Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Astai Gedzevičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagrįsdama prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą nurodė, kad per besitęsiančius teisminius procesus teko ne kartą patirti dvasinius, emocinius nepatogumus bei vilties praradimą beieškant teisybės, todėl prašė priteisti 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos valstybei atstovaujama Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo (b. l. 32–39) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Nesutiko su pareiškėjos argumentais, jog Tarnyba pareiškėjos atžvilgiu neveikė taip, kaip pagal įstatymą turėjo veikti. Nurodė, kad nei Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1367-553/2011, nei vėliau, neteisėti Tarnybos veiksmai atkuriant nuosavybės teises pareiškėjai, nebuvo konstatuoti. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1367-553/2011 nagrinėjimo metu surašytame 2010-10-28 protokole buvo išreikšta pareiškėjos pozicija, jog ginčo žemės sklypai turėtų būti tikslinami iš jų išskiriant valstybinės reikšmės miško plotus, todėl žemės sklypų plotai buvo patikslinti Tarnybos ir pareiškėjos bendru sutarimu.

Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja 2004-04-04 prašyme išreiškė valią susigrąžinti žemę natūra, todėl jai nuosavybės teisių atkūrimas bus vykdomas vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str. 1 d. 1 ir 3 punktų nuostatomis, t. y. bus priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises, atlyginant pagal šio įstatymo 16 str., todėl pareiškėja neturinti teisės į žalos atlyginimą. Taip pat prašė taikyti ieškinio senatį, nes dar Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1367-553/2011, pareiškėja jau tada sužinojo apie ginčo žemės sklypų priskyrimą valstybinės reikšmės miškų plotams.

Posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjai turtinę ir neturtinę žalą, kurią ji patyrė dėl, pasak pareiškėjos, Tarnybos neteisėtų veiksmų, t. y. pareiškėjai nuosavybės teisės buvo atkurtos į valstybinės reikšmės miškus, o tai reiškia, kad Tarnyba neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti. Dėl šių Tarnybos veiksmų pareiškėja patyrė dvasinius ir emocinius nepatogumus, nesąžiningumo jausmą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-07 sprendimu Nr. 2.4-01-2952 (b. l. 25) pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra bendrosios nuosavybės teise atitinkamai į 1,07 ha žemės ir 0,5 ha miško 4 žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). 3,5 ha žemės sklype (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,56 ha žemės, o 4,55 ha žemės sklype (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) į 0,74 ha žemės.

Vilniaus miesto vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, nustatęs, kad į žemės sklypus (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) patenka valstybinės reikšmės miško plotai, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-07 sprendimą Nr. 2.4-01-2952 dalyje, kuria pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į 0,56 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ir į 0,74 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini).

Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-09-02 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3626 (b. l. 4–5) buvo patikslinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys ir vietoje šio sklypo suformuoti du žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš buvusio 4,55 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) išskyrus 3,1715 ha plotą patenkantį į valstybinės reikšmės miško teritoriją buvo suformuoti du sklypai atitinkamai 1,2101 ha (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1684 ha (Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)). Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011-09-02 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3627 (b. l. 8–9) buvo patikslintos žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir iš buvusio šio sklypo 3,5 ha (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) išskyrus 0,8633 ha patenkančio į valstybinės reikšmės miško teritoriją buvo naujai nustatytas 2,6367 ha plotas ir ribos.

Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-10-17 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-4442 (b. l. 24) pareiškėjai 3,5 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,4219 ha ploto dalį vietoje 0,56 ha; 1,2101 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 0,1968 ha; 0,1684 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 0,0273 ha vietoje 0,74 ha (buvusiame plote, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Tarnybai patikslinus ginčo žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribas, Vilniaus miesto vyriausiasis prokuroras atsisakė nuo ieškinio (b. l. 43–47).

Civilinė byla Nr. 2-1367-553/2011 nutraukta 2011-12-12 nutartimi (b. l. 26).

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 str. 4 d. įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK. 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-5-665/2005, 2010-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1355/2010).

Kaip jau nustatyta, pareiškėja turtinę žalą kildina iš Tarnybos veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėjai nuosavybės teisės buvo atkurtos į valstybinės reikšmės miškus, t. y. Tarnyba atkurdama nuosavybės teises neįsitikino, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nepriskirtinas valstybės išperkamam, todėl, tokiais, pasak pareiškėjos, neteisėtais veiksmais ir atsirado pagrindas žalai atlyginti.

Pažymėtina, jog iki nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl žalos atlyginimo, Tarnybos veiksmų, priimant sprendimus, kuriais buvo pakeistas Tarnybos 2005-03-07 sprendimas Nr. 2.4-01-2952, neteisėtumas nebuvo konstatuotas. Priešingai, iš byloje pateikto 2010-10-28 teismo posėdžio protokolo civilinėje byloje Nr. 2-3149-553/2010 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį (b. l. 63–64) matyti, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu, kurios metu, be kita ko, dalyvavo ir pareiškėjos atstovas, kaip tik buvo sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties sudarymo ir termino sutarčiai užbaigti sudaryti pratęsimo. Protokolo turinys tvirtina, kad pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Tarnyba dar yra nespėjusi priimti sprendimų, kurie bus priimti atidalijus laisvą žemę nuo valstybinės, o tai tik patvirtina, kad ginčo šalys siekė ginčą užbaigti taikiai, ne ginčo tvarka. Byloje pateiktas 2011-09-09 prašymas (b. l. 65) taip pat tvirtina, jog pareiškėja, kartu su kitais asmenimis prašė Tarnybos patikslinti jau priimtus sprendimus (atidalijant laisvą žemę nuo valstybinės). Tuo tarpu Tarnybos 2011-10-17 įsakymas Nr. 49VĮ(14.49.2)-4442, kuriuo nuspręsta iš dalies pakeisti 2005-03-07 sprendimą pareiškėjai sumažinant sklypą, kaip tik buvo priimtas vadovaujantis ir pareiškėjos 2011-09-09 prašymu. Taigi paminėtos aplinkybės tvirtina, kad pareiškėja, sprendimų keičiančių Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-07 sprendimą priėmimo metu, sutiko su Tarnybos veiksmais siekiant atidalinti valstybinę žemę nuo laisvos. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog klausimą dėl Tarnybos veiksmų (atkuriant nuosavybės teises) neteisėtumo pareiškėja galėjo kelti dar 2008 metais, kuomet iš Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinio tapo aišku, jog į sklypus, į kuriuos pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės, patenka valstybinės reikšmės miško plotai, ar vėliau įstatymo tvarka ginčyti priimtus sprendimus, kuriais buvo patikslintos sklypų ribos juo sumažinant. Tačiau, kaip jau minėta, sklypų plotų pakeitimai (juos sumažinant) vyko pareiškėjai neprieštaraujant. Tuo tarpu pareiškėjai dėl žalos atlyginimo kreipiantis į teismą daugiau nei po trejų metų, tokie pareiškėjos veiksmai nelaikytini adekvačiais aptartų faktinių aplinkybių, be kita ko įrodytų aptartais rašytiniais įrodymais, apimtyje. Taigi, kaip jau minėta, neteisėtų veiksmų CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atlaidžiai ir rūpestingai. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad nei nagrinėjant civilinę bylą, nei vėliau priimant Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-07 sprendimą keičiančius sprendimus nebuvo konstatuotas (nenustatytas) Tarnybos veiksmų neteisėtumas, o pareiškėjai, nagrinėjamu atveju, priešingų aplinkybių neįrodžius (pareiškėja tik abstrakčiais (bendro pobūdžio) argumentais nurodė, jog Tarnybos neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad Tarnyba atkurdama nuosavybės teises neįsigilino ar yra visos sąlygos nuosavybei atkurti), taip pat įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, pareiškėjos skundo ir atsakovės atstovo atsiliepimo argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimą dėl turtinės žalos atliginimo tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja skundo argumentais taip pat prašo teismo priteisti jai ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nurodydama, jog dėl besitęsiančių teismų jai teko patirti dvasinius, emocinius nepatogumus, nesąžiningumo jausmą bei vilties praradimą beieškant teisybės.

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Pažymėtina, jog reiškiant reikalavimą tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 ir 6.270 straipsnių prasme. Priešingai aptartam teisiniam reglamentavimui, pareiškėja, nagrinėjamu atveju, tik abstrakčiai įvardino patirtas neigiamo pobūdžio emocijas, tačiau įrodymų, patvirtinančių realiai kilusią žalą sveikatai byloje nebuvo pateikta. Atkreiptina, jog pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjos skundo argumentai nurodyti, kaip pagrindas neturtinei žalai atsirasti, laikytini neįrodytais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas, kuriuo prašoma priteisti turtinę ir neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos E. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.