Utenos apylinkės teismo sprendimas

2014-10-02 · Civilinė byla Nr. 2-25-228/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-10-02Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-02Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-02
Bylos Nr.
2-25-228/2014
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01673-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stacevičienė
Ieškovas
N. B.
Atsakovas
V. L.
Advokatai
Kęstutis Rakauskas
Civilinė byla Nr. 2-25-228/2014Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01673-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 56.; 116.1. (S)
UTENOS RAJONOAPYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 2 d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, dalyvaujant ieškovės N. B. atstovams advokatui Kęstučiui Rakauskui ir L. K., atsakovui V. L., jo atstovui advokato padėjėjui A. V., ieškovei N. B. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui V. L. dėl atsiskaitymo įvykdžius pavedimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė N. B. prašė priteisti iš atsakovo V. L. jos naudai 78 500 Lt, gautus pagal įgaliojimą už parduotą jos turtą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, jog 2008 m. vasario 26 d. ji suteikė atsakovui V. L. įgaliojimus atstovauti ieškovę žemėtvarkos skyriuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai priklausantį 4,28 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), o atkūrus nuosavybės teises, parduoti šį žemės sklypą kitiems asmenims.

Laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėnesio iki 2011 m. gegužės mėnesio atsakovas V. L. įvykdė pavedimą ir (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 39S-7 ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 10,08 ha ploto miško sklypą Nr. 398, esantį (duomenys neskelbtini), o 2011-05-05 šis žemės sklypas buvo parduotas UAB (duomenys neskelbtini) už 105 000 Lt. Ir nors 2008 m. įgaliojimu buvo pavesta atsakovui gauti ieškovei iš pirkėjo priklausančius pinigus, ieškovė atsakovui apie tai priminė, tačiau atsakovas nėra atsiskaitęs pilnai, ieškovei yra sumokėta tik 26 500 Lt, todėl skola sudaro 78 500 Lt.

Šalies argumentai

Atsakovas V. L. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal 2008-02-26 sutartį ieškovė pardavė jam žemės sklypą, į kurį nuosavybės teisės bus atkurtos pagal Panevėžio apskrities 2008-01-23 išvadą Nr. 29394, būtent šiuo tikslu ieškovė tą pačią dieną išdavė įgaliojimą Nr. DP-1147, pagal kurį atsakovas turėjo tvarkyti visus nuosavybės teisės atkūrimo ir žemės sklypo pardavimo klausimus, o pagal minėtą susitarimą atsakovas už ieškovės parduotas teises sumokėjo jai visą sutartą sumą – 26 500 Lt.

Vėliau rašytiniame paaiškinime bei 2014-09-16 teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog pirmiausia 2008-02-26 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta pavedimo sutartis, nežiūrint į tai, kad šalių pasirašytame dokumente ieškovė nurodoma kaip pardavėjas, o atsakovas kaip pirkėjas ir kad pavedimo sutarties šalys pavedimo sutartį galėtų tinkamai įvykdyti, vėliau tą pačią dieną, tai yra 2008-02-26 ieškovės buvo sudarytas vienašalis ir notaro patvirtintas sandoris – įgaliojimas atsakovui, skirtas sudaryti tinkamas galimybes pavedimo sutartyje apibrėžtoms atsakovo teisėms įgyvendinti trečiųjų asmenų atžvilgiu, tai yra įgaliojimas yra tik kaip pagalbinė priemonė, skirta vienai iš pavedimo sutarties šalių realizuoti savo teises, kilusias pavedimo sutarties pagrindu trečiųjų asmenų atžvilgiu.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovė kreipėsi į atsakovą pagal jo viešą skelbimą spaudoje, siūlydama jam įsigyti atitinkamas teises į grąžintiną žemės sklypą, nes tuo metu atsakovas ne tik pirko miškų ūkio paskirties žemės sklypus, bet ir pavedimo sutarčių pagrindu pats rūpinosi grąžintinų žemės sklypų atstatymu, vėlesniu jo pardavimu tretiesiems asmenims. Atsakovas pasiūlė ieškovei trigubo dydžio pinigų sumą, kuria išvadoje buvo įvertintas grąžintinas žemės sklypas, ši suma ieškovę tenkino, atsakovas paaiškino ieškovei, kad išvados pirkimą draudžia įstatymas, todėl ieškovės norų, ketinimų, tikslų ir interesų įgyvendinimui reikės sudaryti raštu tarpusavio atsiskaitymo sutartį (106 b.l.), patvirtinančią visos šalių sutartos sumos ieškovei sumokėjimą (išankstinis atsakovo pilnas ir visiškas atsiskaitymas su ieškove prieš pat šalims sudarant pavedimo sutartį), ir taip pat, kad atsakovas galėtų įgyti kiek įmanoma panašesnes teises, kokias į grąžintiną žemės sklypą turėjo ieškovė, bei tikslu atsakovui apsidrausti nuo galimo ieškovės pavedimo sutarties sąlygų pažeidimo. Atsakovas be nurodyto tvirtino, kad 2008-02-26 sutartyje aiškiai nurodoma, kad ieškovė iš atsakovo gavo ne bet kokį avansą ar kokią nors dalį piniginės sumos už būsimo grąžintino žemės sklypo pardavimą tretiesiems asmenims, bet visą sumą, kas dar kartą patvirtina, kad šalys pavedimo sutartyje buvo sutarusios, jog atsakovas pavedimą vykdys išimtinai savo rizika ir iš esmės savo interesais ir atsakovas ieškovės atžvilgiu turės tik paminėtas atitinkamas teises, o atitinkamai ieškovė tik koresponduojančias prievoles – netrukdyti atsakovui įgyvendinti savo minėtas įgytas teises, įskaitant ir atsakovo šalių abipusiu susitarimu prisiimtą riziką dėl atsakovo veiksmų, vykdant pavedimą, atlygintinumo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2008-02-26 sudaryta tarpusavio atsiskaitymo sutartis (32 b.l.), pagal kurios sąlygas pardavėju vadinama šalis – ieškovė įsipareigojo išrašyti įgaliojimą, pagal kurį bus tvarkomas žemės sklypo atstatymas, paveldėjimas ir pardavimas. Sutartyje nurodyta, kad visą sutartą 26 500 Lt sumą pardavėjas (N. B.) gavo iš pirkėjo (V. L.) šios sutarties pasirašymo metu, taip pat numatyta bauda pardavėjui už įgaliojimo panaikinimą. Po šios sutarties sudarymo, kaip nurodė atsakovas 2014-09-16 teismo posėdžio metu ir šių aplinkybių neginčijo ieškovė, ieškovė įgaliojo atsakovą atstovauti ją atkuriant nuosavybės teises į 4,28 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusį F. L., pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, atlikti sklypo matavimus, ribų paženklinimus, įregistruoti sklypą VĮ registrų centras, gauti nuosavybės dokumentus, atkūrus nuosavybės teises, parduoti žemės sklypą savo nuožiūra, ieškovės vardu sudaryti pirkimo – pardavimo sutartis, gauti iš pirkėjų ieškovei priklausančius pinigus, bei atlikti kitus veiksmus (6 b.l.). Įgaliojimas atsakovui buvo išduotas dešimčiai metų. Įgaliojime taip pat išaiškintos LR CK 2.134 str., 2.144 str. 2.146 - 2.148 str. bei 2.150 – 2.151 str. nuostatos, tame tarpe ir tos nuostatos, kad atstovas privalo pateikti atstovaujamajam apie savo veiklą ataskaitą, ir atsiskaityti jam už viską, ką yra gavęs, vykdydamas pavedimą, o atstovaujamajam, kad šis turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu. Vykdant pavedimą, (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. 39S-7 ieškovei N. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko F. L. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 4,28 ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 10,08 ha miško sklypą Nr. 398 (duomenys neskelbtini) (58-59 b.l.). (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta žemės pirkimo – pardavimo sutartis (7-9 b.l.), iš kurios matyti, jog pardavėja N. B., atstovaujama V. L., veikiančio pagal 2008-02-26 įgaliojimą, notaro registro Nr. DP-1147, pardavė UAB (duomenys neskelbtini)10,08 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 105 000 Lt. 2012-09-21 ieškovė N. B. panaikino atsakovui V. L. išduotą įgaliojimą (60 b.l.). Ignalinos rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei N. B. dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, kurioje ieškovas prašė pripažinti jo ir atsakovės N. B. 2008 m. vasario 26 d. sudarytą tarpusavio atsiskaitymo sutartį galiojančia žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartimi nuo žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre 2011 m. vasario 3 d. momento. Teismas sprendimu nustatė, kad 2008 m. vasario 26 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartis yra teisės atkurti nuosavybės teisę pirkimo – pardavimo sutartis, ši sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl pagal civilinio kodekso 1.80 str. toks sandoris yra niekinis ir negalioja. Teismas šių nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovo ieškinį atmetė. Iš atsakovo pateiktos 2011 metų pajamų deklaracijos matyti, jog jis deklaravo pajamas už turto pardavimą (37-41 b.l.), o 2012-10-19 raštu Nr. (23.1-08)-RNA-42629 (36 b.l.) Valstybinė mokesčių inspekcija informavo V. L., kad 10 901 Lt gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką leista sumokėti dalimis iki 2013-01-31, o pateikti banko operacijų išrašai (42-46 b.l.) patvirtina atsakovo atliktą GPM mokėjimą.

Pagal LR CK 6.756 str. 1 d. pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Iš LR CK 6.757 str. 1 d. pateikto pavedimo sutarties dalyko apibūdinimo matyti, kad juo yra teisinių veiksmų rezultatas, nes pavedimo sutartimi įgaliotojas gali pavesti įgaliotiniui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo gynimu, įgaliotojo viso ar dalies turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliojo vardu teismo ir kitose institucijose bei kitokius teisinius veiksmus.

Vienas iš atstovavimo teisiniams santykiams būdingų požymių yra tai, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: tarp atstovo ir atstovaujamojo (vidiniai santykiai) ir tarp atstovo ir trečiojo asmens, su kuriuo atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais (išoriniai santykiai). Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz. pavedimo. Įgaliojimas yra skiriamas išoriniams atstovavimo santykiams. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (LR CK 2.137 str.).

Taigi, pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (LR CK 2.132-2.151 str.).

Ieškovė teigė, kad ji atsakovui V. L. suteikė įgaliojimą atstovauti įvairiose institucijose dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 4,28 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), o atkūrus nuosavybės teises, šį žemės sklypą parduoti kitiems asmenims.

Ieškovė pripažino, jog atsakovas jai sumokėjo 26 500 Lt, tačiau ataskaitos apie savo veiklą ieškovei nepateikė ir likusios už parduotą žemės sklypą sumos nesumokėjo.

Atsakovas pripažino, jog jam vykdant pavedimo sutartį, sudarytą tarp jo ir ieškovės, ieškovė pavedimo sutartyje sutartiems veiksmams atlikti išdavė jam įgaliojimą.

Atsakovas šioje byloje tvirtino, kad 2008-02-26 sudaryta tarpusavio atsiskaitymo sutartis ir yra pavedimo sutartis, kurios pagrindu buvo išduotas jam ieškovės įgaliojimas.

Kaip jau buvo minėta, Ignalinos rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu nustatė, kad 2008 m. vasario 26 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartis yra teisės atkurti nuosavybės teisę pirkimo – pardavimo sutartis, minėtas teismo sprendimas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis) nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjęs, todėl klausimas dėl 2008-02-26 tarpusavio atsiskaitymo sutarties vertinimo nebegali būti svarstomas nagrinėjant šią bylą, nes minėtos aplinkybės nustatytos aukščiau nurodytoje byloje, ir teismui tai yra prejudicinis faktas, kas reiškia, kad faktai nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, neįrodinėjami iš naujo kitose bylose (LR CPK 182 str. 1 d. 2 p.).

Šalys nepateikė rašytinės pavedimo sutarties, tačiau teismas vertina, jog tarp ieškovės ir atsakovo susiklostę santykiai yra pavedimo santykiai (LR CK 6.756 str.). Akivaizdu, kad šalys tarpusavyje susitarė dėl nuosavybės teisių ieškovei į žemės sklypą atkūrimo ir žemės sklypo pardavimo. Šiam ieškovės pavedimui atlikti atsakovui 2008-02-26 buvo išduotas įgaliojimas įgaliotojos N. B. vardu įvairiose institucijose atlikti įvairius teisinius veiksmus. Atsakovo veiksmai rodo, jog jis sutiko priimti jam tokį duotą pavedimą ir vykdyti jį, nes nurodyti veiksmai buvo atlikti, tai yra buvo atkurtos ieškovei nuosavybės teisės į žemės sklypą, ir žemės sklypas, ieškovę atstovaujant atsakovui V. L., buvo parduotas trečiajam asmeniui (LR CK 6.757 str. 2 d.).

Pagal LR CK 6.758 str. nuostatas pavedimo sutartis gali būti atlygintinė ir neatlygintinė. Jeigu pavedimo sutarties šalys yra fiziniai asmenys, preziumuojama, kad pavedimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai įgaliotinio kito asmens vardu atliekami teisiniai veiksmai yra įgaliotinio profesinė ar verslo rizika. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių nesieja giminystės ryšiai, atsakovas nurodė, jog jis ir pats pirko miškų ūkio paskirties žemės sklypus, taip pat ir pavedimo sutarčių pagrindu pats rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimo klausimais, ieškovė neginčijo visų šių atsakovo nurodytų aplinkybių, todėl tarp šalių sudaryta pavedimo sutartis laikytina atlygintine.

Nei viena iš šalių nenurodė, dėl kokio dydžio atlyginimo buvo susitarta, sudarant pavedimo sutartį, už pavedimo įvykdymą, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas neteikė įstatymo nustatyta tvarka reikalavimo ieškovei dėl atlyginimo už pavedimo sutarties įvykdymą bei dėl turėtų faktinių išlaidų, vykdant pavedimą, atlyginimo, todėl teismas šio klausimo nesprendė.

Įstatymas nustato, kad įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais, o įvykdęs pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat apie tai pranešti įgaliotojui ir pateikti ataskaitą, prie kurios turi pridėti pateisinamuosius dokumentus, bei grąžinti įgaliojimą, jeigu sutartis nenustato ko kita ir visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui ir kt. (LR CK 6.760 str.), o įgaliotojas privalo bendradarbiauti su įgaliotiniu, kai šis vykdo pavedimą, privalo tuojau pat priimti iš įgaliotinio visa, ką šis įvykdė pagal pavedimo sutartį, privalo sumokėti atlyginimą ir kt. (LR CK 6.761 str.).

Atstovavimą reglamentuojančios normos nustato, kad atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą (LR CK 2.150 str.), o atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita, atstovui už darbą atstovaujamasis turi sumokėti atlyginimą, išskyrus atvejus, kai sutartis ar įstatymai numato, kad atstovaujama neatlygintinai (LR CK 2.151 str.).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, jog 2008-02-26 jo sumokėta 26 500 Lt suma ieškovei buvo būsimo žemės sklypo galutinė atsiskaitymo su ieškove suma, likusi gautina suma yra atsakovo veikimo savo rizika esmė, turint omenyje ir tą atvejį, kai atsakovo gauta pinigų suma galėtų gerokai viršyti iš anksto ieškovei atsakovo sumokėtos pinigų sumos dydį (107 b.l.), ieškovė nurodė, jog atsakovo 2008-02-26 sumokėta 26 500 Lt dydžio suma yra avansas už būsimą parduotiną žemės sklypą.

Pagal pavedimo ir atstovavimo normų esmę įgaliotinis visus veiksmus atlieka įgaliotojo vardu, pagal 2008-02-26 įgaliojimą įgaliotoja be kitų veiksmų, įgaliojo atsakovą gauti iš pirkėjų visus jai priklausančius pinigus, o įstatymas numatė, kad įgaliotinis privalo atsiskaityti už viską, ką yra gavęs, pažymėtina, kad ši įgaliotinio pareiga nurodyta ir įgaliojime, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės dėl to, kad pagal susitarimą visa likusi gautina suma priklauso jam, neatitinka minėtų teisės normų esmės bei pavedimo ir atstovavimo institutų paskirties, kadangi atlikęs visus veiksmus įgaliotojo vardu įgaliotinis privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą, o už atliktą pavedimą įgaliotinis įgyja teisę gauti atlyginimą bei faktinių patirtų išlaidų atlyginimą, todėl laikytinos nepagrįstomis atsakovo nurodytos aplinkybės, kad skirtumas tarp ieškovei sumokėtos sumos ir parduoto žemės sklypo kainos priklauso jam, juolab, kad pats atsakovas pripažindamas tarp jo ir atsakovės susiklosčiusius santykius kaip pavedimo santykius, atsiskaitymo klausimus traktuoja priešingai įstatymo reglamentavimui ir įgaliojimo turiniui.

Kadangi tarp šalių nebuvo ginčo dėl ieškovei atsakovo 2008-02-26 sumokėtos sumos – 26 500 Lt, pateiktą tarpusavio atsiskaitymo sutartį teismas vertina kaip rašytinį įrodymą, patvirtinantį 2008-02-26 ieškovei sumokėtą konkrečią pinigų sumą, o šią sumą, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vertina kaip atsakovo sumokėtą dalį pinigų sumos iš anksto už parduotiną ateityje ieškovės žemės sklypą, turint omenyje dar ir tai, kad atsakovas 2014-09-16 posėdžio metu nurodė, jog buvo minčių pirkti pačiam ieškovės žemės sklypą.

Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ir vertinant, kad įgaliotinis visur veikia įgaliotojo vardu, tai yra teisinius veiksmus atlieka įgaliotojo vardu, kad įgaliotinis neįgyja teisės į tai, kas vykdant pavedimą, gaunama įgaliotojo vardu, jis tik įgyja teisę į jo turėtų faktinių išlaidų padengimą ir atlyginimą už atliktą pavedimą pagal atlygintinę pavedimo sutartį, atsižvelgiant į tai, atsakovas taip pat veikė tik kaip ieškovės įgaliotas asmuo, nes kitokios aplinkybės nebuvo įrodytos, ieškovės ieškinys tenkintinas, ir iš atsakovo V. L. ieškovės naudai priteistina 78 500 Lt atsakovo gauti pagal ieškovės įgaliojimą jam pardavus ieškovės žemės sklypą, tai yra gauti, įvykdžius pavedimą (LR CK 2.150 str., 6.760 str. 5 d.).

Nagrinėjant bylą, abi šalis atstovavo advokatai, tačiau nei viena iš šalių nepateikė atstovavimo išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šis klausimas nespręstinas.

Ieškovė, pateikdama ieškinį, apmokėjo dalį priklausančio mokėti žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies - 2 155 Lt - sumokėjimas Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.

Žyminis mokestis šioje byloje sudaro 2 355 Lt (78 500x3:100) (LR CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p.). Ieškovės ieškinį patenkinus, iš atsakovo V. L. ieškovės naudai priteistina 200 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio dalis, likusi žyminio mokesčio dalis, kuri sudaro 2 155 Lt, iš atsakovo priteistina valstybės biudžeto naudai, taip pat iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios sudaro šioje byloje – 13,79 Lt (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės N. B. ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. L. ieškovės N. B. naudai 78 500 Lt, atsakovo gautus už parduotą ieškovės žemės sklypą bei 200 Lt ieškovės sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo V. L. valstybės biudžeto naudai 2 155 Lt žyminio mokesčio ir 13,79 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (šią sumą sumokėti į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr.24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000 (įmokos kodas 5660), ir teismui pateikti sumokėjimą patvirtinančius dokumentus).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Stacevičienė