- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- 1-1329-667/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01389-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Evaldo Tarasevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. B., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, nedirbantis, 2 grupės invalidas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą: 2017 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį. - laisvės apribojimu 1 metams, paskirti įpareigojimai, bausmę atlikęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. B. 2019 m. sausio 9 d., apie 23.00 val., būdamas R. R. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kilusio konflikto metu ne mažiau keturių smūgių sudavė kumščiu nukentėjusiajam R. R. K. į veidą ir galvos sritį, iš kojos vieną kartą įspyrė į kaklą ir vieną kartą kumščiu sudavė į krūtinę, tuo padarydamas R. R. K. minkštųjų audinių sumušimą ir poodinę kraujosruvą kairės akiduobės srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad R. R. K. pažįsta, jis yra jo antros eilės pusbrolis iš mamos pusės. Su juo nebendrauja, susitikus gatvėje pasisveikina. Jis daugiau bendrauja su R. R. K. tėvu A., pavardės nepamena. 2019 m. sausio 9 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Pas jį į svečius buvo atėjęs kaimynas K. Š.. Jie dviese vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė vieną 0,5 l talpos brendžio butelį. Nuo išgerto alkoholio kiekio jautėsi lengvai apsvaigęs. Apie 21.40 val. jis nusprendė nueiti pas pusbrolį R. R. K. į svečius. Kaimynas K. jį dar bandė atkalbėti, sakė, kad tenai bus problemų, t. y. gali įvykti konfliktas, kadangi jis gerai pažįsta R.. Iš namų pasiėmė saldainių dėžę, uogienės, dešros. Po švenčių norėjo nueiti jį pasveikinti. Kartu su K. pėsčiomis ėjo palei bėgius takeliu iki R. namų. Ėjo gerą pusvalandį, kadangi ėjo per sniegą. Apie kelintą valandą buvo pas R. nežino. Kur R. gyvena žino, tačiau nei gatvės, nei namo numerio nežino, tik tiek, kad namas stovi prie bėgių. Jis pabaladojo į langą. Duris atidarė R. draugė, jos vardo nežino. Įėjus į vidų jis atsisėdo prie stalo ant lovos, K. atsisėdo šalia. R. buvo namie ir jo draugė, jam pasirodė, kad jie taip pat buvo galimai išgėrę, t. y pavartoję alkoholinių gėrimų. V. B. tai draugei padavė maistą, ji padėkojo. R. paklausė, kodėl be butelio atėjo, t. y. kodėl be alkoholinių gėrimų. R. pasakė, jam kelis necenzūrinius žodžius, pavadino jį invalidu. V. B. atsistojo ir pasakė R., kad jis nurimtų. R. R. K. jį pastūmė rankomis ir jis atsitrenkė nugara į pečių. Jis pasakė R. „ką dirbi“. R. R. K. jam vėl porą žodžių pasakė. V. B. tada jam iš kairės rankos delnu sudavė per žandą. Jie tarpusavyje su R. apsižodžiavo. Paskui abudu pasistumdė, K. sakė, kad baigtų tas nesąmones. Jis, V. B., buvo piktas, prisiminė senas nuoskaudas ir jie susistumdė, V. B. dar iš dešinės rankos kumščiu sudavė R. į veido sritį. Prisimena, kad du kartus sudavė smūgius iš rankos. Buvo neblaivus, susinervinęs, gal tiksliai ir nepamena kiek smūgių sudavė. Paskui aprimo, R. draugė padarė kavos. Pastebėjo, kad nebėra R., paklausė jo draugės, kur R., ji atsakė, kad nėra, išėjo. Jis su K. pabaigė gerti kavą ir išėjo. Kaip minėjo, gailisi dėl to kas įvyko, kad R. sudavė smūgius, taip pasielgė, kadangi buvo neblaivus. R. R. K. jį sunervavo, todėl nesusivaldė, kadangi ir anksčiau tarp jų yra buvę konfliktų (b. l. 105–106). 2019 m. kovo 13 d. V. B. patvirtino savo 2019 m. sausio 30 d. apklausos metu duotus parodymus (b. l. 113).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:
2019 m. sausio 10 d. R. R. K. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. sausio 9 d., apie 23.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas iš matymo pažįstamas asmuo pravarde Džonis, būdamas neblaivus apie keturis kartus kumščiu trenkė į veidą ir apie du kartus spyrė iš kojos į krūtinę. Dėl tokių veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 13);
Nukentėjusiojo R. R. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019 m. sausio 9 d., apie 22.55 val. jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, kartu su sugyventine R. R., išgirdo kaip kažkas baladojasi į lauko duris. Jie tuo metu jau miegojo. R. nusileido į apačią. Jis nusileido į apačią ir pamatė, kad atėjo du vyrai. Vienas jam buvo pažįstamas iš matymo, jo nei vardo, nei pavardės nežino, galimai vardu K., gyvena kažkur Petrašiūnuose, su juo nebendrauja. Jis apie 50 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių, trumpai kirptų plaukų, ovalaus veido, išskirtinių veido bruožų neįsidėmėjo, kalba lietuviškai. Jį mato Petrašiūnų mikrorajone. Antras su juo buvęs vyras buvo pravarde „D.“, kaip vėliau sužinojo vardu V. B., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas. K. paprašė atsigerti, o „D.“ paprašė kavos. Jie atsinešė maisto, prašė „duot išgert“, t. y. alkoholio. Kadangi jie neturėjo, V. pradėjo nervuotis. R. R. K. sėdėjo ant garso kolonėlės prie televizoriaus. V. su K. sėdėjo priešais jį ant sofos, o R. stovėjo. Tiedu vyrai galimai buvo pavartoję alkoholio. Iš pradžių gražiai bendravo, paskui V. prie nukentėjusiojo pradėjo kabinėtis žodžiais. Jo sugyventinę pavadino „kurva, valkata, šiukšle“, jį pradėjo įžeidinėti. V. B. jam sakė, kad neva R. R. K. savo tėvą skriaudžia, nors taip tikrai nėra. V. sėdėjo priešais jį kitapus stalo, tada V. B. atsistojo, apėjo stalą ir priėjęs prie jo iš dešinės, iš kumščio trenkė jam į veidą. Po to dar sudavė 2-3 smūgius kumščiu į veidą. Smūgiai buvo stiprūs, nuo smūgių jam pradėjo bėgti kraujas iš lūpos. Sudavęs smūgius V. nuėjo ir atsisėdo ant sofos. V. prieš suduodamas jam smūgius pasakė „ko žiūri“. Už kokių 2-3 minučių V. B. vėl priėjo prie jo iš rankos kumščiu ar alkūnės sudavė jam į galvą 2-3 smūgius. Tada vėl nuėjo atsisėdo. Užsiprašė dar kavos. Jam R. padarė kavos, jis pasakė, kad ji paragautų kavos, gal nuodų pridėjo, ji turėjo paragauti kavą. K., tuo metu, kai V. jį mušė, bandė ginti, atitraukti V., ir žodžiais sakė, kad baigtų, „ko čia durniuoji“. Po to V. sėdinčiam nukentėjuisiajam iš kojos skyrė į kaklą bei vieną kartą kumščiu sudavė jam į krūtinę. Jam nuo suduotų smūgių aptemo akyse, keliom sekundėm galimai prarado sąmonę. V. suduodamas smūgius rėkė, kad jį užmuš, sukiš į pečių ir nepadės nei jo pusbroliai, niekas. Jis atsipeikėjęs nubėgo pas kaimynę ir paprašė, kad iškviestų policiją ir pas kaimynę palaukė, kol atvažiuos policija. Maždaug už 15 minučių atvažiavo policija, kartu su jais tarnybiniu automobiliu nuvažiavo iki jo namų. Užėjus į vidų tiedu vyrai buvo jau pasišalinę, buvo tik R.. Pareigūnai jam iškvietė medikus, kurie išvežė jį į klinikas, kur jam diagnozavo šonkaulių lūžius, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžius. Jam iš viso buvo iš rankos į galvos sritį suduota ne mažiau 6 smūgių, iš kojos smūgis į kaklą ir iš kumščio į krūtinę. R. R. K. jam nesipriešino, buvo šoke, bijojo, kad neužmuštų. V. pažįsta nuo mažens, jis jo antros eilės pusbrolis iš mamos pusės, tačiau su juo nesigiminiavo ir nebendravo, susitikus pasisveikindavo. V. B. pas jį į svečius yra užsukęs du kartus ir abu kartus jį sumušė. Mano, kad grasinimas nužudyti buvo realus, kadangi jis be jokio gailesnio ir be jokios priežasties jį daužė, buvo labai agresyviai nusiteikęs, galimai neblaivus. Apie tai, kad V. galimai neblaivus spendė iš akių, kalbos ir elgesio. Su V. anksčiau jokių pykčių ar nesutarimų nebuvo, kodėl jis jį sumušė nežino (b. l. 21–22). 2019 m. kovo 4 d. papildomai liudytoju apklaustas R. R. K. parodė, kad ankstesnių apklausų metu duotus parodymus prisimena, juos patvirtina, nori papildomai pranešti, kad V. B. jo atsiprašė, jis jam atleido, pretenzijų nebeturi. Civilio ieškinio nereikš. Sutinka, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 14, 24);
Liudytojai R. R. ir K. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai, kaip ir nukentėjusysis R. R. K.. (b. l. 42–43, 46-48);
2019 m. sausio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis R. R. K. atpažįsta įtariamąjį V. B. kaip asmenį, apie kurį yra davęs parodymus (b. l. 51-54);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 19 d. specialisto išvadoje Nr. G146/2019(02) nurodyta, kad R. R. K. neabejotinai konstatuota minkštųjų audinių sumušimas ir poodinė kraujosruva kairės akies akiduobės srityje. Kiti medikų konstatuoti sužalojimai yra arba seniau buvusios traumos pėdsakai (kairės pusės IX, X šonkaulių lūžiai) arba tik įtariami ir nepakankamai motyvuoti - t. y. dešinės pusės skruostikaulio-viršutinio žandikaulio komplekso lūžis, apatinio žandikaulio kairės šakos lūžis. Tokiu būdu, remiantis medicininiais duomenimis, konstatuotas sužalojimas minkštųjų audinių sumušimas ir poodinė kraujosruva kairės akiduobės srityje vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Konstatuotas sužalojimas galėjo išsivystyti nuo vienintelio smūgio kietu buku, turinčiu ribotą paviršių, daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Tikimybė, jog taip žmogus susižalojo krintant ypač menka. Labiausiai tikėtina, jog sužalotas spiriant ar smogiant ranka (b. l. 71–72);
2019 m. sausio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas 2019 m. sausio 9 d. 23.50 val. skambučio garso įrašas (b. l. 75–76);
2019 m. kovo 4 d. tarp nukentėjusiojo R. R. K. ir įtariamojo V. B. atliktos akistatos metu, įtariamasis V. B. patvirtino R. R. K. parodymus (b. l. 109–110).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis V. B. smurtavo R. R. K. atžvilgiu: kilusio konflikto metu ne mažiau keturių smūgių sudavė kumščiu nukentėjusiajam R. R. K. į veidą ir galvos sritį, iš kojos vieną kartą įspyrė į kaklą ir vieną kartą kumščiu sudavė į krūtinę, tuo padarydamas R. R. K. minkštųjų audinių sumušimą ir poodinę kraujosruvą kairės akiduobės srityje. Nustatytas aplinkybes ir veikos padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
V. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 117–118).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
V. B. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis anksčiau teistas, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs (b. l. 85–91), baustas administracine tvarka (b. l. 94–96), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 82), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (b. l. 84), nedirba (b. l. 97), darbingumas 35 procentai (b. l. 98).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui bausmės dydį. Siekiant užtikrinti realų bausmės įvykdymą, kartu su bausme kaltinamajam skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Kadangi kaltinamasis V. B. nusikalto būdamas neblaivus, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jam skirtinas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgiant į kaltinamojo V. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, suduotų smūgių skaičių ir lokalizaciją, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo manymu, laisvės apribojimo bausmė ir šie įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio bus tinkami BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašu paliktinas saugoti byloje (b. l. 77).
Nukentėjusysis R. R. K. civilinio ieškinio byloje nereiškė (b. l. 24). Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 93,54 eurų žalos, susijusios su nukentėjusiojo gydymu, atlyginimo (b. l. 32–33), kurią kaltinamasis V. B. atlygino (b. l. 37–40).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir per visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu V. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 5 (penkis) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Išaiškinti V. B., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso įrašu palikti saugoti byloje.
Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.