- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-20
- Bylos Nr.
- T-XX-43-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Janina Stripeikienė (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“
- Atsakovas
- Sveikatos apsaugos ministerijai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Kraujo donorystės centras“
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“ skundą atsakovui Sveikatos apsaugos ministerijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kraujo donorystės centras“, dėl įsakymų panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Sveikatos apsaugos ministras, siekdamas viešojoje įstaigoje „Nacionalinis kraujo centras“ sumažinti neracionalias transporto ir gamybos išlaidas, efektyviau naudoti kraujo donorystės veiklai šioje įstaigoje skirtas valstybės biudžeto ir privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšas bei užtikrinti sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimą atitinkančiais aukščiausius kokybės ir saugumo standartus kraujo komponentais ir preparatais, vadovaudamasis Civilinio kodekso 2.55 straipsnio 1 dalimi ir 8 skyriaus taikytinomis filialui nuostatomis, Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 105 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir 138 straipsniu bei atsižvelgdamas į minėto kodekso 9 straipsnio 4 dalį ir Europos Bendrijos direktyvos 2001/23/EB „Dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo“ nuostatas, Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir 8 dalį, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 12 punktą ir 29 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.V-347 „Dėl viešosios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“ veiklos pertvarkymo“: 1) pavedė viešajai įstaigai „Vilniaus kraujo centras“ telkti donorus ir rinkti donorinį kraują Vilniaus miesto ir Vilniaus regiono bei Panevėžio miesto ir Panevėžio regiono teritorijoje bei visiškai patenkinti šios teritorijos asmens sveikatos priežiūros įstaigų poreikį pagamintais saugiais ir kokybiškais kraujo komponentais ir preparatais; 2) perdavė viešosios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“ Klaipėdos filialo vykdytas donorų telkimo ir kraujo komponentų ruošimo funkcijas UAB „Kraujo donorystės centras“, nutraukiant filialo veiklą; 3) įpareigojo UAB „Kraujo donorystės centras“ užtikrinti viešosios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“ Klaipėdos filialo darbuotojų darbo tęstinumą tomis pačiomis sąlygomis; 4) įpareigojo UAB „Kraujo donorystės centras“ užtikrinti nepertraukiamą Klaipėdos miesto ir Klaipėdos regiono teritorijoje esančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimą kraujo produktais; 5) savo, kaip viešosios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“ savininko, atstovu paskyrė ministro patarėją R. B., įpareigodamas sudaryti raštišką susitarimą su UAB „Kraujo donorystės centras“ dėl viešosios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“ Klaipėdos filialo darbuotojų darbo tęstinumo tomis pačiomis sąlygomis, dokumentacijos perdavimo bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, parengiant vykdymo ataskaitą; 6) įpareigojo viešosios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“ direktorių vykdyti savininko atstovo pavedimus, susijusius su šiuo įsakymu; 7) įsakymo vykdymo kontrolę pavedė ministerijos sekretoriui pagal administruojamą sritį.
Sveikatos apsaugos ministras, vadovaudamasis Civilinio kodekso 2.43 straipsnio 3 dalimi ir Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.V-348 „Dėl viešosios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“ pavadinimo, įstatų pakeitimo“: 1) pakeitė viešosios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“ pavadinimą į viešąją įstaigą „Vilniaus kraujo centras“; 2) patvirtino viešosios įstaigos „Vilniaus kraujo centras“ įstatus; 3) įpareigojo viešosios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“ direktorių per mėnesį nuo įsakymo įsigaliojimo dienos nustatyta tvarka įregistruoti pakeistus dokumentus juridinių asmenų registre ir atlikti kitus teisinius veiksmus, susijusius su šiuo įsakymu; 4) pripažino netekusiu galios sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr.V-739 „Dėl viešosios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“ įstatų patvirtinimo“; 5) įsakymo vykdymo kontrolę pavedė ministerijos sekretoriui pagal administravimo sritį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti nuo jų priėmimo momento sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr.V-347 „Dėl viešosios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“ veiklos pertvarkymo“ bei 2008 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr.V-348 „Dėl viešosios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“ pavadinimo, įstatų pakeitimo“.
Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.V-347 iš esmės yra atliekama pareiškėjo, kaip juridinio asmens, reorganizavimo procedūra. Tačiau vykdant reorganizavimo procedūrą, turi būti parengtos ir viešai paskelbtos reorganizavimo sąlygos, pranešta apie reorganizavimą juridinių asmenų registrui, kreditoriams bei atlikti kiti Civilinio kodekso numatyti veiksmai. Nagrinėjamu atveju visi šie veiksmai atlikti nebuvo ir tuo buvo pažeistos imperatyvios teisės normos. Be to, pagal Civilinio kodekso 2.98 straipsnį, reorganizavime gali dalyvauti tik tos pačios teisinės formos juridiniai asmenys. Tokio pobūdžio reorganizavimas, koks vykdomas nagrinėjamu atveju, yra negalimas, nes pareiškėjo teisinė forma yra viešoji įstaiga, o UAB „Kraujo donorystės centras“ - uždaroji akcinė bendrovė. Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr.V-347 sudaro pagrindą neteisėtai perduoti privačiam asmeniui UAB „Kraujo donorystės centras“ pareiškėjo valdomą valstybės turtą. Šis pareiškėjo valdomas valstybės turtas nėra įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą ir pareiškėjas jį teisėtai valdo pagal Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimą Nr.1663, todėl šį turtą perduodant privačiam asmeniui, yra pažeidžiamos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos. Be to, pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 14 straipsnį, sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ar jų savarankiški funkciniai padaliniai gali būti privatizuojami, tik jeigu atsisakoma išduoti ar panaikinama licencija arba yra Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvada. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir jo Klaipėdos filialas turi galiojančias licencijas vykdyti kraujo donorystės veiklą. Pareiškėjas nurodė, kad neteisėtu 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.V-347 ir jo pagrindu priimtu taip pat neteisėtu 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.V-348 yra pažeidžiamas viešasis interesas, kad kraujo donorystės veiklą efektyviai vykdytų valstybei pavaldžios įstaigos bei tokios veiklos vykdymu nebūtų siekiama pelno.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad abu byloje ginčijami įsakymai yra susiję, jie yra grindžiami Civilinio kodekso normomis, iš esmės šiais įsakymais pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, yra reorganizuojamas. Ginčijami įsakymai yra priimti ne viešojo administravimo srityje, bet atsakovui įgyvendinant viešosios įstaigos steigėjo ir savininko funkcijas. Dėl šių aplinkybių yra pagrindas teigti, jog ši byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaiga, o Sveikatos apsaugos ministerija yra pareiškėjo savininkė. Tačiau šiuo atveju būtina pabrėžti ir tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija taip pat yra valstybinio valdymo institucija, vykdanti teisės aktais jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas sveikatos priežiūros srityje. Pagal Sveikatos sistemos įstatymo 61 straipsnį ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnį, Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų steigimo, reorganizavimo ir kiti šių įstaigų tvarkymo klausimai yra tiesiogiai siejami su šios ministerijos vykdoma valstybinio valdymo veikla.
Nors šioje byloje ginčijamais įsakymais sveikatos apsaugos ministras ir sprendė tam tikrus klausimus, susijusius su Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip pareiškėjo savininkės, funkcijų įgyvendinimu, tačiau šiais įsakymais taip pat buvo sprendžiami klausimai, susiję su tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų (donorinio kraujo rinkimu bei tiekimo sveikatos priežiūros įstaigoms) teikimo užtikrinimu ir šių paslaugų teikimo organizavimu (paskirstymu) tam tikruose šalies regionuose, t. y. viešuoju administravimu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo, kaip juridinio asmens, veiklos pertvarkymo klausimų išsprendimas iš esmės yra sąlygotas būtent Sveikatos apsaugos ministerijos viešojo administravimo funkcijų sveikatos priežiūros srityje vykdymo. Todėl net ir šioje byloje keliamo ginčo civiliniai teisiniai aspektai turi būti vertinami Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomos viešojo administravimo veiklos kontekste.
Paminėti argumentai sudaro pagrindą teigti, kad šiame ginče yra reikšmingų administracinių aspektų, kurie lemia, jog ginčas nagrinėjamu atveju turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Tai, kad sprendžiant dėl pareiškėjo šioje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo gali tekti taikyti ir civilinių įstatymų nuostatas, nėra kliūtis aptariamą bylą išnagrinėti administraciniame teisme.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, aptariamoje byloje pareiškėjo ginčijami sveikatos apsaugos ministro įsakymai buvo pripažinti netekusiais galios sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr.V-452. Pastarasis įsakymas UAB „Kraujo donorystės centras“ buvo užginčytas kitoje administracinėje byloje, kuri buvo baigta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimu ir kurioje sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr.V-452 buvo panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A756 - 35/2010). Šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą aptariamą bylą nagrinėti tos pačios kompetencijos (administraciniame) teisme kaip ir buvo nagrinėjama minėta susijusi byla, kurioje buvo panaikintas sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr.V-452.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“ skundą atsakovui Sveikatos apsaugos ministerijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kraujo donorystės centras“, dėl įsakymų panaikinimo grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasJanina StripeikienėRičardas PiličiauskasLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasČeslovas JokūbauskasLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys