Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2013-11-22 · Civilinė byla Nr. 2A-3012-275/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-22
Bylos Nr.
2A-3012-275/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-17461-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
M. Š.
Trečiasis asmuo
V. B.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-3012-275/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17461-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 121.14., 121.18., 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio mėn. 22 d.,Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui M. Š. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. B. (Č.)

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 16 074,00 Lt skolos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jos dukra V. B. (trečiasis asmuo) nuo 2007 m. iki 2011 m. gruodžio mėnesio, neįregistravus santuokos vedė bendrą ūkį, nusprendė suremontuoti atsakovo gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) apsigyventi. Kadangi lėšų buto remontui atsakovui ir dukrai trūko, bendru sutarimu ieškovė savo vardu 2008-02-25 paėmė iš AB „Swedbank“ banko 10000,00 Lt dydžio vartojimo kreditą ir iš šių lėšų apmokėjo minėto buto remontą bei įsigytus baldus. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2008-02-29 iki 2009-09-21 ieškovė paskolino atsakovui 12800,00 Lt (2008-02-29 – 1000,00 Lt, 2008-04-03 – 1000,00 Lt, 2008-04-03 – 2000,00 Lt, 2008-04-20 – 1300,00 Lt, 2008-06-02 – 200,00 Lt, 2008-06-02 – 1000,00 Lt, 2008-10-06 – 1300,00 Lt, 2008-12-27 – 1500,00 Lt, 2009-03-03 – 1500,00 Lt, 2009-08-31 – 500,00 Lt, 2009-08-31 – 900,00 Lt, 2009-09-21 – 600,00 Lt) sumą, minėtas sumas paimant grynais pinigais iš ieškovės banko sąskaitos pasinaudojant jos banko kortele. Be to, iš ieškovės lėšų 2008-11-06 buvo nupirkti baldai atsakovo butui už 2025,00 Lt sumą, o 2008-10-07 buvo nupirktas šaldytuvas už 1249,00 Lt. Tokiu būdu ieškovė paskolino atsakovui viso 16074,00 Lt sumą. 2011 m. gruodžio mėnesį atsakovas ir jos dukra išsiskyrė ir dukra grįžo gyventi pas ieškovę, o atsakovas liko gyventi suremontuotame bute. Ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl skolos grąžinimo, tačiau, atsakovas vengė su ieškove susitikti ir skolos negrąžino. Atsakovas atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Fakto, jog ginčo laikotarpiu gyveno kartu su trečiuoju asmeniu – V. B., neginčijo, tačiau nurodė, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens nebuvo partnerystės teisinių santykių bei nebuvo susitarimo kurti šeimos santykių. Taip pat nurodo, kad tarp atsakovo ir ieškovės niekada nebuvo jokio susitarimo dėl to, jog ieškovės vardu būtų paimtas vartojimo kreditas atsakovo naudai, ar būtų skolinami grynieji pinigai, ar apmokama už buto remontą, daiktus ar paslaugas. Atsakovas iš savo lėšų mokėjo už buto remontą, pirko paslaugas ir daiktus. Atsakovas ginčo laikotarpiu minėto buto remontui pats buvo paėmęs 30000,00 Lt vartojimo kreditą ir būtent iš šių lėšų remontavo butą. Trečiasis asmuo atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad jos motina – ieškovė savo lėšomis prisidėjo prie bendro turto trečiojo asmens su atsakovu įgijimo. Kadangi buto remontui trečiajam asmeniui ir atsakovui trūko lėšų, ieškovė paskolino jiems pinigų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 28 d. ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai iš ieškovės 39,89 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendė, jog ieškovės kredito sutartis (paskirtis – buto remontas) savaime neįrodo fakto, jog kreditas buvo paimtas būtent atsakovo naudai bei, jog šios lėšos buvo perduotos (paskolintos) atsakovui. Minėtas kreditas buvo pervestas į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą (kortelę), o lėšos iš sąskaitos buvo nuimamos banke arba bankomatuose pasinaudojant mokėjimo kortele. Pažymėjo, jog pagal banko išduodamų mokėjimo kortelių naudojimo taisykles yra draudžiama asmenines elektronines mokėjimo priemones, kurios yra ją išduodančio subjekto nuosavybė, perduoti tretiesiems asmenims, taip pat tretiesiems asmenims atskleisti mokėjimo priemonės PIN kodą, todėl nuimant iš banko sąskaitos grynus pinigus pasinaudojant kortele su PIN kodu, jeigu nėra užfiksuotas mokėjimo kortelės pavogimo ar praradimo faktas, preziumuojama, jog pinigus nuėmė pats teisėtas kortelės turėtojas. Atsakovo pateikta kredito sutartis bei banko sąskaitos išrašas, taip pat duomenys apie ieškovo gautas pajamas ginčo laikotarpiu leido teismui daryti išvadą, jog atsakovas turėjo pakankamai lėšų namo remontui atlikti ir baldams pirkti, todėl, aplinkybę, jog atsakovas stokojo piniginių lėšų ir be ieškovės suteiktos paskolos jis neturėjo galimybių vykdyti namo remonto darbų, teismas laikė neįrodyta. Teismui nepateikta įrodymų, jog ieškovės dukra ieškovės pavedimu perduodavo ieškovei priklausančias atitinkamas pinigų sumas atsakovui, taip nėra įrodyta, jog pingines lėšas iš ieškovės kortelės imdavo pats atsakovas t.y. paskolos dalyko - 12800,00 Lt perdavimo faktą atsakovui teismas laikė neįrodytu. Konstatavo, kad ieškovės pateikti įrodymai, t.y. banko sąskaitos išrašas iš kurio matyti, jog atitinkamomis dienomis buvo nuimami grynieji pinigai arba atliekami pirkiniai, nepatvirtina, jog nuimti grynieji pinigai ir daiktai nupirkti už ieškovės pinigus buvo perduoti atsakovui ir atsakovas šiuos pinigus įsipareigojo grąžinti ieškovei, todėl ieškovei neįrodžius paskolos dalyko (pinigų) perdavimo atsakovui fakto, nebuvo pagrindo konstatuoti, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytos paskolos sutartys 16074,00 Lt sumai ir juos siejo paskolos teisiniai santykiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-28 sprendimą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, nes pinigų paėmimas neviršijo 2 000 Lt. Teismui pateikti dokumentai buvo pakankamas pagrindas preziumuoti, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.

2. Tai, kad daiktai atsakovo butui buvo įsigyti už apeliantės pinigus įrodo tai, kad atsakovas taikos sutarties projektu sutiko grąžinti apeliantei šaldytuvą ir skalbimo mašiną, tačiau pagrindinės gautos paskolos pinigų nepripažino ir atsisakė grąžinti.

3. Teismas klaidingai nustatė faktines aplinkybes, vertino atsakovo pateiktus įrodymus. Teismas nepagrįstai atsisakė remtis liudytojų parodymais įrodinėjant ne paskolos sudarymo faktą, tačiau tai, kad trečiojo asmens seserys, atsakovo tėvai kaip liudytojai galėjo pateikti paaiškinimus dėl atlikto remonto bute įdėtų lėšų bei buto daiktų įsigijimo panaudotų lėšų šaltinį.

Atsiliepimas

Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teisingai konstatavo, kad ieškovė neįrodė paskolos dalyko (pinigų) perdavimo atsakovui fakto, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytos paskolos sutartys 16 074,00Lt sumai ir juos siejo paskolos teisiniai santykiai.

2. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių jokia forma nebuvo sudarytos paskolos sutartys, atitinkamai ieškovė turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Ieškovės paimtas vartojimo kreditas (sutartis Nr. 08-019343-GV) ir į bylą pateiktas jos banko sąskaitos išrašas nėra pagrindas tvirtinti apie tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovė paėmė iš banko tikslinę paskolą, kurią leido savo reikmėms atsiskaitydama už prekes, paslaugas bei išsigrynindama pinigus.

3. Ieškovės atstovė, o ne atsakovas, yra pateikusi taikaus susitarimo projektą, kurio atsakovas atsisakė. Taigi, pats projektas neįrodo jokio fakto.

Šalies argumentai

4. Apeliantė tik penkto teismo posėdžio metu jau po įrodymų tyrimo išreiškė prašymą dėl liudytojų apklausos. Teismas, įvertinęs bylos pobūdį ir nesudėtingumą, atsižvelgdamas į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, pagrįstai ir teisėtai atsisakė sudaryti sąlygas ieškovei apklausti naujus liudytojus, kadangi akivaizdu, jog šie liudytojai nebūtų patvirtinę jokių naujų faktinių aplinkybių šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas dalinai tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo sumas, kurias ji skolino laikotarpyje nuo 2008-02-29 iki 2009-09-21 įvairiomis sumomis, neviršijančiomis 2000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo paskolą grindė tuo, kad nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, nors paskolos suma viršijo 2000 Lt. Pripažintina, kad ieškovės reikalavimo pagrindu buvo nurodytos atskiros paskolų sutartys, t.y. atitinkamai 1000 Lt, paskolinti 2008-02-29, 1000 Lt, paskolintų 2008-04-03 ir kt., t. sumomis, mažesnėmis, nei 2000 Lt, todėl ieškovei netaikoma CK 6.871 straipsnio 1 dalies nuostata, jog paskolos sutartys, kurias ji teigia buvo sudariusi su atsakovu, turėjo būti privalomai rašytinės. Teismas pagrįstai banko sąskaitos išrašą pripažino nepakankamu įrodymu, jog ieškovė skolino gautą kreditą atsakovui, įrodyti ( b. l. 23-29). Ieškovė teigia, jog grynieji pinigai, kurie buvo išimti iš jos kortelės, buvo panaudoti atsakovo naudai, t.y. jam remontuojant butą, tačiau sąskaitos išrašas daugeliu atvejų, nurodytų ieškovės kaip skolinimas, įrodo tik grynųjų pinigų nuėmimą nuo jos sąskaitos, bet ne jų panaudojimą atsakovo, jam remontuojant butą. Tai, kad sudarydama vartojimo kredito sutartį, ieškovė nenurodė, jog ima kreditą kito asmens buto remontui, o nurodė, jog skolinasi buto remontui, taip pat nenurodė, jog skolinasi tikslu perskolinti pinigus kitam asmeniui, tai leidžia daryti išvadą, kad banko dokumentais neįrodyta jos sutiekta paskola atsakovui.

Ta aplinkybė, jog ieškovės pinigais buvo apmokėta 2008-11-06 už pirkinį parduotuvėje JYSK Balt 2025,98 Lt bei 2008-10-07 1249 Lt už pirkinį parduotuvėje Ogmin A ( b.l.24) leidžia priimti ieškovės aiškinimą, jog vienu iš šių mokėjimų buvo apmokėta už šaldytuvą, kuris buvo pervežtas pagal 2008-10-02 važtaraštį ( b.l.167). Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog 2008-11-06 mokėjimu buvo nupirkta miegamoji lova, komoda, čiužinys. 2008-10-07 mokėjimu šaldytuvas Liebherr CUP už 1249 Lt, kuriais naudojasi atsakovas. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nepaneigė ieškovės nurodyto fakto, kad šaldytuvas, baldai, pirkti apmokant ieškovės kortele, yra naudojami atsakovo. Tai, kad atsakovas pateikė skalbimo mašinos garantinį taloną, nėra įrodymu, kad iš ieškovės sąskaitos nebuvo apmokėta už šaldytuvą ir baldus, kurie pirkti parduotuvėse JYSK ir Ogmina parduotuvėse. Atsakovas nenurodė, kur buvo pirkti jo bute esantys šaldytuvas ir miegamojo baldai, todėl dalinai priimtinas ieškovės paaiškinimas, atsižvelgus į tai, kad tretysis asmuo V. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog gyvendama su atsakovu iš ieškovės gauto kredito įsigijo miegamojo lovą už 500 Lt, bei šaldytuvą už 1000 Lt, nurodė kitus įsigytus daiktus. Tai, kad V. B. nurodė tik dalį daiktų, apmokėtų iš ieškovės kortelės, kaip įsigytų bendrai su atsakovu, kurie liko pas atsakovą, tai leidžia vertinti, jog atsakovas yra praturtėjęs ieškovės sąskaita, todėl šiuo pagrindu ieškinys turi būti tenkinamas toje dalyje, kurioje įrodyta, jog už juos buvo apmokėta ieškovės ir daiktai liko atsakovo nuosavybėje. Priėmus trečiojo asmens paaiškinimą dalyje dėl mirgamojo lovos ir šaldytuvo, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog jos lėšomis buvo įsigyta daiktų už 1749 Lt, kurie liko pas atsakovą, todėl šioje dalyje ieškinys tenkinamas.

Pripažintina, kad byloje nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kokia dalis ieškovės lėšų buvo panaudota buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui, todėl šioje dalyje reikalavimai buvo atmesti pagrįstai. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad šis butas nėra atsakovo nuosavybės teisėmis valdomas turtas ( b.l.71-73), todėl atsakovas negali būti praturtėjęs dėl to, kad į šio buto pagerinimą buvo įdėtos kitų asmenų lėšos. Pripažinus, kad atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad buvo pagerintas kitam asmeniui nuosavybės teisėmis priklausantis butas, todėl šioje byloje nėra pagrindo nustatinėti aplinkybę, ar ieškovės lėšos nebuvo panaudotos buto pagerinimui. Pripažintina, kad byloje nebuvo įrodyta, jog kitas kilnojamas turtas butui buvo įgytas ieškovės lėšomis ir atsakovas, kaip turintis savo valdyme šį turtą, turėtų atlyginti ieškovei.

Pripažinus naikintinu dalį teismo sprendimo, atitinkamai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovei patenkintų reikalavimų dalyje, t.y. 52,47 Lt už ieškinį ir tokia pati suma už apeliacinį skundą, t.y. 104,94 Lt.

Dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atsakovui sprendimas keistinas, sumažinant priteistą sumą iki 600 Lt, pripažinus, kad proporcingai patenkintų reikalavimų daliai skaičiuoti atstovavimo išlaidas nėra pagrindo dėl to, kad ieškovė neteikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą. Procesinių dokumentų įtekimo išlaidas valstybei turi atlyginti atsakovas, nes šių išlaidų dydis nepriklauso nuo ieškovės patenkintų reikalavimų sumos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą dalyje panaikinti.

Ieškinį patenkinti dalinai.

Priteisti ieškovei J. S. ( a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. Š. ( a/k (duomenys neskelbtini) 1749 Lt dėl nepagrįsto praturtėjimo ir 104,94 Lt žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo.

Priteistą atsakovui M. Š. iš ieškovės J. S. atstovavimo išlaidų sumą sumažinti iki 600 Lt.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo iš ieškovės ir 39,89 Lt išlaidų priteisti iš atsakovo M. Š. valstybei.

Kutą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė KutrienėVilija MikuckienėVirginijus Kairevičius