Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Rimas Švirinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-147-319-2014

Teisėja Lidija Deksnienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00425-2010-3

2014 m. kovo 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, nuteistosios S. A. gynėjui Rimvydui Kairiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. A. gynėjo advokato Rimvydo Kairio apeliacinį skundą dėl 2013 m. spalio 30 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteista devynių mėnesių laisvės apribojimu, pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalį ir nuteista šešių mėnesių laisvės apribojimu. Pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis paskirtas bausmes iš dalies subendrinus, paskirta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant S. A. būti namuose (duomenys neskelbtini), Jonavos rajone nuo 22 val. iki 6 val.

Priteista ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“, buveinė Konstitucijos pr. 7, LT-09308 Vilniuje, į. k.110057869, solidariai iš S. A. ir A. A. 23 495 Lt ( dvidešimt trys tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt penki litai) turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Priteista valstybei iš A. A. ir S. A. po 61,16 Lt (šešiasdešimt vieną litą 16 ct) proceso išlaidų.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į S. A. žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Jonavos raj. paliktas galioti iki priteistos turtinės žalos išieškojimo.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. A., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama ūkio (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) Jonavos r.) savininke, turėdama tikslą apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą, 2008-09-10 (duomenys neskelbtini)., Jonavos r. sudarė verslinių gyvūnų – jos ūkiui priklausančių ožkų, draudimo sutartį VGD Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 449 000 Lt sumai, kurią kartu su A. A. pasirašė bei tikslu gauti draudimo išmokas, A. A. veikiant pagal 2008-10-15 jos pasirašytą įgaliojimą – „...tvarkyti visus su jos draudimais susijusius klausimus taip pat jos vardu pasirašyti, pateikti ir gauti dokumentus, prašymus, pareikšimus, tvirtinti dokumentų kopijas reikalingus žalų tvarkymui ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu..“, pateikus A. A. melagingus duomenis apie tai, kad laikotarpiu nuo 2008-09-19 iki 2008-10-31 jai priklausančiame ūkyje nuo ligos krito 16 ožkų (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-08-19 (3 ožkos numeriai (duomenys neskelbtini)), 2008-08-24 (3 ožkos numeriai LT (duomenys neskelbtini)) ir 2008-08-27 (4 ožkos numeriai (duomenys neskelbtini)), t. y. dar pieš sudarant 2008-09-10 Verslinių gyvūnų draudimo sutartį VGD Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent :

2008 m., nenustatytą dieną, Guldynų k., Užusalių sen., Jonavos r., S. A. pateikė A. A. melagingus duomenis, kad laikotarpiu nuo 2008-09-19 iki 2008-10-01, krito ožkos Nr. (duomenys neskelbtini), o A. A. 2008 m., nenustatytą dieną ir vietoje įrašius į lentelę dėl eilinių gyvūnų kritimų už ataskaitinį laikotarpį nuo 2008-09-19 iki 2008-10-01, šiuos melagingus duomenis, gautus iš S. A., kad S. A. ūkyje krito ožkos Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri savo reikmėm buvo paskersta 2008-08-04), (duomenys neskelbtini) (kuri savo reikmėm buvo paskersta 2008-08-04), (duomenys neskelbtini) (kuri savo reikmėm buvo paskersta 2008-08-19), A. A. patvirtinus šią lentelę suklastojant joje S. A. parašą ir šią suklastotą lentelę panaudojus, 2008-10-02 pateikiant ją UAB DK „PZU Lietuva“, S. A. vardu prašant atlyginti 4585 Lt neva patirtą nuostolį;

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2008 m., nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini), Jonavos r., S. A. pateikė A. A. melagingus duomenis, kad laikotarpiu nuo 2008-09-19 iki 2008-10-01, krito ožkos Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri savo reikmėm buvo paskersta 2008-08-04), (duomenys neskelbtini)(kuri savo reikmėm buvo paskersta 2008-08-04), (duomenys neskelbtini) (kuri savo reikmėm buvo paskersta 2008-08-04), (duomenys neskelbtini) (kuri savo reikmėm buvo paskersta 2008-08-04), o A. A. 2008 m., nenustatytą dieną ir vietoje įrašius į lentelę dėl eilinių gyvūnų kritimų už ataskaitinį laikotarpį nuo 2008-09-19 iki 2008-10-01, šiuos melagingus duomenis, gautus iš S. A., kad S. A. ūkyje krito ožkos Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinus šią lentelę suklastojant joje S. A. parašą ir šią suklastotą lentelę panaudojus 2008-10-02 pateikiant ją UAB DK „PZU Lietuva“, S. A. vardu prašant atlyginti 5645 Lt neva patirtą nuostolį;

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2008 m., nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini), Jonavos r., S. A. pateikė A. A. melagingus duomenis, kad laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2008-10-15, krito ožkos Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri savo reikmėm buvo paskersta 2008-08-27), (duomenys neskelbtini) (kuri savo reikmėm buvo paskersta 2008-08-27), (duomenys neskelbtini) (kuri savo reikmėm buvo paskersta 2008-08-27), (duomenys neskelbtini), o A. A. 2008 m., nenustatytą dieną ir vietoje įrašius į lentelę dėl eilinių gyvūnų kritimų už ataskaitinį laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2008-10-15, melagingus duomenis, gautus iš S. A., kad S. A. ūkyje krito ožkos Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinus šią lentelę suklastojant joje S. A. parašą ir šią suklastotą lentelę panaudojus 2008-10-17 pateikiant ją UAB DK „PZU Lietuva“, S. A. vardu prašant atlyginti dėl neva kritusių ožkų Nr. (duomenys neskelbtini) Lt neva patirtą nuostolį;

Be to, ji nuteista pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31, būdama ūkio (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), 2001-06-14 įregistruoto (duomenys neskelbtini)., Jonavos r.) savininke, pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, jo pakeitimų ir papildymų 4 straipsnio reikalavimus, kur „ Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, taip pat pažeidė 2005-05-11 LR Žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-266, patvirtintas ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijas, 2003-06-16 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-234 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 3D-598 redakcija) patvirtintų „Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių“ 16 punkto nuostatas, kur „Kiekvienas laikytojas privalo registruoti laikomus gyvūnus bei tvarkyti jų apskaitą. Privaloma yra laikymo vietose esančių galvijų, tarp jų bizonų (Bizon bizon) ir azijinių buivolų (Bubalus bubalus), avių, ožkų ir kiaulių apskaitą ir ženklinimas, o siekdamas valstybės paramos, laikytojas privalo registruoti ir kitus savo laikomus gyvūnus individualiais ar bados numeriais. Arkliai registruojami individualiai pagal paso numerį“, bei 22.1 punkto nuostatas, kur „individualiais numeriais paženklintiems gyvūnams privalomas Ūkininkų ūkio apskaitos žurnalas GAŽ-1“, ūkininkų ūkio buhalterinės apskaitos netvarkė, nepildė Ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalo 2008-2009 metais, dėl ko negalima nustatyto ūkio veiklos, turto ar įsipareigojimų dydį, struktūrą už 2008-2009 metus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėjas advokatas Rimvydas Kairys prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė gynėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios S. A. gynėjo advokato Rimvydo Kairio apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis. Apylinkės teismas S. A. kalta pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, skirdamas bausmes pagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnio, 55 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, BPK normų reikalavimų nepažeidė, civilinių ieškinių bei laikino nuosavybės teisių apribojimo klausimus išsprendė tinkamai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad S. A. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, nesutinkama su įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, kad ji padarė šią inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistosios kaltė pagal BK 223 straipsnį. Apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistosios veiksmuose nėra jai inkriminuoto nusikaltimo sudėties, nėra tai patvirtinančių įrodymų ir nuosprendyje išdėstytos išvados nepatvirtintos faktiniais neginčijamais įrodymais, nepašalinti prieštaravimai, yra visiškai nepagrįstos ir neteisingas. Teismas visus bylos įrodymus ištyrė, įvertino jų visetą bei kiekvieną atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius rašytinius duomenis, o prieštaringus, nenuoseklius parodymus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieštaraujančius neabejotiniems faktams. Kolegija be kita ko pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą pateikusiai nuteistajai (gynėjui) nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu., išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai juos įvertino ir pagrįstai S. A. pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Taigi sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį objektyviai reiškiasi šių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule.

Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė, kaip objektyvusis sukčiavimo požymis, reiškiasi turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimu. Sukčiavimo atveju asmens kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo, kurio žinioje yra turtas, bus suklaidintas ir patirs turtinės žalos, bei norėdamas, siekdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą.

Apeliaciniame skunde nurodyta, jog teismas nekonkretizavo, kokias požymiais pasireiškė S. A. apgaulė, nurodo, jog ir skundžiamame nuosprendyje pripažinta, kad nėra neginčytinų įrodymų, ar ožkos buvo paskerstos, ar krito nuo ligų, todėl nesant nustatytų dispozicijos požymių, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ji nuteista nepagrįstai. Šis argumentas prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas skundžiamame nuosprendyje pasisakė apie prieštaringus įrodymus dėl to, ar kaltinime nurodytos ožkos buvo paskerstos savo reikmėm ar krito dėl ligų, todėl dėl šios aplinkybės nepadarė kategoriškų išvadų, tačiau šios abejotinos aplinkybės neduoda pagrindo teigti nesant įrodymų, kad kaltinamosios veiksmuose yra jai inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių. Iš S. A. pareikšto kaltinimo matyti, kad jos veiksmai kaip siekimas apgaule pasisavinti svetimą turtą pasireiškė melagingų duomenų apie realų ožkų kritimo laiką pateikimą A. A., t. y., kad ji nurodė gyvūnų kritimo laiką nuo 2008-09-19 iki 2008-10-31, nors iš tiesų jie buvo paskersti dar iki draudimo sutarties sudarymo. Būtent šios aplinkybės ir buvo neginčijamai įrodytos byloje esančių įrodymų analize.

Pagal bylos medžiagą, S. A. neneigia iš UAB DK „PZU Lietuva“ pagal sudarytą draudimo sutartį gavusi išmokas už kritusius gyvulius, tačiau neigia, jog panaudojo apgaulę nurodydama melagingus duomenis dėl ožkų kritimo laiko ir tokiu būdu siekusi neteisėtai įgyti šios bendrovės turtą.

Nuteistosios S. A. nusikalstamų veiksmų pobūdis ir mechanizmas nustatytas remiantis įrodymų visuma.

2008-09-13 verslinių gyvūnų draudimo polisas VGD Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ūkininkė S. A. su draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ draudiku A. A. pasirašo verslinių gyvūnų draudimo sutartį, kurios bendra draudimo įmoka 157599 Lt, bendra draudimo suma 449000 Lt, sutartis galioja iki 2009-09-12. (t. 3, b. l. 20).

2008-10-15 įgaliojimo kopija patvirtina, kad ūkininkė S. A. įgalioja A. A. atstovauti ją draudimo kompanijoje „PZU Lietuva“, toliau surašyti įgaliojimai, galiojimo laikas – iki 2009-09-12.

Pagal Verslinių gyvūnų draudimo taisyklių 15.2.4 p., draudimo išmoka nemokama, jei Draudėjas nuostolį padarė tyčia ar bandė suklaidinti Draudiką pateikdamas neteisingus duomenis, klastodamas dokumentus, ar kitais būdais siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką, draudimo išmoka nemokama, jei draudimo sutartis sudaryta po įvykio (Taisyklių 15.2.3 p.) (t. 1, b. l. 131-132).

Nuteistoji S. A. pavirtino, kad sudarė verslinių gyvūnų draudimo sutartį su PZU draudimu, ji sistemingai vykdė draudimines įmokas (ką patvirtina mokėjimų ataskaitos kopija (t. 1, b. l. 96-97,102-103). Ji buvo supažindinta su draudimo sutarties vykdymo sąlygomis ir žinojo, kad draudimo išmoką gaus tik tuomet, jei versliniai gyvūnai žus nuo ligų, taip pat žinojo, kad išmokos mokamos tik dėl po sutarties sudarymo kritusių gyvūnų (t. 1, b. l. 12). Nuteistoji patvirtino, kad kai buvo pasirašytas draudimo polisas, ji teikė A. A. duomenis apie nugaišusias ožkas, t.y. nurodydavo nugaišusių ožkų registracijos numerius.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateikti duomenys, gauti atliekant UAB DK „PZU Lietuva“ patikrinimą dėl Draudėjo pateiktų duomenų pagal sudarytą Verslinių gyvūnų draudimo sutartį, teisingumo, patvirtina, kad visos kaltinime nurodytos ožkos (16 vienetų), kurių numeriai kaip nugaišusių laikotarpyje nuo 2008-09-19 iki 2008-10-31 buvo perduoti A. A. dėl draudiminių išmokų pagal sutartį gavimo, iš tiesų buvo paskerstos savo reikmėms, o būtent: 2008-08-04 paskerstos 6 ožkos, kurių numeriai (duomenys neskelbtini)), 2008-08-19 paskerstos 3 ožkos, kurių numeriai (duomenys neskelbtini)), 2008-08-24 paskerstos 3 ožkos, kurių numeriai (duomenys neskelbtini)) ir 2008-08-27 paskerstos 4 ožkos, kurių numeriai (duomenys neskelbtini)) ( t. 3, b. l. 60-81).

Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas M. K. parodė, kad duomenis apie gyvulio judėjimą į VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą“ duomenų bazę elektroninėmis ryšio priemonėmis suvedė S. A. aptarnaujantis veterinarijos gydytojas. Liudytoja apklausta kaltinamosios dukra Vytautė Matusevičienė parodė, kad ji dirbo mamos S. A. ūkyje veterinarijos gydytoja ir įrašus žurnale pildė bei veždavo į veterinarijos tarnybą GŽ-2 užpildytą formą pagal mamos vedamos užrašu knygelės duomenims, ji rėmėsi tuo, ką mama pateikdavo.

Šie duomenys, kuriuos pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, akivaizdžiai ir neginčijamai įrodo, jog visos kaltinime nurodytos ožkos buvo paskerstos S. A. ūkyje dar prieš 2008-09-10 Verslinių gyvūnų draudimo sutarties VGD Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymą. Skundo argumentas, kad teismas tik nurodė patį dokumentą, tačiau nenurodė, kokią įrodomąją galią dėl S. A. kaltės turi šis rašytinis dokumentas, yra visiškai nepagrįstas, nes šie aukščiau išvardyti duomenys yra oficialūs, objektyvūs, pateikti nesuinteresuotos byloje įmonės, todėl netikėti jais teismui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. S. A. versija, jog ožkų numerius gal netiksliai nurodė, gal įvyko klaidos, vertinama kaip siekis išvengti atsakomybės. Subjektyvus nusikalstamos veikos požymis – tiesioginė tyčia sukčiauti – nuteistosios veiksmuose nustatytas įvertinus visus surinktus byloje įrodymus kaip visumą. S. A. suvokė, kad, nurodydama A. A. neteisingus ožkų numerius, naudojo apgaulę siekdama gauti draudimo išmokas pagal sudarytą draudimo sutartį ir to norėjo, pagal draudimo polisą jai išmokėtus pinigus pasisavino.

Apeliaciniame skunde pašoma civilinį ieškinį atmesti ir panaikinti teismo nuosprendžio dalį, kuria pripažinta ieškovei teisė į civilinio ieškinio dalies dėl palūkanų priteisimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, tačiau neargumentuoja tokio savo prašymo.

Byloje ištirtais ir apeliacinio teismo aptartais duomenimis S. A. kaltė padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neginčijamai pasitvirtino. Jos neteisėtais veiksmais civiliniam ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ buvo padaryta turtinė žala, kuri įrodyta pateiktais duomenimis, todėl laikytina, kad civilinis ieškinys tenkintas visiškai pagrįstai. Teismas išsamiai argumentavo savo sprendimą dėl ieškovo reikalavimo priteisti 5 procentų metinių palūkanų ir klausimo dėl jo dydžio perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka, todėl keisti jį nėra teisinio pagrindo.

Skunde S. A. gynėjas prašymą nutraukti bylą dėl senaties grindžia tuo, jog paskutinės draudimo išmokos išmokėjimo data nesietina ir nesąlygoja S. A. nusikalstamos veikos padarymo laiko. Kolegija laiko, kad skundžiame nuosprendyje teisingai ir pagrįstai argumentuotas nusikalstamos veikos padarymo laikas. Kaip teisingai nurodyta aptariamame nuosprendyje, materialiosioms nusikaltimo sudėtims, kokia ir yra numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, aktualus pasekmių atsiradimo nustatymo momentas, nes jis įtakoja nusikalstamos veikos baigtumą. Šiuo atveju nusikalstamos veikos pasekmės yra neteisėtas draudimo išmokų gavimas. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog draudimo išmokas kaltinamoji gavo per kelis kartus, paskutinis pervedimas atliktas 2008-12-08, ir būtent ši data apibrėžia S. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos baigtumą. Dėl šių aplinkybių, laikytina, kad nuosprendžio priėmimo metu padarymo atveju, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas nebuvo suėjęs ir todėl taikyti BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto ,,b“ p. p. (2003-05-01 redakcija) ir bylą nutraukti nebuvo teisinio pagrindo.

Skirdamas S. A. bausmes, apylinkės teismas BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, motyvavo, kodėl paskyrė jai būtent tokias bausmės rūšį ir jos dydžius, atsižvelgė į nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde prašoma už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą S. A. skirti laisvės apribojimo bausmę, nors iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad būtent šios rūšies bausmė už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą S. A. ir buvo paskirta.

BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui užtikrinti. Minėto straipsnio 8 dalis numato nuosavybės teisių apribojimo panaikinimą, kai ši priemonė tampa nebereikalinga. Byloje surinkta ir išanalizuota medžiaga įrodyta, jog S. A. neteisėtais veiksmais civiliniam ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ padaryta turtinė žala, jo civilinis ieškinys pagrįstas, S. A. kaltę neigia, civilinio ieškinio nepripažįsta, todėl, siekiant BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyto tikslo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į S. A. turtą, pagrįstai paliktas galioti iki priteistos turtinės žalos išieškojimo.

Įvertinus aptartas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, kad jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios S. A. gynėjo advokato Rimvydo Kairio apeliacinį skundą atmesti.