Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2019-1155/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-06-15
Bylos Nr.
e1-2019-1155/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13552-2023-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė
Kaltinamasis
M. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2019-1155/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13552-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 1.2.14.10.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Olgos Šleiterienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2023 m. balandžio 15 d. apie 20.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, kairiąja ranka sugriebė savo motinai A. A. M. už dešiniosios rankos riešo ir stipriai suspaudė jį savo kairiosios rankos delne, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat M. G. 2023 m. balandžio 15 d. apie 20.16 val. būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su motina A. A. M. metu, atėmęs iš jos rankų jai priklausantį 180 Eur vertės mobilųjį telefoną „HUAWEI“, smūgiavęs sau per kelią, tyčia šį sugadino, po to metė telefoną ant grindų ir nuo smūgio užsidegė kilimas, kurio vertė 20 Eur, tokiais savo veiksmais sugadino A. A. M. turtą, kurio bendra vertė – 200 Eur.

Šiais savo veiksmais M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis M. G. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. balandžio 15 d. apie 20.16 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jo motinos A. A. M. vyko žodinis konfliktas, kai jis pamatė, kad motina laiko savo dešinėje rankoje mobiliojo ryšio telefono aparatą ir jį filmuoja. Jis labai supyko ant motinos dėl filmavimo ir, norėdamas atimti iš jos minėtą telefoną, staigiai savo kairiąja ranka sugriebė motiną už jos dešiniosios rankos riešo ir stipriai jį suspaudė savo kairiosios rankos delne. Taip padarė, nes norėjo atimti iš motinos jos mobiliojo ryšio telefono aparatą, tikslu nutraukti jų konfliktą dėl filmavimo. Nuo sukelto skausmo motina paleido savo telefoną. Kai jis atėmė iš motinos rankų jai priklausantį telefoną „HUAWEI“, tyčia smūgiavo sau į kelią ir sulaužė jį per pusę. Po to specialiai numetė telefoną ant grindų. Tuo metu nuo smūgio užsidegė telefono akumuliatorius ir kilimas. Jis greitai nunešė telefoną į virtuvę, numetė į kriauklę. Labai gailisi, kad padarė minėtas nusikalstamas veikas. Pasižada ateityje nenaudoti smurto savo motinos atžvilgiu. Padarytą turtinę žalą savo motinai jau atlygino, atsiprašė jos, ji jam atleido.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. BK 141 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai, be kita ko, yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai).

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla asmeniui, sunaikinusiam ar sugadinusiam turtą, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis; redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.). Pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančią BK 190 straipsnio 2 dalį turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Be M. G. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiosios A. A. M. ir liudytojos G. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, 2023 m. balandžio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2023 m. gegužės 3 d. daiktų apžiūros protokolu, 2023 m. birželio 6 d. apžiūros protokolais, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad M. G. 2023 m. balandžio 15 d. apie 20.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, kairiąja ranka sugriebė savo motinai A. A. M. už dešiniosios rankos riešo ir stipriai suspaudė jį savo kairiosios rankos delne, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Taip pat aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad M. G. 2023 m. balandžio 15 d. apie 20.16 val. būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su motina A. A. M. metu atėmęs iš jos rankų jai priklausantį 180 Eur vertės mobilųjį telefoną „HUAWEI“, smūgiavęs sau per kelią, tyčia šį sugadino, po to metė telefoną ant grindų ir nuo smūgio užsidegė kilimas, kurio vertė 20 Eur, tokiais savo veiksmais sugadino A. A. M. turtą, kurio bendra vertė – 200 Eur.

Paskelbus M. G. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę M. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Skiriant bausmes M. G., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas žmogaus – šeimos nario – sveikatai, taip pat vienas baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. G. – neteistas, baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, (duomenys neskelbtini), dirbantis, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino padarytą žalą. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytas ir prokurorės siūlomas bausmes – laisvės apribojimus be intensyvios priežiūros, jų trukmę nustatant mažesnę už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant M. G. visą bausmės vykdymo laikotarpį nekeisti gyvenamosios vietos be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis); dirbti, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, M. G. skirtinos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant minimalią dalį švelnesnės bausmės.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, M. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas M. G. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. birželio 15 d. 21.40 val. iki 2023 m. birželio 16 d. 13.18 val. (viena diena), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, M. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – sugadintas kilimas ir telefono liekanos, saugomi pas nukentėjusiąją A. A. M., įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paliktini nukentėjusiajai A. A. M. disponuoti savo nuožiūra.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį nekeisti gyvenamosios vietos be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo; dirbti, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar mokytis.

Pripažinti M. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį nekeisti gyvenamosios vietos be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo; dirbti, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, M. G. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti jam subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį nekeisti gyvenamosios vietos be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo; dirbti, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį nekeisti gyvenamosios vietos be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo; dirbti, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti M. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. birželio 15 d. 21.40 val. iki 2023 m. birželio 16 d. 13.18 val. (vieną dieną), jį prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – sugadintą kilimą ir telefono liekanas, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti nukentėjusiajai A. A. M. disponuoti savo nuožiūra.

Išaiškinti M. G., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, el. paštas vilnius@probacija.lt, tel. +370 672 888 430, +370 672 94 080);

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Taip pat M. G. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Ramanauskienė