- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-497-459/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01206-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui A. P. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 659,26 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2014-07-01 J. Janonio g., Klaipėdoje, dėl atsakovo, vairavusio jam priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė JAGUAR XJ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovo vairuota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. UAB „Interassista“, veikdama ieškovo vardu, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 10 429,26 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo UAB „Interassista“ išmokėtą 10 429,26 Eur draudimo išmoką ir įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo regreso teise. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau iki ieškinio padavimo dienos atsakovas A. P. sumokėjo ieškovui tik dalį sumos – 7 770,00 Eur ir liko skolingas 2 659,26 Eur. Ieškovas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad žalos dydis buvo nustatytas neteisingai.Ieškovas pažymėjo, jog turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Ieškovas žalos dydžiui pagrįsti pateikė UAB „Klaipėdos Remsta“ nepriklausomo vertintojo Prano B. K. transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 4878, kuri vertintina kaip labiau pagrindžianti realiai padarytos žalos dydį, kadangi: 1) ji atlikta kompetentingo asmens; P. B. turi didesnę turto vertinimo patirtį negu atsakovo pateiktą Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. Al5091402 parengęs kilnojamojo turto vertintojas A. Ū. (A. Ū.); 2) atsakovo pateikta Kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. A15091402 parengta realiai neapžiūrėjus transporto priemonės ir neįvertinus jos apgadinimų.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-11-16 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo A. P. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 2 659,26 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2016-08-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Teismas nurodė, jog turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas UAB „Klaipėdos Remsta“ nepriklausomo vertintojo P. B. parengtą Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 4878 laikė labiau pagrindžiančia realiai padarytos žalos dydį, atsižvelgiant į tai, jog ataskaita parengta netrukus po eismo įvykio, buvo vertintas realus žalos atsiradimas ir jos nustatymas, fiziškai atliekant transporto priemonės JAGUAR XJ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą. Atsakovo pasirinktas UAB „Autosigma“ vertintojas vertinimą atliko retrospektyviniu vertinimo būdu, ruošiant ataskaitą Nr. A15091402 automobilis jau buvo suremontuotas, todėl, kaip teigia ir pats atsakovas, objektyviai nebebuvo galima nustatyti pažeidimų ir defektų apimties pagal teisės aktų reikalavimus, vertintojas rėmėsi sugadintos transporto priemonės nuotraukomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog galimybę objektyviau atlikti transporto priemonės JAGUAR XJ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalos vertinimą turėjo UAB „Klaipėdos Remsta“ nepriklausomas vertintojas P. B., todėl ieškovo ieškinį tenkino.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-11-16 sprendimą ir ieškinį atmesti, taip pat priteisti atsakovui iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas nurodo, jog teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kurie patvirtina, jog ieškovo pateikta ataskaita yra neobjektyvi ir nepatikima, net nebandė paneigti atsakovo argumentų dėl ataskaitos nepatikimumo.Atsakovas teigia, jog ieškovas taip pat nebandė paneigti atsakovo kritikos dėl ieškovo ataskaitos, o atsakovo ataskaitos nekritikavo. Todėl atsakovui pateikus argumentus dėl ieškovo ataskaitos nepatikimumo, o ieškovui neįrodžius, jog atsakovo pateikta ataskaita netinkama, remiantis tikimybių pusiausvyros principu, laikytina, jog šiuo atveju atsakovo pateikta ataskaita yra objektyvesnė.Atsakovas nurodo eilę argumentų, kodėl ieškovo pateikta ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimų, taigi negali būti laikoma tinkamu įrodymu byloje: 1) ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita surašyta neišklausius atsakovo nuomonės ir jam nedalyvaujant; 2) ataskaitoje nėra pagrindžiama, kaip buvo nustatyta turto rinkos vertė; 3) ataskaitoje neatsižvelgta į tai, kad automobilis yra be jo eksploatacijos istorijos, neanalizuota, kokią reikšmę tai turi rinkos vertės nustatymui; 4) nenurodyta likutinė turto vertė; 5) remonto kaštai skaičiuojami protokolo pagrindu, kurį parengė pats vertintojas, nors turėjo tam pasitelkti specialistą. Visi šie pažeidimai leidžia teigti, kad ataskaita yra neobjektyvi ir nepatikima, todėl ja negalima vadovautis. Kadangi atsakovo pateikta ataskaita neturi nurodytų trūkumų, atsakovas pagrįstai vadovaudamasis ja pervedė ieškovui 7 770 Eur.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Ieškovas nurodo, jog skundo argumentai yra analogiški apelianto atsiliepimo į ieškinį argumentams, dėl kurių ieškovas jau pasisakė dublike, todėl jų nebekartoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą kreiptis į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kad tarnyba įvertintų 2014-07-14 ataskaitos Nr. 4878 atitiktį Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimams. Kolegija pažymi, jog tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui atsakovo pateiktų procesinių dokumentų argumentai, kuriais jis ginčija ieškovo ataskaitos nepatikimumą, iš esmės yra identiški, po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių, kurios sąlygotų būtinybę surinkti ir pateikti naujus įrodymus, prašymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, atsakovas turėjo tinkamai ir laiku įgyvendinti procesinę teisę pateikti įrodymus, pagrindžiančius procesinių dokumentų faktinį pagrindą, todėl atsakovo prašymas, kaip pateiktas pavėluotai ir neekonomiškas, atmestinas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014-07-01 J. Janonio g., Klaipėdoje, dėl atsakovo, vairavusio jam priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė JAGUAR XJ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. UAB „Interassista“, veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusio asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 10 429,26 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo UAB „Interassista“ išmokėtą 10 429,26 Eur draudimo išmoką. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau iki ieškinio padavimo dienos atsakovas sumokėjo ieškovui tik 7 770,00 Eur ir liko skolingas ieškovui 2 659,26 Eur. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo nurodytą skirtumą – 2 659,26 Eur. Atsakovas ginčija ieškovo reikalavimą, iš esmės motyvuodamas tuo, jog ieškovo pateikta Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 4878, kurios pagrindu ieškovas reiškė reikalavimą atlyginti žalą, yra neobjektyvi ir turi trūkumų.Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir spręsdama dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, kolegija konstatuoja, jog atsakovas, ginčydamas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 659,26 Eur žalos, apskaičiuotos Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 4878 pagrindu, nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti, kad ataskaita Nr. 4878 neatitinka įstatymo reikalavimų. Toliau kolegija pasisakys dėl atsakovo argumentų, susijusių su ataskaitos Nr. 4878 patikimumu. Atsakovas teigia, jog ataskaita buvo surašyta neišklausius jo nuomonės ir jam nedalyvaujant. Šis atsakovo teiginys vertintinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 34 punkte numatyta, kad vertintojas objekto apžiūrą atlieka dalyvaujant savininkui ir (arba) užsakovui arba jų įgaliotiems asmenims. Šiuo atveju atsakovas nėra nei vertintos transporto priemonės savininkas, nei vertinimo užsakovas, o teisės aktai nenumato reikalavimo išklausyti eismo įvykio kaltininko nuomonės.Atsakovas nurodo, jog ataskaitoje nėra pagrindžiama, kaip buvo nustatyta turto rinkos vertė. Turto vertintojas P. B., nustatydamas eismo įvykyje apgadinto automobilio vertę, rėmėsi 2014-07-09 datai interneto skelbimuose nurodytomis parduodamų automobilių kainomis, vertintojas ataskaitoje pateikė šiuos informacijos šaltinius. Kaip teisingai pastebėjo ieškovas, atsakovo užsakymu surašytoje vertinimo ataskaitoje, nustatydamas automobilio vertę, vertintojas rėmėsi trimis informacijos šaltiniais, du iš kurių sutampa su vertintojo P. B. naudotais šaltiniais. Taigi atsakovas neįrodė, jog vertintojo P. B. naudoti turto vertės nustatymo metodai, informacijos šaltiniai yra nepatikimi ar nepakankami. Pažymėtina, jog P. B. rėmėsi 2014-07-09 datai parduodamų automobilių kainomis, tuo tarpu atsakovo užsakymu surašytoje ataskaitoje vertintojas A. Ū. (A. Ū.) atliko palyginamųjų objektų paiešką 2015-10-21 datai ir automobilio vertę nustatė taikydamas pataisos koeficientą. Jau vien šiuo aspektu laikytina, jog P. B. automobilio vertę nustatė objektyviau, nes rėmėsi tai datai aktualiomis automobilių kainomis, o vertintojas A. Ū. taikė retrospektyvinį vertinimo metodą.Atsakovas teigia, jog ataskaitoje nenurodyta likutinė turto vertė, nors aiškinamojo rašto 4.3 punkte numatyta, kaip ji bus skaičiuojama. Eismo įvykio metu padarytos žalos ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų 2004-06-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 795, 14 punkte numatyta, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. Manytina, kad turto vertintojas nenustatinėjo sugadinto automobilio likutinės vertės, nes būtinos remonto išlaidos pagal sudarytą sąmatą neviršijo 75 proc. automobilio vertės iki eismo įvykio. Atsakovas nurodo, jog ataskaitoje Nr. 4878 remonto kaštai apskaičiuoti remiantis numatomo remonto protokolu, kurį parengė pats vertintojas, nors tai turėjo padaryti specialistas. Atsakovas teigia, jog, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 75 dalies nuostatomis, transporto priemonės techninę ekspertizę atlieka transporto priemonių techninės ekspertizės įmonėje dirbantis asmuo, turintis LR susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteiktą teisę atlikti motorinių transporto priemonių ir priekabų technines ekspertizes; vertintojams tokie įgaliojimai nesuteikti, todėl vertintojas negalėjo surašyti transporto priemonės apgadinimo ir remonto protokolo. Kolegija atmeta šį atsakovo argumentą kaip nepagrįstą. Visų pirma, ekspertizė nebuvo atliekama. Nagrinėjamu atveju buvo nustatomas eismo įvykio metu transporto priemonei padarytos žalos dydis nuostolių atlyginimo tikslais, kaip tai numatyta Turto ir verslo vertinimo metodikos 8.3 punkte. Turto ir verslo vertinimo metodikos 33 punkte numatyta, jog objekto apžiūrą gali atlikti vertintojas, kuris turi vertintojo eksperto, vertintojo arba vertintojo asistento kvalifikaciją. Apžiūrą atlikęs ir transporto priemonės apžiūros – defektų aktą Nr. 4878 surašęs vertintojas P. B. turi nepriklausomo vertintojo kvalifikaciją, pažymėjimo Nr. A000303. Taigi turto apžiūrą atliko ir ataskaitą surašė asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją. Kita vertus, atsakovo pateiktoje ataskaitoje, kurią jis laiko objektyvia ir patikima, apgadinimų ir numatomo remonto protokolą surašė ir pasirašė kilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją turintis A. Ū., tačiau atsakovui dėl protokolo surašiusio asmens kompetencijos surašyti tokį aktą ir ataskaitos patikimumo abejonių nekilo.Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog UAB „Klaipėdos Remsta“ nepriklausomo vertintojo P. B. parengta Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 4878 yra labiau pagrindžianti realiai padarytos žalos dydį, atsižvelgiant į tai, jog ataskaita parengta netrukus po eismo įvykio, buvo vertintas realus žalos atsiradimas ir jos nustatymas, fiziškai atliekant transporto priemonės JAGUAR XJ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą. Atsakovo pasirinktas UAB „Autosigma“ vertintojas vertinimą atliko retrospektyviniu vertinimo būdu: ruošiant ataskaitą Nr. A15091402 automobilis jau buvo suremontuotas, todėl, kaip teigia ir pats atsakovas, objektyviai nebebuvo galima nustatyti pažeidimų ir defektų apimties pagal teisės aktų reikalavimus, vertintojas rėmėsi sugadintos transporto priemonės nuotraukomis.Įvertinusi nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog atsakovas nenuginčijo ieškovo pateiktos ataskaitos Nr. 4878, kuria ieškovas grindė patirtų nuostolių dydį, patikimumo, ataskaita pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio nuostatas laikoma teisinga, atitinkanti 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo nesumokėtą žalos dalį.Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.