalbos telefonu, o A. I. bei jo dukterėčia su sugyventiniu pasišalino „Bolt“ automobiliu. Kai ranka palietė savo veidą, pamatė nemažą kiekį kraujo, o atvykus policijos pareigūnams jam pradėjo svaigti galva, prie akies susidarė nemažas patinimas ir mėlynė bei jautė kojos skausmą, todėl policijos pareigūnai iškvietė greitosios pagalbos medikus, kurie jį nuvežė į Kauno klinikų traumų ir skubios pagalbos centrą (1 t., b. l. 6–9).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomos dvi skirtingos automobilių stovėjimo aikštelės. Apžiūrint automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Kauno pilies, matomas priešais pilį esantis užrašas „#KAUNAS“, šalia automobilių stovėjimo aikštelės matoma betoninė pertvara, už kurios praėjimas link naktinio klubo „Taboo“ (1 t., b. l. 13-17).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. R. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 6 d. apie 00 val. 03 min. jam paskambino dukterėčia M. J., kuri paprašė atvažiuoti iki „Taboo“ klubo Kaune, nes jos draugas buvo labai girtas ir paprašė pagalbos. Kadangi jis buvo išgėręs, išsikvietė „Bolt“ vairuotoją ir ten buvo apie 00 val. 30 min. Taip pat su juo buvo draugas T. B.. Jiems atvykus prie „Taboo“ klubo esančios automobilių stovėjimo aikštelės, jis pamatė M. J. su jos draugu A. D. ir jų draugą A.. Jis pašaukė M. J. mažybiniu vardu ir jie visi pradėjo eiti link jo. Tada A., kuris jam pasirodė neblaivus, pradėjo jo atžvilgiu vartoti necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius, bandė jam trenkti ranka, kol galiausiai rankos kumščiu ar kažkokiu daiktu trenkė kelis kartus į galvos sritį, tada jis parkrito. Tada prie jo pribėgo moteris, kuri buvo policijos pareigūnė ne tarnybos metu, o tuo tarpu jo dukterėčia su draugu ir jį sužalojusiu A. įsėdo į „Bolt“ automobilį ir išvažiavo. O jo draugas T. iškvietė policijos pareigūnus. Kai po smūgių atsistojo, pajuto, jog jo veidas kruvinas, juto stiprų fizinį skausmą, galvą skaudėjo apie savaitę. Atvykus policijos pareigūnams ir medikams, jis su medikas išvažiavo į Kauno klinikas, nustatyta, jog lūžo kairės pusės skruostikaulis, buvo prakista galva, patempta dešinės kojos čiurna. Po įvykio su juo susisiekė A. I., jie susitaikė ir susitarė dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 21–23, 25–26).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1903/2024(02) matyti, jog D. R. konstatuota muštinė žaizda kaktoje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio žando sumušimas, dešinės čiurnos sumušimas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kairio žandinio ančio lūžimas yra tik įtariamas. Sužalojimas galėjo būti padarytas trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybės turinčiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku – 2024 m. rugsėjo 6 d. ir aplinkybėmis, dešinės čiurnos sumušimas galėjo būti padarytas nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką (1 t., b. l. 39–41).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis D. R. iš jam pateiktų 6 nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį A. I. kaip asmenį, kuris įvykio metu sukėlė jam fizinį skausmą (1 t., b. l. 42–45).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. J. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. apie 22 val. atėjo į naktinį klubą „Taboo“. Kartu su ja buvo A. D., G. B. ir A. I.. Klube draugai vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau ji jų nevartojo. Apie 00.00 val. nakties ji paskambino savo dėdei D. R. ir paprašė, kad juos parvežti namo. Už kokių 30 min. dėdė D. R. jai paskambino ir pasakė, kad jo neįleidžia į naktinį klubą. Tada jie dar pabuvo naktiniame klube, o dėdė D. R. laukė prie naktinio klubo. Po kiek laiko prie jų priėjo apsaugos darbuotojas ir paprašė draugo A. D., kad išeitų iš naktinio klubo, nes A. D. buvo jau per daug išgėręs alkoholinių gėrimų. Tada ji, A. D. ir A. I. išėjo iš naktinio klubo „Taboo“ ir paėjo link automobilių stovėjimo aikštelės, atsisėdo ant ten esančių bortų. Už kokios 1 min. išgirdo, kad ją kažkas kviečia M. vardu. Tada ji atsisuko ir pamatė savo dėdę D. R.. D. R. priėjo prie jų ir paėmęs už rankos ją norėjo pasivesti į šoną pasišnekėti. Tačiau jos draugas A. I. pradėjo konfliktuoti su dėde D. R., pradėjo muštis. Matė, kad A. I. sudavė D. R. į vaido sritį smūgį. Kiek smūgių sudavė pasakyti negali, nes nepamena, buvo išsigandus, dėdę ir A. I. bandė išskirti, tačiau to jai padaryti nepavyko. Tada prie vaikinų pribėgo kažkokia mergina ir juos išskyrė. Tada nepažįstama mergina aiškinosi, kas nutiko, o ji išsikvietė taksi automobilį ir jam atvykus ji, A. D., A. I. išvyko su taksi automobiliu iki jos namų (1 t., b. l. 49–51).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. B. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. apie 23 val. 30 min. po darbo sugrįžo namo. Būnant namuose jo draugui D. R. į programėlę „Messenger“ paskambino jo dukterėčia M. J., kuri paaiškino, kad yra klube su savo draugu, kuris yra neblaivus, ir paprašė padėti minėtą asmenį palydėti iš klubo patalpų. D. R. sutikus M. J. padėti, jie kartu su juo išsikvietė pavežėją per programėlę „Bolt“, ir išvyko link Kauno pilies, prie kurios yra klubas „Taboo“. 2024 m. rugsėjo 6 d. apie 00 val. 45 min. atvykus nurodytu adresu D. R., bandydamas patekti į minėto klubo patalpas, buvo neįleistas apsaugos darbuotojų dėl to, nes buvo akivaizdžiai neblaivus ir neatitiko aprangos kodo reikalavimų. Apsaugos darbuotojams neįleidus D. R. į klubo patalpas, šis nusprendė sugrįžti namo ir persirengti tam, kad būtų įleistas į klubo patalpas, kol tuo tarpu jis pasiliko prie Kauno pilies ir susitarė palaukti jo, kol šis persirengęs atvyks prie klubo. D. R. sugrįžus šis jam paskambino telefonu ir paaiškino, kad „Bolt“ vairuotojas jį išlaipino ne toje pačioje vietoje, tačiau D. R. susigaudė kur randasi ir paaiškino jam, kad yra pakeliui link prie Kauno pilies esančio užrašo „#KAUNAS“. Susitarus susitikimo vietą, jis irgi pradėjo eiti link minėto ženklo. Jam priėjus prie minėto ženklo, D. R. nepastebėjo, todėl pradėjo jam skambinti telefono numeriu, kurio jis keletą kartų nekėlė. Jam skambinant trečią kartą, telefonu atsiliepė D. R. dukterėčia M. J., kuri jam paaiškino, kad jį prie ženklo mato, o jis šiai paaiškino jos nematantis. Pokalbio metu galiausiai pastebėjo ieškomą asmenų kompanija, tarp kurios buvo ir D. R., jo dukterėčia M. J. ir kartu su ja buvę du vyrai, vienas iš vyrų buvo M. sugyventinis A. ir kitas – M. draugas A.. Einant link minėtos kompanijos pastebėjo kaip A. žodžiu konfliktuoja su D. R., provokuodamas jį kūno kalba. Jam priėjus arčiau, išgirdo, kad tarp asmenų yra vartojami necenzūriniai žodžiai, A. vis artinantis prie D. R., šis A. nuo savęs atsistūmė, siekdamas išvengti fizinio kontakto, kai tuo tarpu A. rankomis sudavė D. R. į veido sritį. Konflikto metu netoliese buvo jam nepažįstama moteris, kaip vėliau sužinojo - policijos pareigūnė, tačiau be uniformos. Minėtai moteriai priėjus prie konfliktuojančių vyrų, šie akimirksniu nustojo konfliktuoti, ir jo minėtų asmenų kompanija, tai yra M., A. ir M. sugyventinis A. nubėgo link automobilių stovėjimo aikštelėje buvusio automobilio „Bolt“, į kurį įsėdę iš įvykio vietos pasišalino. Po konflikto D. R. priėjo prie jo, kartu nusprendė iškviesti policijos pareigūnus. Pokalbio metu su bendruoju pagalbos centro darbuotoja, telefoną perdavė minėtai įvykį mačiusiai merginai, kaip suprato - policijos pareigūnei, kuri paaiškino bendrojo pagalbos centro darbuotojai esamą situaciją. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai pareiškimo nepriėmė, kadangi D. R. buvo neblaivus. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai įvertino D. R. fizinę būklę, pastebėjo, kad jam iš galvos bėgo kraujas ir išsivežė D. R. į gydymo įstaigą. Po kelių dienų kartu su D. R. nusprendė dėl nurodyto įvykio parašyti pareiškimą. Per internetinį portalą e-policija.lt pateikė su įvykiu susijusį pareiškimą (1 t., b. l. 55–57).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnį 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma (kaltinamojo A. I. parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo D. R., liudytojų M. J. ir T. B. parodymais, specialisto išvada, apžiūros protokolu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu ir kitais rašytiniais įrodymais) nustatyta, kad kaltinamasis A. I. ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje ne mažiau kaip tirs kartus rankos kumščiais sudavė nukentėjusiajam D. R. į veido sritį. Kaltinamojo fizinis poveikis į nukentėjusiojo kūną – sudavimas rankos kumščiais į veido sritį - vertinamas kaip mušimas. Nuo šio neteisėto kaltinamojo veiksmo nukentėjusiajam buvo sukeltos pasekmės - padaryti sužalojimai, tai yra muštinė žaizda kaktoje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio žando sumušimas, dešinės čiurnos sumušimas, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 39–41).

Kaltinamasis A. I., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nesusivaldė ir sudavė ne mažiau nei tris smūgius kumščiais į nukentėjusiojo veido sritį, šios nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis A. I. veikė netiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė pavojingą savo daromos nusikalstamos veikos pobūdį (tai patvirtina tai, jog nukentėjusysis jį nuo jo savęs stūmė), numatė, kad dėl jo suduotų smūgių rankos kumščiais nukentėjusiajam į veido sritį, gali pastarajam nežymiai sutrikti sveikata (smūgiuojant rankos kumščiais į galvos sritį tokie padariniai yra dėsningi) ir nors šių padarinių nenorėjo (kaip parodė teisiamojo posėdžio metu, jis neplanavo iš anksto naudoti smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau dėl to, jog buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nesusivaldė), bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo A. I. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės

Skiriant kaltinamajam A. I. bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis A. I. padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis teisiamas ketvirtą kartą, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 85–87, 89–94).

Kaltinamojo A. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos keturios bausmės rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tęsti darbą (BK 48 straipsnio 1-2 dalis, 4 dalies 1, 4 punktai).

Kadangi kaltinamasis A. I. kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirtina atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta bausmė – 1 metai laisvės apribojimo (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 221,16 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 83–84). Ieškinys pareikštas dėl išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo D. R. gydymu.

BPK 107 straipsnyje nurodyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Kaltinamasis A. I. atlygino civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą – 221,16 Eur (2 t., b. l. 20). Esant tokioms aplinkybėms, procesas dėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukiamas.

Kaltinamajam A. I. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina (1 t., b. l. 105–107).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. I. sumažintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tęsti darbą.

A. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Procesą dėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.