- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-03
- Bylos Nr.
- 2A-257-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Romualda Janovičienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- J. Z. S., V. Č.
- Atsakovas
- V. L.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracija
- Kategorijos
- 114.9.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2009 m. liepos 3 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui J. Z. S., jo atstovui adv. A.Kunčiui, atsakovei V. L., jos atstovui adv. A.Raudoniui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų V. Č. ir J. Z. S. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų V. Č. ir J. Z. S. ieškinį atsakovei V. L. dėl servituto nustatymo, tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai V. Č. ir J. Z. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti atsakovei V. L. priklausančiame žemės sklype 4 m pločio kelio servitutą, suteikiantį teisę ieškovams važiuoti transporto priemonėmis, kuriuo jie galėtų patekti į savo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad anksčiau toje vietoje, kurioje prašoma nustatyti kelio servitutą, kelio nebuvo, jis neteisėtai buvo įbraižytas AB „Vilniaus hidroprojektas“ darbuotojų, todėl teismo sprendimu buvo panaikintas. Nepatenkinus ieškovų reikalavimų, ieškovai prarastų galimybę privažiuoti prie jiems priklausančių žemės sklypų, būtų apribota jų teisė naudotis nuosavybe, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti daiktą pagal paskirtį. UAB ,,Grinda“ ieškovų užsakymu atliko kelio į ieškovams priklausančius sklypus trijose vietovėse tiesimo sąnaudų paskaičiavimą. Iš trijų variantų išrinktas optimaliausias I variantas - ieškovų prašomas nustatyti kelio servitutas. Ieškovų prašomo servitutu nustatyti kelio dalis būtų tiesiama per atsakovei priklausančio sklypo dirbamą žemę, tačiau kelias eitų ne per pelkėtą vietovę, bet palei ją, ir ieškovams jo tiesimas būtų ekonomiškiausias. III variantas - kelio per atsakovei priklausančio ir gretimo sklypo ribą tiesimas ieškovams nepriimtinas dėl didelių sąnaudų, nes toje vietoje kelias turi būti tiesiamas per pelkę, o tai ieškovams neekonomiška. 2006-11-07 šalys, trečiojo asmens atstovai, AB „Vilniaus hidroprojektas“ atstovas buvo vietoje, kurioje prašoma nustatyti kelio servitutą, tačiau surašytu aktu negalima vadovautis, nes dalyvaujantys asmenys neapžiūrėjo J. D. priklausančiame sklype nustatyto kelio servituto vietos. Minėtoje vietovėje įrengti kelią nėra galimybės, kadangi ten yra pelkė. Be to, šis kelio servitutas nustatytas ne ieškovų naudai, jis tik suprojektuotas, bet realiai kelio nėra. Ieškovų prašomas servitutu nustatytas kelias eitų palei atsakovės sklype esančią daubą ir palei sklypo ribą, keliu būtų atskirta pelkėta sklypo dalis, todėl atsakovės interesai būtų pažeisti mažiausiai, be to, ieškovai sutiko atsakovei sumokėti 10 000 Lt dydžio kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsakovė V. L. prašė ieškinį atmesti. Taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad, nustačius jos sklype kelio servitutą, negalės normaliai ūkininkauti - sklypas bus padalintas į dvi dalis, ji negalės auginti ekologiškų produktų. Kelias pagal ieškovų prašomą nustatyti servitutą užimtų dirbamą žemę. Servitutas teisme turėtų būti nustatomas tik tuo atveju, kai ieškovai neturėtų kitų galimybių įgyvendinti savo teisę naudotis jiems priklausančiu daiktu. Ieškovai turi kelias galimybes įsirengti kelią privažiavimui prie savo žemės sklypų, nepažeisdami atsakovės interesų. Vilniaus apskrities viršininko 2005-10-27 įsakymu jau nustatytas kelio servitutas J. D. priklausančiame žemės sklype Nr. 77, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas J. D. Atsakovei V. L. priklausančiame žemės sklype niekada jokio kelio nebuvo, jis neteisėtai buvo įbraižytas kaip privažiavimas prie ieškovams priklausančių sklypų, tačiau teismo sprendimu panaikintas. Atsakovės sklype ieškovų pageidaujamoje vietoje nutiesus kelią, atsakovė neturėtų galimybės ūkininkauti, kadangi kelias turėtų atitikti 1995-05-11 Kelių įstatymo 2 str. 3 d. nurodytus reikalavimus ir užimtų apie 8 m pločio žemės juostą. Ieškovai nesutinka, kad būtų nustatytas kelio servitutas per atsakovei priklausančio ir sklypo Nr. 67 ribą, motyvuodami tuo, kad dalis kelio turės būti nutiesta per daubą, kuri pelkėta, pageidauja įsirengti kelią palei daubą. Atsakovės sklype esančioje dauboje pelkės nėra, toje vietovėje auga jaunas miškas ir kelio tiesimas per sklypų ribą mažiau pažeistų atsakovės interesus. Prašė atsižvelgti į tai, kad kelio, kuriuo ieškovai galėtų privažiuoti iki jiems priklausančių žemės sklypų, servitutas nustatytas kitame sklype, ir netenkinti ieškovų reikalavimo nustatyti kelio servitutą atsakovei priklausančiame žemės sklype.
Tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija nurodė, kad 2004-02-04 teismo sprendimu panaikintas kelias, buvęs įbraižytas atsakovei priklausančiame sklype. Atsakovės sklype kelio niekada nebuvo. Ieškovams privažiuoti į jiems priklausančius žemės sklypus Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-10-27 įsakymu Nr. 2.3-9854-86 dėl kelio servituto nustatymo nustatytas kelio servitutas, suteikiantis kitiems asmenims teisę eiti, važiuoti J. D. priklausančio žemės sklypo dalimi. Tiesti kelią palei atsakovės sklype esančią daubą dalijant žemės sklypą į dvi dalis nėra pagrindo, nes atsakovės sklype pelkės nėra, ten auga medžiai. Kelias galėtų būti palei sklypo ribą, tačiau ieškovai su tokiu variantu nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2006-11-28 sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad iš dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojo J. D. paaiškinimų, byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovai turi galimybę patekti į jiems priklausančius žemės sklypus ne tik per atsakovei priklausantį žemės sklypą, jų poreikis naudotis jiems priklausančiu turtu gali būti patenkintas dar mažiau suvaržant atsakovės teises arba visiškai jų nesuvaržant, t.y. nenustačius servituto teisės į atsakovei V. L. priklausantį žemės sklypą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-10-27 įsakymu Nr. 2.3-9854-86 dėl kelio servituto nustatymo nustatytas kelio servitutas, suteikiantis kitiems asmenims teisę eiti, važiuoti J. D. priklausančio žemės sklypo Nr. 77 dalimi, besiribojančia su ieškovui J. Z. S. priklausančiu žemės sklypu. Be to, atsakovė sutiko, kad jos sklype būtų nustatytas kelio servitutas palei sklypo ribą su sklypu Nr. 67. Teismas sprendė, kad ieškovų motyvai, jog naudotis nustatytu kelio servitutu J. D. sklype negali, nes jis nustatytas ne jų naudai ir realiai kelio nėra, jį reikia nutiesti, taip pat motyvas, kad kelio tiesimo išlaidos šioje vietoje bus žymiai didesnės, nėra pagrįsti. J. D. priklausančiame žemės sklype nustatytas servitutas kitiems asmenims naudotis keliu, todėl ir ieškovai turi teisę juo naudotis. Teismas motyvavo, jog ieškovų teiginys, kad J. D. priklausančiame sklype kelio realiai nėra, negali būti pagrindas nustatyti kelio servitutą atsakovei priklausančiame sklype, kadangi ir čia kelio nėra, jo niekada nebuvo, kelią reikėtų įrengti. Ieškovai, nurodydami, kad kelio įrengimui per J. D. priklausantį žemės sklypą reikės didesnių lėšų, nepateikė tokių įrodymų. Iš liudytojo J. D. paaiškinimų nustatyta, kad tame pačiame sklype jis su kitų sklypų savininkais įsirengdami kelią turėjo maždaug dešimties tūkstančių litų dydžio išlaidas. Kadangi šis kelias ir nustatytas kelio servitutas yra toje pačioje vietovėje, galima teigti, jog ieškovų išlaidos servitutu nustatytoje vietoje keliui įrengti turėtų būti artimos liudytojo nurodytoms išlaidoms. Ieškovai nesutiko su atsakovės siūloma kelio servituto vieta – palei jai priklausančio sklypo ribą, motyvuodami tuo, kad kelio įrengimui šioje vietoje reikalingos didesnės išlaidos. Net jei išlaidos keliui įrengti minėtose vietose ir būtų didesnės nei išlaidos keliui įrengti ieškovų pageidaujamoje vietoje, tai taip pat nėra pakankamas pagrindas nustatyti ieškovų prašomą servitutą. Nustačius atsakovės žemės sklype ieškovų prašomą servitutą, atsakovės teisės bus žymiai labiau suvaržomos, negu ieškovų tokio servituto nenustačius, kadangi ieškovai turi galimybę savo teisę privažiuoti prie jiems priklausančių sklypų įgyvendinti kitais būdais – kelią įrengti kitoje vietoje. Ieškovų pageidavimas įsirengti kelią į jiems priklausančius žemės sklypus negali būti įgyvendintas prievarta kito privataus asmens sąskaita – nustačius ieškovų prašomą kelio servitutą, kelias atsakovei priklausantį žemės sklypą padalintų į dvi dalis, tai trukdytų atsakovei ūkininkauti, be to, kelias, kuris turėtų atitikti Kelių įstatymo reikalavimus, užimtų pakankamai didelį dirbamos žemės plotą ir tuo atsakovės teisių naudotis savo nuosavybe suvaržymas būtų neproporcingas ieškovų teisės privažiuoti į savo sklypus suvaržymui, tokio servituto nenustačius. Teismas padarė išvadą, kad siekiant protingos abiejų šalių - daiktų savininkų - interesų pusiausvyros, be pakankamo pagrindo nesuvaržant nuosavybės teisės ir vienų asmenų problemų nesprendžiant kito asmens teisių sąskaita, atsižvelgiant į tai, kad servituto reikalaujantys asmenys gali patys, nenustačius prašomo servituto, pašalinti kilusius nepatogumus naudojantis savo nuosavybe, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vien ieškovų interesas naudotis atsakovei priklausančiu turtu tik dėl to, kad jiems taip patogiau, naudingiau ar ekonomiškiau, nėra pakankamas pagrindas riboti atsakovei nuosavybės teisę.
Šalies argumentai
Ieškovai V. Č. ir J. Z. S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti ieškovų ieškinį bei iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas CK 4.111 str., nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) praktikos bei neproporcingai suabsoliutino atsakovės nuosavybės teises prieš ieškovų galimybę tinkamai naudotis savo nuosavybe. Apeliantų dėstomą poziciją patvirtina LAT praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005. Bylos faktinės ir teisinės aplinkybės praktiškai identiškos nagrinėjamai bylai. Nagrinėjamoje byloje ieškovai V. Č. ir J. Z. S. nurodė, kad šiuo metu nustatytas kelio servitutas į ieškovų sklypus yra neprotingas ir sunkiai įgyvendinamas. Tas pats pasakytina ir apie 2-ajį ir 3-ąjį kelio projektą, kurie skirti privažiuoti prie ieškovų sklypų, jų įrengimas itin brangus, nepatikimas. Pabrėžė, jog atsakovė negali piktnaudžiauti nuosavybės teise (Konstitucijos 28 str.), sudarydama sunkumų tinkamai naudotis apeliantams savo nuosavybe. Nuosavybės paskirtis nėra tik asmeninė. Nuosavybė atlieka ir socialinę funkciją, t.y. tarnauja visuomenei. Nuosavybė kartu ir įpareigoja, ypač šiuo atveju: atsakovės žemės sklypas yra šalia bendrojo naudojimo kelio. Kadangi priėjimas prie žemės sklypo yra esminė sąlyga bent minimaliai tinkamai naudotis žemės sklypu, ieškinys dėl servituto nustatymo yra visiškai pagrįstas. Teismas nurodė, jog pagal kelių įstatymą, nustačius servitutą, atsakovės teisės būtų dar labiau suvaržytos nei prašo ieškovas, nes pagal kelių įstatymą kelio būtinas plotis yra 8 metrai. Šis teismo teiginys visiškai nepagrįstas. Tiesiant kelius, žemė pagal Lietuvos Respublikos kelių bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymą paprastai iš savininkų paimama visuomenės poreikiams. Tuo tarpu pagal Civilinį kodeksą kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti. Pagal CK 4.119 str. 2 d. kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis yra įprastai 4 metrų pločio, o ne 8 metrų. Teismo sprendimas taip pat neatitinka CPK įrodymų vertinimo reikalavimų. Neišnagrinėti ieškovų pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai (ypač AB „Vilniaus hidroprojektas“ išduoti dokumentai, tyrimai ir paaiškinimai), nepaneigti jose profesionalų pateikti tyrimai bei išvados, nepasisakyta dėl sąmatose nurodytų kelių tiesimo verčių. Tuo atveju jei teismui būtų kilę abejonių dėl įrodymų, tai teismas galėjo ir turėjo pareigą pareikalauti papildomų paaiškinimų, skirti ekspertizę ir pan. (CPK 177 str. l d., CPK 197 str. 2 d. , CPK 250 str., CPK 203 str.). CPK 270 str. 4 d. numato, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Tačiau motyvuojamojoje dalyje nėra aptarta daugelis apelianto įrodymų, jų svarba, įrodomoji galia, santykis su kitais esančiais įrodymais. Teismas neištirdamas visų įrodymų ir nepasisakymas dėl jų, taip pat neskirdamas ekspertizės dėl durpių sluoksnio nustatymo, siekiant įvertinti kelio tiesimo įvairias galimybes, išlaidas, nepasiekė įrodinėjimo tikslo ir atėmė iš ieškovų galimybę neginčijamais įrodymais patvirtinti pateiktų teismui reikalavimų faktinį pagrindą (CPK 176 str.). Teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, remiantis visapusiškumo ir objektyvumo principu (CPK 185 str. l d.). Atsakovė nepaneigė to fakto, jog ieškovams būtinas servitutas tinkamai naudotis žemės sklypu. Ieškovai pateikė įrodymus dėl kelio servituto nustatymo būtinumo, o atsakovė to nepaneigė (CPK 178 str., CPK 179 str. l d.). Tiek atsakovė, tiek tretysis asmuo - Vilniaus apskrities viršininko administracija iš esmės savo faktiniais veiksmais pripažino faktą, jog iš tikrųjų J. D. sklype nustatyto servituto vietoje kelio nėra - buvo 2005-10-27 sudaryta speciali komisija nustatyti privažiavimo galimybes į apeliantų sklypą (CPK 187 str. l d.). CPK 329 str. numato, jog procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apeliantai taip pat nurodė, kad 2006-05-03 jie buvo pateikę pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo. Pareiškimas liko nepatenkintas, nors dėstomos aplinkybės akivaizdžiai kėlė abejonių dėl teisėjos šališkumo (nepasisakyta dėl kai kurių itin svarbių ieškovų įrodymų, jie nevertinti, nepasisakyta dėl jų santykio su kitais įrodymais, jų įrodomosios galios, teismo sprendimas prieštarauja CK 4.111 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai). Tokiu būdu apeliantai prašė, galimai svarstant klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti į pirmąją instanciją, svarstyti galimybę dėl bylos persiuntimo į bet kurį kitą pirmos instancijos teismą (CPK 66 str., 70 str.).
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006-11-28 sprendimą palikti nepakeistą, ieškovų apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ieškovų nurodyta kasacinės instancijos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005 pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui V. M. (V. M.) dėl servituto nustatymo, nėra nutartimi analogiškoje byloje su nagrinėjama. Byloje pagal S. P. ieškinį buvo nagrinėjamas reikalavimas nustatyti kelio servitutą, ieškinio pagrindu nurodyta tai, jog privatizavus žemės sklypą paaiškėjo, kad nėra numatytas privažiavimas prie jai priklausančios namų valdos. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes privažiavimas į ieškovų sklypą yra nustatytas Vilniaus apskrities viršininko 2005-10-27 įsakymu, nustatant tarnaujančiu daiktu tame tarpe ir ieškovų sklypui S. D. sklypą, kuris ribojasi su ieškovų žemės sklypu. Taigi, ieškovai byloje siekia, kad būtų nustatyta jiems kita galimybė patekti į sklypą, kad kelias, kurie jie galėtų naudotis, būtų įrengiamas kuo mažesnėmis sąnaudomis. Apeliaciniame skunde nurodytoje teisminės praktikos byloje ieškovė neturėjo galimybės į sklypą patekti keliu, kuris būtų nustatytas valstybinės institucijos sprendimu, todėl šios bylos negali būti vertinamos kaip analogiškos, be to, ieškovai nenurodė, kurios nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005 nuostatos ir išaiškinimai turėtų būti taikomi šioje byloje. Ieškovai, reikalaudami, kad būtų nustatytas servitutinis kelias per atsakovės sklypą, turėjo įrodyti, jog jie negali tinkamai naudotis servitutiniu keliu, nustatytu per J. D. sklypą, tik padarius išvadą, kad šis kelias negali tarnauti ieškovų žemės sklypams, būtų pagrindas daryti išvadai, kad turėjo būti nustatytas kitas servitutinis kelias į ieškovų sklypą.
Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, kad iš jų pateiktų 3 variantų, kuriais gali būti įrengtas privažiavimas prie jų sklypų ( b. l. 11), antrojo ir trečiojo kelio įrengimas itin brangus, nepatikimas. Teismo sprendime nurodyta, jog ta aplinkybė, kad asmuo, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų, nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę. Nurodyta, jog servitutas gali būti nustatytas tik tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis. Sąvoka „itin brangu“ nėra tapati kiekvienam asmeniui, todėl ieškovai, teigdami, kad antrojo ir trečiojo kelio įrengimas jiems yra itin brangu, turėjo pateikti tai paliudijančius įrodymus. Kaip matyti iš byloje esančio pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l.33-34 ir 37-38), ieškovai įsigijo 0,95 ha žemės sklypą pagal 1999-12-21 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. Vien šio turto įsigijimas leidžia daryti išvadą, kad ieškovų turtinė padėtis nėra bloga, todėl jų teiginys, kad jie neturi galimybės skirti lėšų trečiojo varianto kelio įrengimui, kuriam reikalinga pagal atliktos ekspertizės byloje duomenis 52549 Lt (žiūrėti teismo ekspertizės akto 54 lapas), nėra pagrindo. Ekspertas daro išvadą, kad servitutinio kelio per J. D. sklypą įrengimui reikalinga didžiausia suma lėšų, tačiau iš byloje esančių įrodymų darant išvadą, kad ieškovai turi galimybę įvažiuoti į savo sklypą įsirengdami kelią mažesnėmis sąnaudomis (trečias variantas pagal eksperto išvadą ), kurių negalima vertinti kaip neprotingų išlaidų įsirengiant privažiavimą į du sklypus, esančius greta ežero. Iš byloje esančio Švenčionių rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario mėn. 4 d. sprendimo (b.l.23-29) matyti, kad ieškovams buvo parduotas žemės sklypas, į kurį privažiavimas buvo nurodytas žemės sklypo ribų paženklinimo akte ir žemėtvarkos projekte pažymėtas pažeidžiant nustatytą tvarką, t.y. Vilniaus apskrities viršininko 1999-11-15 įsakymu Nr. 3478-86 buvo patvirtintas projektas, neatitinkantis teisės normų reikalavimų. Dėl to ieškovai turi teisę siekti parduoto daikto kainos sumažinimo ar patirtos žalos atlyginimo, jei juos suklaidino žemėtvarkos projektas dėl patekimo į sklypą sąlygų.
Apeliaciniame skunde nurodytas ieškovų argumentas, jog atsakovė negali piktnaudžiauti nuosavybės teise (Konstitucijos 28 str., ), sudarydama sunkumų tinkamai naudotis apeliantams savo nuosavybe, turėjo būti pagrįstas ieškovų pateiktais įrodymais, t.y. kuo pasireiškia atsakovės piktnaudžiavimas. Ieškovai pareiškime teismui nurodė, kad kelio servituto nustatymas per atsakovės sklypą nepažeidžia atsakovės interesų, nes užima žemės sklypo dalį, kuri nėra intensyviai naudojama. Pateikdama atsiliepimą teismui ( b. l. 45-46), ieškovė nenurodė, ar naudoja tą žemės sklypo dalį, kurioje prašė ieškovai nustatyti servitutinį kelią. Tik teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad, patenkinus ieškovų reikalavimą, nukentėtų jos ūkis, kelias eitų per ariamą žemę. Nors atsakovė nepateikė teismui dokumentų, įrodančių jos ekologinio ūkio buvimą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo atmesti atsakovės paaiškinimų, nors pateiktų tik apeliacinės instancijos teisme, kad prašomo nustatyti servituto kelias eitų per atsakovės dirbamą žemę. Ieškovų nurodyta aplinkybė, kad žemė nėra intensyviai dirbama, galėjo būti įrodyta pateiktomis nuotraukomis, tačiau šia galimybe ieškovams nepasinaudojus, priimtinu pripažintinas atsakovės paaiškinimas apie žemės, kurioje prašoma nustatyti servitutą, naudojimą.
Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, jog pagal Kelių įstatymą, nustačius servitutą, atsakovės teisės būtų dar labiau suvaržytos nei prašo ieškovas, nes būtinas kelio plotis yra 8 metrai. Tokios išvados teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra. Tai, kad teismas sprendimo aprašomojoje dalyje nurodyta, ką paaiškino atsakovės atstovas adv. Albinas Raudonius, nereiškia, kad tai teigia teismas. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad šių atsakovės atstovo argumentų teismas nepriėmė ir ieškinį atmetė kitais argumentais, todėl skunde nurodyta aplinkybė, kaip teismo teiginys, yra neatitinkanti teismo sprendimo turinio.
Skunde nurodyta, jog nebuvo išnagrinėti ieškovų pateikti oficialūs įrodymai – ypač AB „Vilniaus hidroprojektas“ išduoti dokumentai, tyrinai ir paaiškinimai, nepaneigtos jose esančios išvados, nepasisakyta dėl sąmatose esančių verčių, teismas galėjo ir turėjo pareigą pareikalauti papildomų paaiškinimų, skirti ekspertizę ir panašiai. Ieškovų prašymu teismas 2007-03-15 posėdyje paskyrė ekspertizę, darydama išvadą, kad byloje reikalingos specialios žinios apie išlaidas, reikalingas siūlomų kelių ir nustatyto servitutinio kelio per J. D. sklypą įrengimui. Teismo ekspertizės aktu buvo duota išvada, kad ieškovų siūlomo kelio per atsakovės sklypą įrengimui riekėtų 35754 Lt, o atsakovės siūlomų variantų, kuriais gali įsirengti kelią ieškovai būtų – pirmojo, kuris eitų palei jos sklypo ribą – 114836 Lt, o antrojo – 52549 Lt. Kelio, kuriam servitutas nustatytas Vilniaus apskrities viršininko sprendimu, t.y. per J. D. sklypą, įrengimo vertė būtų 134 158 Lt. Kelio įrengimas padidintų ieškovų sklypų vertę, todėl daryti išvada, kad kelio įrengimas bet kuriuo kitu, nei reikalauja ieškovai, variantu, būtų neprotingas ir išlaidos būtų nepateisinamos. Atsižvelgus į tai, kad nėra esminio skirtumo tarp sąnaudų, reikalingų įrengti pirmąją ir trečiąjį (ekspertizės akto 54 lapas) kelio variantą, o įdėjus didesnes lėšas ir kitus du kelio variantus, darytina išvada, kad ieškovai, būdami 0,95 ha žemės sklypo, kuris ribojasi su ežeru, savininkais, darbingais asmenims, turi galimybę juos įsirengti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė LR CK 4.126 str. 1 d., darydamas išvadą, kad nenustačius servituto naudotis atsakovės žemės sklypo dalimi yra galimybė kitokiu būdu normaliomis sąnaudomis naudoti ieškovų žemės sklypus pagal paskirtį, todėl naikinti teismo sprendimo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d., kolegija
nutarė:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio mėn. 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.