- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-03
- Bylos Nr.
- eI-1667-554/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01411-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- G. Ž.
- Kategorijos
- 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjo – UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui Elitai Vainienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui G. Ž. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2014-09-25 skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 166 EUR (574,10 Lt) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2014-06-30 ir 14 EUR (50 Lt) administravimo išlaidų.
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat pareiškėjo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad Lazdijų rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Rinkliavų įstatymu, Vietos savivaldos įstatymu, Atliekų tvarkymo įstatymu 2007-11-27 sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal Nuostatų 2 p., 12 p., 13 p., 26 p., 35 p. pareiškėjui - UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 3 p. apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta ir jos sudaryti nėra privaloma.
Pareiškėjas ir jo atstovė pabrėžė, kad atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes yra nekilnojamojo turto (statinių), esančio Lazdijų rajono savivaldybėje, savininkas ir tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys, kurie yra vienas iš pagrindinių duomenų vietinės rinkliavos apskaičiavimui. Atsakovas laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2014-06-30 nėra sumokėjęs pareiškėjui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovui buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 17 p. - 19 p. nustatyta vietinės rinkliavos nustatymo tvarka, atsižvelgiant į Nuostatų prieduose nustatytus dydžius. Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra, kadangi jis nepateikė duomenų apie visišką arba dalinį atleidimą nuo vietinės rinkliavos. Pareiškėjas buvo kreipęsis dėl lengvatos taikymo, tačiau lengvata nebuvo pritaikyta, kadangi pareiškėjas turėjo įsiskolinimą už ankstesnį laikotarpį. Dalinius vietinės rinkliavos mokėjimus pareiškėjas atliko 2008 metais, 2009 metais ir 2010 metais, tačiau visiškai įsiskolinimo nepadengė.
Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad atsakovo argumentai apie servitutinį kelią, šiukšlių išvežimo dažnumą ir pan. Yra teisiškai nereikšmingi, kadangi pareiškėjas iš esmės tik vietinę rinkliavą administruojanti bei išieškanti institucija. Dėl šių klausimų pareiškėjas turėtų kreiptis į betarpiškai šiukšles išvežančią bendrovę Lazdijų komunalininkas.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 2-8) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad vietinės rinkliavos mokėti jis neprivalo, nes su juo pareiškėjas nepasirašė jokios sutarties. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad pareiškėjas vietinę rinkliavos dydį aritmetiškai suskaičiavo teisingai, tačiau privalėjo atsižvelgti ne tik į turimų statinių plotą, bet ir galimai susidariusių atliekų kiekį. Be to, pareiškėjas privalėjo taikyti lengvatą, tačiau jos nepagrįstai nepritaikė, nors atsakovas ir nesinaudojo nekilnojamuoju turtu ir tai patvirtina duomenys apie elektros energijos suvartojimą.
Pareiškėjo - UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ skundas patenkintinas visiškai (teismas remiasi teisės aktų normų redakcijomis, galiojusiomis vietinės rinkliavos nemokėjimo laikotarpiu).
Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 str. 1 p., 2 p. reglamentuoja, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str. nuostatos apibrėžia, kad savivaldybių institucijoms yra pavesta organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, o šio įstatymo 30 str. 1 d. numato, jog savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. numato, kad vietinė rinkliava - savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (CK 6.59 str.). Pareigą mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą imperatyviai nustato ir Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei 2007-11-27 Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų normos. Tai ne kartą eilėje administracinių bylų konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str., 20 str., 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir t.t.), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtoje nutartyje LVAT pabrėžė, jog vietinė rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Akcentavo, kad vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (konkrečiai - šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos visoje savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje aplamai ir nesiejamos su konkretaus teršėjo turimu arba teoriškai galimu atliekų kiekiu. Kaip jau buvo paminėta, 2007-11-27 sprendimu Nr. 5TS-217 Lazdijų rajono savivaldybės taryba patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Šio teisės akto turinio analizė patvirtina, jog vietinė rinkliava – tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 2 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys nekilnojamojo turto (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p., - 5 p., 9 p.). Taigi, Nuostatai imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojai (tame tarpe ir atsakovas) privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas eurais už nekilnojamojo turto m² plotą (Nuostatų 17 p. - 20 p., 24 p., Nuostatų priedas).
Teismas pabrėžia, kad pagal Nuostatų 15 p. - 16 p., 26 p., 35 p. turinio analizę pareiškėjui pavesta tik apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei išieškoti nepriemokas (įsiskolinimus) įstatymų nustatyta tvarka. Remdamasis viešais ir oficialiais Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio 15 dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui (Nuostatų 27 p., 29 p.). Vietinė rinkliava turi būti sumokama per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo dienos arba iki einamųjų metų kovo mėnesio 1 dienos, lapkričio mėnesio 1 dienos ir t.t. (Nuostatų 29 p., 30 p., 31 p., 32 p., 34 p.).
Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovas nuosavybės teise valdo statinis, esančius Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje (NTR duomenų išrašas), ir pagal Nuostatų 3 p. jis yra tinkamas vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų bei įspėjimo matyti, kad atsakovas nuo 2008-10-01 iki 2014-06-30 nevisiškai sumokėjo vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (b.l. 39,40), todėl susidarė pagrįstas pareiškėjo skunde nurodytas įsiskolinimas, kurio matematinės išraiškos atsakovas neneigia (ABTĮ 57 str.). Remiantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą yra pagrįstas, todėl patenkintinas visiškai (ABTĮ 57 str., 88 str. 4 p.). Teismas taip pat akcentuoja, kad atsakovas turėjo vietinės rinkliavos įsiskolinimą, todėl jam iš esmės pagrįstai nebuvo taikyta lengvata dėl vietinės rinkliavos dalies nemokėjimo ar atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.
Teismas akcentuoja ir tai, jog LVAT taip pat yra išaiškinęs (ABTĮ 13 str., 20 str.), kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2012-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-403/2012 ir kt.). Be to, toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)).
Atsiliepimas
Likusieji atsakovo argumentai, išdėstyti atsiliepime į skundą bei išsakyti teismo posėdžio metu) laikytini pertekliniais, neturintys esminės (lemiamos) reikšmės kilusio ginčo išsprendimui (dėl elektros energijos suvartojimo, mokėjimo vietinę rinkliavą už kitus nekilnojamojo turto objektus, šiukšlių išvežimo intensyvumą, servitutinį kelią ir t.t.), todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (ABTĮ 57 str.). Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 14 EUR (50 Lt) administravimo išlaidų.
Pareiškėjas skunde nurodė, atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, jog rengdamas skundą teismui pareiškėjas turėjo išlaidų, susijusių su įspėjimų, mokėjimo pranešimų siuntimu, skundo surašymu ir padavimu, užklausimų Gyventojų registro tarnybai prie LR Vidaus reikalų ministerijos taip pat VĮ Registrų centrui teikimu.
ABTĮ 44 str. 1 d. nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 45 str. 1 d. dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Iš to seka, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš kitos proceso šalies gali būti priteistos tik atitinkamais dokumentais pagrįstos išlaidos.
Pareiškėjas teismui pateikė 2014-03-12 UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus įsakymą Nr. V-27, kuriuo nustatytas rinkliavos skolos išieškojimo administravimo mokestis ir jį sudarantys preliminarūs kaštai. Teismas konstatuoja, kad šis įsakymas negali būti laikomas pakankamu įrodymu (pagrindu), patvirtinančiu pareiškėjo realiai turėtas su konkrečios administracinės bylos nagrinėjimu susijusias ir, tuo pačiu, realiai patirtas išlaidas (ABTĮ 57 str.). Pareiškėjo įsakyme nurodyti kaštai: komunaliniai patarnavimai, kompiuterių nusidėvėjimas, darbuotojų darbo užmokestis, įmonės administracinės išlaidos ir pan., nėra tiesiogiai susiję su papildomomis išlaidomis patirtomis pareiškėjui betarpiškai kreipiantis į Kauno apygardos administracinį teismą šioje konkrečioje administracinėje byloje, nes tuos pačius kaštus pareiškėjas patiria ir nesikreipdamas į teismą dėl ginčo išsprendimo. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų apie realiai šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje patirtas išlaidas - t.y. duomenų, patvirtinančių, kad prašoma priteisti administravimo išlaidų suma yra apmokėta ir realiai patirta šioje administracinėje byloje dėl pareiškėjo kreipimosi į teismą, todėl prašymas priteisti 50 Lt administravimo išlaidų negali būti patenkinamas (ABTĮ 57 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 4 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo G. Ž. pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 166 EUR (šimtą šešiasdešimt šešis eurus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2014-06-30.
Pareiškėjo UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą dėl 14 EUR teismo išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.