- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-11
- Bylos Nr.
- 2A-1181-163/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00074-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- E. G.
- Ieškovas
- L. G., B. G., A. G.
Pranešėjas A. Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-1181-163/2013
2013 m. spalio 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alonos Romanovienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-03-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. G., B. G., A. G. ieškinį atsakovui E. G. dėl nepilnametės dukters vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija, duodanti išvadą, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, gyvenamosios
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-02-11 sprendimu nustatytą nepilnametės dukters A. G. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su motina L. G. pagal jos gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. G. ir B. G. po 400 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2013-01-01 iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų administratore uzufrukto teise paskirti motiną L. G.; įpareigoti atsakovą nedelsiant perduoti ieškovei L. G. dukrai A. priklausiančius rūbus, avalynę, mokymosi priemones, asmeninius higienos reikmenis ir kitus jos daiktus, esančius pas atsakovą; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-03-08 sprendimu ieškinį tenkino, pakeitė Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-02-11 sprendimu nustatytą šalių nepilnametės dukters A. gyvenamąją vietą ir ją nustatė su motina pagal jos gyvenamąją vietą; priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams A. ir B. išlaikymą po 300 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2013-01-01 iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų administratore uzufrukto teise paskyrė motiną L. G.; įpareigojo atsakovą perduoti ieškovei L. G. dukrai A. priklausiusius rūbus, avalynę, mokymosi priemones, jos asmeninius higienos reikmenis ir kitus jos daiktus, esančius pas atsakovą; priteisė iš atsakovo ieškovei L. G. bylinėjimosi išlaidas: 144 Lt žyminį mokestį ir 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovo valstybei 18,89 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; 192 Lt išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą, 72 Lt žyminį mokestį. Teismas, spręsdamas vaikams priteistino išlaikymo dydžio klausimą, įvertino atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad atsakovas sutiko mokėti kiekvienam vaikui išlaikymą po 250 Lt, padarė išvadą, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį gali mokėti kiekvienam vaikui po 300 Lt išlaikymą kas mėnesį. Teismas, atsižvelgęs į nepilnametės šalių dukros A. apsisprendimą nebegyventi su tėvu ir išreikštą norą gyventi su motina, vadovaudamasis išimtinai vaikos interesais, padarė išvadą, kad šalių dukters A. gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su motina šiuo metu labiausiai atitinka vaikų interesus.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašo iš dalies pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-03-08 sprendimą, priteisti kiekvienam vaikui išlaikymą po 200 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2013-01-01 iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų administratore uzufrukto teise paskirti vaikų motiną, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Nurodo, kad teismas pagrįstai pakeitė dukros gyvenamąją vietą ir ją nustatė su motina, tačiau nepagrįstai priteisė didelį išlaikymą vaikams. Teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, gaunamas jo pajamas, turimus įsipareigojimus bankui. Mano, kad teismas, tenkinęs ieškinį iš dalies, neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai visas jas priteisdamas tik iš jo.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas yra jaunas, darbingas vyras, todėl gali susirasti geresnį darbą bei gauti didesnį darbo užmokestį negu 700 Lt. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi kokių nors pastangų rasti geriau apmokamą darbą. Teigia, kad atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės negu jis teigia, nes priešingu atveju bankas jam nebūtų suteikęs paskolos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Kadangi šalys neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl dukters A. gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako ir nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl reikiamo išlaikymo dydžio šalių vaikams priteisimo. Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį ir priteisė nepagrįstai didelę išlaikymo sumą kiekvienam vaikui, kurios jis nepajėgus mokėti.
LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnio 1 dalyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 str. 1 d.). CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, 2005-11-30. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005).
Kaip jau buvo minėta, kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą (CK 3.192 str. 2 d.), kuris įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, ar asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę, tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas dirba dviejose darbovietėse vairuotoju ekspeditoriumi, jo gaunamos pajamos per mėnesį – apie 800 Lt, nuosavybės teise priklauso žemės sklypas bei gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. Nors atsakovas teigia, kad turi įsipareigojimų kredito įstaigoms, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovui suteiktų paskolų grąžinimo terminai jau baigėsi. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad paskolų dar nėra grąžinęs ar jų grąžinimo terminai yra pratęsti, todėl darytina išvada, kad įsipareigojimų kredito įstaigoms atsakovas neturi. Įrodymų, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių, byloje nėra. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo turtinę padėtį, sprendžia, kad ji nėra tokia sunki, kaip jis teigia. Ta aplinkybė, kad atsakovo darbo užmokestis per mėnesį yra apie 800 Lt bei jam materialiai padeda jo tėvai, nėra pagrindas prašyti mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo. Pažymėtina, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, sunki turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, nes, pripažįstant šį argumentą pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (LR Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų bei išnaudoja visas galimybes siekdamas pagerinti savo turtinę padėtį. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas būdamas sveikos būklės, darbingo amžiaus vyras pagal savo galimybes ir sugebėjimus galėtų susirasti geriau apmokamą darbą bei gauti daugiau pajamų. Teisėjų kolegijos sprendžia, kad atsakovas yra objektyviai pajėgus teikti išlaikymą, todėl privalo teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).
Sprendžiant reikiamo išlaikymo vaikams klausimą būtina įvertini ir vaiko poreikius. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos teismas spręsdamas būtino išlaikymo dydžio vaikams klausimą irgi turi tinkamai įvertini. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvų didžiausia atsakomybė yra už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, todėl gali būti pažeisti vaiko interesai. Bylos duomenimis, šalių dukra yra penkiolikos metų, lanko pagrindinę mokyklą, šalių sūnus – devynerių, lanko pagrindinę mokyklą. Šalių vaikai jokių išskirtinių pomėgių neturi, papildomų būrelių nelanko, normaliai vystosi, tik šalių dukra turi sveikatos problemų dėl akių. Ieškovė vaikams skiriamas išlaidas pagrindė pateiktais skaičiavimais. Atsakovas savo noru neteikia išlaikymo vaikams, ieškovė viena pati išlaiko ir prižiūri vaikus.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra ne kartą konstatavęs, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri šiuo metu yra 1 000 Lt. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių vaikų amžių bei jų poreikius, mano, kad 200 Lt dydžio pinigų suma, kurią sutinka mokėti atsakovas, yra akivaizdžiai per maža ir negali patenkinti augančių šalių vaikų poreikių, užtikrinti būtinas materialines sąlygas vaikų fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui. Pažymėtina, kad atsakovui nemokant pakankamo dydžio išlaikymo, nepagrįstai didesnę dalį išlaikymo vaikams turėtų teikti ieškovė, kuriai ir taip tenka kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis ir to paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsakovas būdamas vaikų tėvas turi įstatyme nustatytą pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus bei prisidėti prie normalaus jų vystymosi ir šios asmeninės pareigos negali atsisakyti ar perkelti vaikų motinai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams, atsižvelgė į jų amžių, didėjančius jų poreikius, tinkamai įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, todėl teismo priteista 300 Lt išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra pakankama tik būtiniausių vaikų poreikių tenkinimui užtikrinti, atitinka atsakovo turtinę padėtį, dėl to jos mažinti dar labiau nėra pagrindo ir tai pažeistų vaikų interesus.
Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paduodama ieškinį už neturtinio pobūdžio reikalavimą – vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 5 p.), ieškovė už turtinio pobūdžio reikalavimą – išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nepaisant to, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį, o pirmosios instancijos teismas priteisė po 300 Lt kas mėnesį, tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovės prašoma priteisti, jos manymu, būtina išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra subjektyvi, nes būtent teismas, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį ir vaikų poreikius, nusprendžia, kokia išlaikymo suma kiekvienam vaikui kas mėnesį yra pakankama ir teisinga. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas priėmė ieškovei palankų sprendimą iš esmės tenkindamas abu jos reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo ir CPK 93 straipsnio normų paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas nepažeidė.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino išlaikymo dydį reglamentuojančias materialinės teisės normas, vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, proporcingumo tarp vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties principu, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 80 str. 4 d.). Atsakovas paduodamas apeliacinį skundą nesumokėjo žyminio mokesčio, nors privalėjo nuo apeliaciniu skundu ginčijamos sumos sumokėti 72 Lt žyminio mokesčio. Šis apeliacinio skundo trūkumas buvo pastebėtas išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo valstybei priteistina 72 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1, 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-03-08 sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo E. G. priteisti 72 Lt žyminį mokestį valstybei.