Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Legitera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo tenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-2495-603/2014 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ritus“ skundą dėl 2013 m. gruodžio 5 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 2 ir Nr. 3 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Auditoriams taikytini reikalavimai patvirtina BUAB „Ritus“ administratoriaus kompetenciją bei prievolę tvarkyti BUAB „Ritus“ buhalterinę apskaitą. Todėl teismo argumentas, jog papildomos buhalterinės apskaitos paslaugų pirkimo išlaidos yra pagrįstos, yra niekinis. Sutarčių dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo sudarymas su trečiaisiais asmenimis prieštarauja ekonomiškumo principui, nes BUAB „Ritus“ buhalterinę apskaitą gali atlikti pats bankroto administratorius. Be to, nepateikti objektyvūs duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad BUAB „Ritus“ buhalterinės apskaitos tvarkymas yra reikalaujantis ypatingų žinių. Teismas neanalizavo apelianto pateiktų pigesnių patalpų internetinių puslapių nuorodų, kuriose aiškiai pateikiamos tvarkingų, apsaugotų bei šildomų patalpų nuotraukos bei aprašymai. Tokių patalpų nuoma leistų objektyviai bei sąžiningai sumažinti išlaidas patalpų nuomai nuo 7 260 Lt iki vidutiniškai 4 150 Lt. P. S. priklausančiose patalpose yra BUAB „Ritus“ nuosavybės teise priklausančio turto: biuro baldų, odų, audinių. Apie tai pranešta bankroto administratoriui, kuris nesiėmė jokių veiksmų šį turtą susigrąžinti. Todėl teismas nepagrįstai nurodo, kad bankroto administratorius užtikrina BUAB „Ritus“ turto apsaugą. Apelianto teigimu, tinkamai neprižiūrint įmonės turto, negali būti sąžiningas bei teisingas teismo pripažintas administratoriaus atlyginimas 18 000 Lt sumai. Juo labiau, kad įmonė veiklos nevykdo, administravimo procedūra nėra sudėtinga, todėl bankroto administratoriaus prašomas atlyginimas neatitinka jo vykdomų funkcijų masto ir pobūdžio. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ūkio bei archyvo tvarkymo išlaidos atitinka realias rinkos kainas. BUAB „Ritus“ yra mikroįmonė, todėl jos administravimui ir dokumentų archyvavimui nurodytos sumos yra neproporcingai didelės. Telekomunikacijų bendrovės teikia ypatingai palankius pasiūlymus ryšio paslaugoms (UAB „Tele2“ mėnesinis pokalbių planas nuo 4 Lt), kas leistų ženkliai sumažinti šias sumas. Teismas nevertino apelianto pateiktų dokumentų, pagrindžiančių, kad BUAB „Ritus“ archyvavimo paslaugų kaina pagal UAB „Archyvavimo sprendimai“ pateiktą komercinį pasiūlymą sudarytų 392,97 Lt, kas sąlygotų 60 proc. mažesnes archyvavimo išlaidas. Administravimo išlaidų sąmatoje numatyti 4 000 Lt ženkliai viršija bankroto administratoriaus turėtas ir galimas būsimas išlaidas teisinėms paslaugoms bei pažeidžia ekonomiškumo kriterijų, todėl turi būti mažinamos. Kreditorių susirinkimui nepateikta kreipimosi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatą kopija, todėl neaišku, ar bankroto administratorių šiame tyrime atstovauja advokatas ar advokato padėjėjas. Bankroto administratorius, siekdamas kuo ekonomiškiau veikti įmonės kreditorių naudai, turėdamas aukštąjį universitetinį ekonominį išsilavinimą, turėjo visas galimybes atstovauti įmonę. Be to, administravimo išlaidų sąmatoje nenurodyta, jog dėl debitorinių įsiskolinimų būtų kokių nors ginčų. Pritarus 2013 m. lapkričio 29 d. bankroto administratoriaus ataskaitai, BUAB „Ritus“ kreditoriai būtų konstatavę, kad bankroto administratorius veikė tinkamai, tačiau su tuo apeliantas nesutinka. Ataskaita surašyta ydingai, administratorius netinkamai atliko arba iš viso neatliko ĮBĮ numatytų funkcijų. Administratorius turėjo ir privalėjo įvertinti ir ataskaitoje pasisakyti dėl BUAB „Ritus“ valdymo organų, įskaitant akcininkų, veiksmų ar neveikimo, kurie galėjo sąlygoti įmonės nemokumą bei tuo pačiu pasisakyti dėl minėtų organų veiksmų ar neveikimo tyčinio bankroto atveju. Ataskaitoje neatsispindi, kas K. S. nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų metu bei jai negrįžus į darbą ėjo direktoriaus pareigas, kokių veiksmų ėmėsi akcininkas siekiant užtikrinti efektyvią bendrovės veiklą ar užkirsti kelią nuostoliams atsirasti. Dėl šių aplinkybių nepasisakius ataskaitoje, apsunkinta kreditorių padėtis, jie patirs papildomas išlaidas turėdami šią informaciją surinkti patys. Teismui vienašališkai patvirtinus administravimo išlaidų sąmatą, o ne perdavus šią teisę kreditorių susirinkimui, buvo pažeista susiformavusi teismų praktika bankroto bylose. Be to, neaišku, kodėl teismas nesumažino administravimo išlaidų bent jau toje apimtyje, kurioje apeliantas pateikė įrodymus, pagrindžiančius ekonomiškesnį bankroto proceso vykdymą.

Vien ta aplinkybė, kad bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui yra išduotas auditoriaus pažymėjimas, nesudaro pagrindo teigti, jog nereikalingos išlaidos, susijusios su buhalterinės apskaitos tvarkymu. Jeigu administratoriaus įgaliotas asmuo turi vesti buhalterinę apskaitą, tokiu atveju bankroto procesas nebus ekonomiškas, nes auditoriaus valandinis įkainis sudaro 250 Lt. Be to, vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl įmonės turto išvaistymo yra būtina bendradarbiauti su buhalterines paslaugas teikusia įmone, kuri žinojo įmonės finansinę būklę ir gali pateikti informaciją tiek administratoriui, tiek ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai. Įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, teismo paskirtam bankroto administratoriui suteikiami įmonės vadovo įgalinimai ir pareigos. Atsižvelgiant į tai, kad buhalterinės apskaitos funkcijos turi būti vykdomos arba per įmonės buhalterį, arba per apskaitos paslaugas teikiančią įmonę (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 1 d.). Todėl apelianto argumentas, kad bankroto administratorius turi prievolę pats tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, prieštarauja įstatymui. Nors apeliantas ir pateikė duomenis apie pigesnę patalpų nuomą, tačiau nepateikė duomenų, ar tose patalpose esančios sąlygos užtikrins saugomo turto kokybę. Administratorius nurodo, kad nuomoja būtent tokias patalpas, kurios yra saugomos bei tinkamos saugoti audiniams, todėl už patalpų nuomą mokama kaina atitinka rinkos kainą. Be to, apelianto pateiktos nuorodos į internetinius puslapius nelaikytinos rašytiniais įrodymais. Administratorius neturi jokios informacijos apie P. S. žinioje esantį BUAB „Ritus“ priklausantį turtą bei jokio pranešimo apie tai negavo, o apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Administratoriaus prašomos tvirtinti po 1 000 Lt ūkio ir archyvo išlaidos atitinka realias rinkos kainas, o 4 000 Lt suma teisinėms paslaugoms apmokėti yra pagrįsta atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. gegužės 13 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakingų darbuotojų galimai neteisėtų veiksmų išvaistant patikėtą didelės vertės svetimą turtą ir apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, kurio pagrindu administratorius ruošia civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Administratorius 2013 m. rugsėjo 24 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu M. U., kuris teikia teisines paslaugas tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose. Iš 4 000 Lt sumos teisinėms paslaugoms apmokėti administratorius jau patyrė 1 000 Lt išlaidų šio atsiliepimo parengimui. Apeliantas konkrečiai nenurodė, kokių funkcijų administratorius neatliko arba netinkamai atliko. 2013 m. lapkričio 29 d. administratoriaus veiklos ataskaita surašyta remiantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punktu, todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, kad ši ataskaita surašyta ydingai. Bankroto administratorius daugiau nei metus laiko priverstas dirbti disponuojant tik teismo patvirtinta 2 500 Lt sąmata. Apeliantas yra suinteresuotas vilkinti bylą, trukdant administratoriui operatyviai vykdyti ĮBĮ numatytas funkcijas. Perdavus klausimus dėl administratoriaus veiklos ataskaitos ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui, joks kompromisas nebus pasiektas, nes apelianto finansinis reikalavimas sudaro daugiau nei 50 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, todėl tikėtina, jog minėti klausimai ir toliau liks neišspręsti. Apelianto teigimu, teismas minėtus klausimus gali išspręsti iš esmės, neperduodamas jų kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-73/2014).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Byloje kilo ginčas dėl BUAB „Ritus“ 2013 m. gruodžio 5 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime nepriimtų nutarimų Nr. 2 ir Nr. 3, t. y. dėl administratoriaus veiklos ataskaitos ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Taigi, apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikinti minėti kreditorių susirinkimo nutarimai bei patvirtina administratoriaus veiklos ataskaita ir administravimo išlaidų sąmata, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

ĮBĮ 23 straipsnis nustato kreditorių susirinkimo sprendžiamojo balso teises daugeliu bankroto procedūrų metu spręstinų klausimų. Kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumas ir teisėtumas gali būti tikrinami teismine tvarka (ĮBĮ 24 str. 5 d.), kreditorių susirinkimo nutarimus teismas panaikina nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

Dėl bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos (ne)patvirtinimo

2013 m. gruodžio 5 d. vykusiame pakartotiniame BUAB „Ritus“ kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta nutarimo dėl administratoriaus veiklos ataskaitos ir jos patvirtinimo nepriimti. Pažymėta, kad kreditoriai balsavę prieš administratoriaus veiklos ataskaitą, jokių pastabų ar pasiūlymų dėl administratoriaus ataskaitos nepateikė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad netvirtinti administratoriaus ataskaitos kreditorių susirinkime nebuvo jokio teisinio pagrindo, todėl teismas ją patvirtino. Nors apeliantas ir kvestionuoja šią skundžiamos nutarties dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punkte (aktuali redakcija ginčijamo kreditorių susirinkimo priėmimo dienai) nustatyta, kad administratorius teikia tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir kreditorių susirinkimui pareikalavus - kitas savo veiklos ataskaitas. Šioje normoje pakankamai išsamiai nustatyta, kokia informacija turi būti pateikta pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje. ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Jei kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ĮBĮ nuostatos su administratoriaus ataskaitos patvirtinimu ar nepatvirtinimu tiesiogiai jokių teisinių padarinių nesieja. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad administratorius yra atskaitingas kreditorių susirinkimui ir vykdo šio susirinkimo sprendimus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 20 p.), kad administratoriaus ataskaitą pirmiausia yra kompetentingas tvirtinti kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 str. 4 p.), kad kreditorių susirinkimo nutarimai yra priimami kreditorių balsų dauguma priklausomai nuo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 str. 1 d.), darytina išvada, jog administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, dėl kurios tvirtinama ataskaita. Kadangi susiklosto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Taigi, administratoriaus ataskaita yra viena iš administratoriaus atsiskaitymo kreditoriams už praeitą laikotarpį vykdytų bankroto procedūrų formų. Administratoriaus veiklos ataskaita gali būti netvirtinama tik tuomet, jeigu egzistuoja konkretūs duomenys apie tai, jog administratorius akivaizdžiai netinkamai vykdė savo pareigas per ataskaitinį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2012).

Nagrinėjamu atveju BUAB „Ritus“ bankroto administratorius pateikė pakartotiniam kreditorių susirinkimui tvirtinti veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 15 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d., t. y. nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentus, kad kreditorių susirinkimui pateikta administratoriaus veiklos ataskaita savo turiniu atitinka ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punkte numatytus reikalavimus. Apeliantas ataskaitos netvirtinimą grindžia tuo, kad ji surašyta ydingai, administratorius netinkamai atliko ĮBĮ numatytas funkcijas, t. y. neįvertino ir nepasisakė dėl įmonės valdymo organų veiksmų ar neveikimo, dėl tyčinio bankroto bei dėl to, kas K. S. nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų metu bei jai negrįžus į darbą ėjo direktoriaus pareigas. Tačiau iš 2013 m. gruodžio 5 d. vykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditoriai, balsavę prieš administratoriaus veiklos ataskaitą, jokių pastabų ar pasiūlymų dėl jos nepateikė (t. 1, b.l. 13-15), t.y. nenurodė jokių administratoriaus neatliktų ar netinkamai atliktų veiksmų bei ataskaitos neteisingumo, nesutikimo motyvus nurodydami tik teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Taigi, kreditoriai nepatvirtino administratoriaus veiklos ataskaitos iš esmės nemotyvuotai, be to, iki kreditorių susirinkimo dienos nė vienas kreditorius nesikreipė į administratorių dėl papildomų paaiškinimų ar informacijos apie ataskaitinį laikotarpį pateikimo.

Pažymėtina ir tai, kad ne absoliučiai visos ĮBĮ numatytos bankroto administratoriui priskirtinos funkcijos privalo būti atliktos jau iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius iki pirmojo kreditorių susirinkimo atlieka pirmines bankroto procedūras, t.y. perima įmonės turtą, organizuoja įmonės dokumentų ir turto apsaugą, įvairioms institucijoms, kreditoriams praneša apie bankroto bylos iškėlimą, įspėja darbuotojus apie darbo sutarties nutraukimą, tikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pan. Daugelis bankroto administratoriaus pradėtų darbų yra vykdomi ir po pirmojo kreditorių susirinkimo ir paprastai trunka iki bankroto proceso pabaigos, t.y. įmonės turto apsaugos organizavimas, skolų išieškojimas iš skolininkų, apskaitos organizavimas, finansinės atskaitomybės rengimas, sandorių, sudarytų iki bankroto bylos iškėlimo, tikrinimas, patikslintų kreditorinių reikalavimų tvirtinimas (tikslinimas), jų ginčijimas, ieškinių rengimas ginčijant sandorius, priešingus įmonės veiklos tikslams, informacijos apie bankroto proceso eigą teikimas ir pan. Be to, administratoriaus darbas nesibaigia vien šios ataskaitos patvirtinimu, nes kreditoriai bet kada gali pareikalauti iš administratoriaus atitinkamos informacijos arba ataskaitos, taip pat įpareigoti bankroto administratorių imtis konkrečių veiksmų bankroto proceso metu (pvz. įvertinti valdymo organų veiksmus ar neveikimą, kurie galėtų sąlygoti įmonės nemokumą bei tyčinio bankroto galimybę).

Iš pateiktos 2013 m. lapkričio 29 d. bankroto administratoriaus ataskaitos matyti, kad administratorius atliko šiuos veiksmus: apie bankroto bylos iškėlimą ir teismo nustatytą terminą pareikšti savo reikalavimus pranešė visiems su įmone susijusiems suinteresuotiems asmenims ir institucijoms; pateikė dokumentus ir duomenis apie bankrutuojančią įmonę juridinių asmenų registrui, įregistravo bankrutuojančios įmonės teisinį statusą, perdavė Įmonių bankroto valdymo departamentui duomenis apie bankrutuojančią įmonę; perėmė įmonės turtą ir buhalterinės apskaitos dokumentus, užtikrino turto ir dokumentų apsaugą; kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti įmonės laikiną administravimo sąmatą; nutraukė darbo sutartis su įmonės darbuotojais; pranešė bankrutuojančios įmonės kreditoriams apie bankroto bylos iškėlimą ir teismo nustatytą terminą pareikšti finansinius reikalavimus; sudarė visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikė jį teismui tvirtinti; atidarė atskirą sąskaitą lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais; pateikė Garantiniam fondui paraišką dėl išmokų buvusiems darbuotojams išmokėjimo. Be to, administratorius pateikė informaciją apie įmonės turtą, inter alia debitorinius įsiskolinimus; apie patikrintus įmonės sandorius; teisminius ginčus; įmonės pajamas ir išlaidas bei patirtas administravimo išlaidas (t. 1, b.l. 135-143). Šie duomenys patvirtina, kad BUAB „Ritus“ bankroto administratoriaus veiksmai ataskaitiniu laikotarpiu iš esmės atitiko ĮBĮ jam deleguotas pirmines bankroto administravimo funkcijas. Pagrindo spręsti, kad bankroto administratorius netinkamai vykdė savo pareigas ginčo laikotarpiu, nėra. Todėl apelianto nurodytų veiksmų neatlikimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti pagrindas netvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitos, juo labiau, nepateikus argumentų, kad administratorius turėjo realią galimybę atlikti kokius nors veiksmus, tačiau dėl kokių nors priežasčių sąmoningai to nedarė. Nagrinėjamu atveju ataskaita kreditorių susirinkimui pateikta už atliktus pirminius bankroto administravimo veiksmus, o kreditoriai, kaip minėta, gali iš esmės bet kuriuo metu įpareigoti administratorių ne tik pateikti papildomus duomenis, tačiau ir atlikti atitinkamus konkrečius veiksmus, susijusius su bankrutuojančios įmonės administravimo funkcijų vykdymu bei pareikalauti pateikti kitą ataskaitą (ĮBĮ 11 str. 3 d. 25 p.).

Minėta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kad administratoriaus veiklos ataskaita gali būti netvirtinama tik tuomet, jeigu egzistuoja konkretūs duomenys apie tai, jog administratorius akivaizdžiai netinkamai vykdė savo pareigas per ataskaitinį laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, jog BUAB „Ritus“ bankroto administratorius per ataskaitinį laikotarpį (nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos) nevykdė ar netinkamai vykdė jam ĮBĮ pavestas funkcijas, taip pat nenustačius 2013 m. lapkričio 29 d. ataskaitoje pateikiamos informacijos netikslumų, melagingų faktų ar kitų trūkumų (ĮBĮ 11 str. 3 d. 25 p.), pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nebuvo patvirtinta administratoriaus ataskaita, ir šią ataskaitą patvirtino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog formalus bankroto administratoriaus ataskaitos netvirtinimas prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 str.) bei užkerta kelią bankroto procedūrų vykdymui.

Dėl administravimo išlaidų sąmatos (ne)patvirtinimo

2013 m. gruodžio 5 d. vykusiame pakartotiniame BUAB „Ritus“ kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta nutarimo dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo nepriimti. Pažymėta, kad kreditoriai (išskyrus VMI), balsavę prieš administratoriaus siūlomą nutarimą, jokių pastabų ar savo pasiūlymų dėl administravimo išlaidų sąmatos nepateikė (t. 1, b.l. 13-15). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad administravimo išlaidos nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms, todėl siekiant užtikrinti tinkamą ir efektyvų bankroto procedūrų vykdymą, teismas panaikino šį kreditorių nutarimą ir patvirtino administratoriaus pateiktą administravimo išlaidų sąmatą 39 034,60 Lt sumai. Su tokiu teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies.

ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Taigi, šioje normoje yra imperatyviai nustatyta kreditorių susirinkimo pareiga nustatyti - ir būtent jau pirmojo kreditorių susirinkimo metu - administratoriaus atlyginimą. Ši įstatymo nuostata sietina su tuo, kad administravimo išlaidos ir administratoriaus teisė gauti atlyginimą, kuris yra administravimo išlaidų sudėtinė dalis (ĮBĮ 36 str. 3 d.), atsiranda nuo bankroto bylos iškėlimo. Pirminiame bankroto bylos nagrinėjimo etape, kol nėra galimybės sušaukti kreditorių susirinkimą, laikinąją administravimo išlaidų sąmatą tvirtina teismas (ĮBĮ 10 str. 4 d. 7 p.), o toliau tokių išlaidų nustatymo teisė ir pareiga pereina pirmajam kreditorių susirinkimui (ĮBĮ 23 str. 5 p., 36 str. 2, 4 d. d.). Todėl nagrinėjamu atveju BUAB „Ritus“ kreditorių susirinkimas privalėjo išspręsti ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalyje pirmajam kreditorių susirinkimui pavestą klausimą, susijusį su bankroto administratoriaus atlyginimu, taip pat ir kitų administravimo išlaidų suma (ĮBĮ 23 str. 5 p., 36 str. 2 d.). Tokia išvada darytina ne tik minėtų normų, bet ir bendrųjų teisingumo, protingumo principų, ĮBĮ numatytų bankroto procedūrų tinkamo vykdymo būtinumo kontekste – bankroto administratorius negali veikti neapibrėžtą laiką už neapibrėžtą atlyginimą neapibrėžtos sąmatos ribose, t.y. vien savo rizika visais paminėtais aspektais. Akivaizdu, kad nustatyti a priori itin tiksliai kitų administravimo išlaidų sumą visam bankroto procesui yra sudėtinga ar net gali būti neįmanoma, administratoriaus teikiamas jų (ne)pagrindimas gali būti vertinamas skirtingai, tačiau tai per se nereiškia, kad dėl jų (ir dėl administratoriaus atlyginimo) apskritai nespręstina ar ji nenustatytina. Pažymėtina, kad kreditoriai turi tokių išlaidų kontrolės, jų keitimo, mokėjimo ir eilės tvarkos nustatymo teisę, taigi, bankroto procedūrų eigoje atitinkamai šias sumas koreguoti, spręsti jų panaudojimo (ne)pagrįstumo klausimus. Taigi, administratorius turi preliminariai pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, o kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą (inter alia administratoriaus atlyginimą), turi nustatyti tokias administravimo išlaidų ribas, kurios leistų administratoriui sklandžiai atlikti administravimo procedūras ir netrikdytų bankroto bylos nagrinėjimo eigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Tuo tarpu priimtų kreditorių susirinkimo konkrečių nutarimų teisėtumas bei pagrįstumas aptariamais klausimais gali būti tikrinamas teisminių procedūrų tvarka tiek administratoriui, tiek kreditoriams skundžiant priimtus nutarimus.

Kaip matyti iš bylos duomenų, bankroto administratorius, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, pradėjo vykdyti bankroto proceso veiksmus. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmasis (pakartotinis) kreditorių susirinkimas, nenustatęs paskirto bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir nesvarstęs galimo jo pakeitimo, privalėjo nustatyti jam atlyginimą bei administravimo išlaidų sąmatą. Juo labiau, kad bankroto byla BUAB „Ritus“ iškelta 2013 m. balandžio 15 d., 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto, taigi, daugiau nei metus tarp bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jos administratoriaus vykdančio bankroto procedūras tęsiasi neapibrėžta ir dėl to netoleruotina situacija. Pažymėtina, kad tiek bankroto administratorius, tiek bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto proceso metu turėtų bendradarbiauti ir siekti tų pačių bankroto proceso tikslų, o kreditoriai neturėtų piktnaudžiauti savo teisėmis ir be pakankamo tam pagrindo iš viso netvirtinti jokios administravimo išlaidų sąmatos.

Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kreditorių susirinkimas nepagrįstai nepriėmė nutarimo dėl administravimo išlaidų sąmatos, inter alia bankroto administratoriaus atlyginimo nustatymo bei patvirtinimo, tuo pažeisdamas ĮBĮ 36 straipsnio 2, 4 dalyse imperatyviai įtvirtintas kreditorių susirinkimui numatytas pareigas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nepatvirtina administravimo išlaidų sąmata. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas patvirtino administratoriaus pateiktą administravimo išlaidų sąmatą. Pažymėtina tai, kad nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos ir bankroto administratoriaus atlyginimo nustatymo kreditorių susirinkime iš viso nepriimtas. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tikrina tik priimtų nutarimų teisėtumą, todėl pirmosios instancijos teismas, kreditoriams šiuo klausimu net nieko nenutarus, t. y. administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtinus, už kreditorius nusprendė jiems išimtinai deleguotu spręsti klausimu, nes administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas, disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymas ĮBĮ priskirtinas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 36 str. 2 d.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, panaikinant nutarties dalį, kuria patvirtinta BUAB „Ritus“ administravimo išlaidų sąmata, ir klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo perduotinas iš naujo nagrinėti kreditorių susirinkimui, kita skundžiamos nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 4 p.). Šiame kontekste pastebėtina, kad administratorius savo atsiliepime nurodo, jog perdavus klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui, joks kompromisas nebus pasiektas, nes apelianto finansinis reikalavimas sudaro daugiau nei 50 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, todėl tikėtina, jog šis klausimas ir toliau liks neišspręstas. Tačiau šiuo metu daryti tokią išvadą nėra pakankamo pagrindo, nes apelianto dėstomi argumentai neteikia pagrindo manyti, jog administravimo išlaidų klausimo sprendimas iš jo pusės bus apskritai blokuojamas. Tuo tarpu kreditorių susirinkime patvirtinus atitinkamą šių išlaidų dydį, tokio nutarimo pagrįstumas gali būti įvertintas inter alia teismine tvarka.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

BUAB „Ritus“ bankroto administratorius prašė priteisti 1 000 Lt advokato pagalbai apmokėti už parengtą atsiliepimą į atskirąjį skundą (t. 2, b.l. 75, 76, 77). Atsižvelgiant į atskirojo skundo nepatenkintų reikalavimų dalį bei vadovaujantis 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis dėl priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.15 punktu, iš apelianto priteistina 500 Lt išlaidų, BUAB „Ritus“ patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria patvirtinta bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ritus“ administravimo išlaidų sąmata 39 034,60 Lt sumai visam įmonės administravimo laikotarpiui, šį klausimą perduodant kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Legitera“ pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ritus“ naudai 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.