- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-28
- Bylos Nr.
- e2-530-370/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01051-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Suinteresuotas asmuo
- N. Z.
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens N. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-4332-864/2017, kuria atsisakyta tenkinti buvusios bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dirbk užsienyje“ vadovės N. Z. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dirbk užsienyje“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta Ž. J.. Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Dirbk užsienyje“ bankroto administratorė 2017 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į teismą, prašydama UAB „Dirbk užsienyje“ vadovei ir savininkei N. Z. skirti 100 Eur baudą už tai, kad ji bankroto administratorei nėra perdavusi UAB „Dirbk užsienyje“ banko dokumentų, išrašų iš banko sąskaitų ir banko apyvartos žiniaraščių. N. Z. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti ir įpareigoti bankroto administratorę kreiptis į „Swedbank“, AB dėl prieigų prie įmonės sąskaitos bei elektroninės bankininkystės prisijungimų išdavimo.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi skyrė BUAB „Dirbk užsienyje“ buvusiai vadovei N. Z. 200 Eur baudą už dokumentų neperdavimą. Teismas nurodė, kad iš bankroto administratorės pateikto priėmimo–perdavimo akto galima nustatyti, kokius dokumentus N. Z. atidavė bankroto administratorei, tačiau iki šiol nėra perduota prieiga prie įmonės elektroninės bankininkystės, įmonės banko dokumentai, išrašai iš sąskaitų, banko apyvartos žiniaraščiai ir nėra nurodytos priežastys, dėl kurių buvusi vadovė neperduoda bankroto administratorei prašomų pateikti dokumentų. Teismo vertinimu, N. Z. prašymu įpareigoti bankroto administratorę kreiptis į „Swedbank“, AB dėl informacijos suteikimo laikytinas nepagrįstu, nes juo yra siekiama kitiems asmenims perkelti įmonės vadovės pareigą pateikti dokumentus. N. Z. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ji prašomus dokumentus pristatė per teismo nurodytą terminą, tačiau bankroto administratorė jų nepriėmė. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad bankrutuojančios įmonės visi dokumentai bankroto administratorei iki šiol neperduoti be pateisinamų priežasčių.Suinteresuotas asmuo N. Z. pateikė prašymą panaikinti ar sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi skirtą baudą, nurodydama, kad ji yra perdavusi bankroto administratorei visus turimus įmonės dokumentus, o turimų elektroninės bankininkystės prisijungimų bankroto administratorei perduoti negali, nes tiek suinteresuoto asmens, tiek bankrutuojančios įmonės sąskaita turi tą patį prisijungimo (naudotojo) ID. Nors bankroto administratorė prašė teismo skirti buvusiai UAB „Dirbk užsienyje“ vadovei 100 Eur baudą, teismas skyrė 200 Eur baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi atmetė BUAB „Dirbk užsienyje“ buvusios vadovės N. Z. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo.Teismas nustatė, kad pagal 2015 m. gegužės 21 d. elektroninių paslaugų teikimo sutartį klientė yra UAB „Dirbk užsienyje“, o N. Z. – naudotoja, t. y. asmuo, kuriam klientė (UAB „Dirbk užsienyje“) suteikė teisę atlikti operacijas jos vardu, o duomenų apie elektroninių paslaugų teikimo sutarties sudarymą su pačia N. Z., kaip banko kliente, byloje nėra. Nesant pateiktos elektroninių paslaugų teikimo sutarties, sudarytos su N. Z., kaip banko kliente, vien aplinkybė, kad patvirtinime dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo yra nurodytas suinteresuotam asmeniui suteiktinas tas pats ID kodas, kuris yra nurodytas ir 2015 m. gegužės 21 d. elektroninių paslaugų teikimo sutartyje, sudarytoje su įmone, kaip banko kliente, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog N. Z. asmeninė banko sąskaita turi tą patį prisijungimo ID. Tai reiškia, kad N. Z. neįrodė, jog prieigos prie įmonės elektroninės bankininkystės perdavimo bankroto administratorei negalimumą suponuoja aplinkybė, kad bankrutuojančios įmonės bei asmeninė N. Z. sąskaita turi tą patį prisijungimo ID kodą. Teismas nurodė, kad net jeigu taip ir būtų, N. Z. nesikreipimas į banką dėl sąlygų naudotis asmenine sąskaita atskirai nuo bankrutuojančios įmonės sąskaitos sudarymo negali būti pateisinamas. Toks neveikimas leidžia teigti, kad ji nėra suinteresuota kuo sklandesniu bankroto bylos vykdymu. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad N. Z. neįrodė, jog egzistuoja objektyvios negalėjimo perduoti bankroto administratorei prieigos prie bankrutuojančios įmonės elektroninės bankininkystės priežastys. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad šiuo metu N. Z. šią pareigą įvykdė, todėl toks N. Z. neveikimas pripažintinas sąmoningu ir piktybišku.Teismas, įvertinęs perduotinų bankrutuojančios įmonės dokumentų bei turto svarbą, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytą maksimalią sankciją už šios pareigos nevykdymą bei aplinkybę, kad tam tikrą dalį įmonės dokumentų suinteresuotas asmuo šiuo metu yra perdavęs bankroto administratorei, sprendė, jog suinteresuotam asmeniui už teismo teisėto reikalavimo sąmoningą nevykdymą paskirtos baudos dydis atitinka pažeidimo sunkumą, t. y. sankcija yra proporcinga. Vien tai, kad bankroto administratorė prašė skirti mažesnę baudą negu skyrė teismas, savaime nelemia baudos neteisėtumo, nes klausimas dėl konkretaus baudos dydžio skyrimo yra priskirtinas teismo diskrecijai. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad prašyme nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti (ar mažinti) pagrįstai paskirtą baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo N. Z. atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį ir panaikinti jai skirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra įvardytas baigtinis visų įmonės dokumentų sąrašas. N. Z. 2017 m. rugsėjo 15 d. bankroto administratorei pristatė visus turimus įmonės dokumentus, tačiau bankroto administratorė nurodė pateikti tik dokumentų originalus, todėl bankroto administratorei buvo pateiktas prašymas pratęsti dokumentų pateikimo terminą iki 2017 m. rugsėjo 22 d. Dėl bankroto administratorės išvykimo visi N. Z. turėti įmonės dokumentai bankroto administratorei buvo pristatyti 2017 m. spalio 11 d. ir nei dokumentų perdavimo metu, nei po to bankroto administratorė neinformavo apie dokumentų trūkumą. Dėl bankroto administratorės nebendradarbiavimo N. Z. neturėjo galimybės pateikti trūkstamus dokumentus ir taip išvengti baudos skyrimo. N. Z. pateikė įrodymus, kad tiek suinteresuoto asmens, tiek bankrutuojančios įmonės sąskaita turi tą patį prisijungimo (naudotojo) ID, todėl N. Z. negali perduoti turimų elektroninės bankininkystės prisijungimų bankroto administratorei. UAB „Dirbk užsienyje“ banko dokumentai, išrašai iš banko sąskaitų ir banko apyvartos žiniaraščiai bankroto administratorei 2017 m. gruodžio 19 d. buvo perduoti nepažeidžiant teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartyje nurodyto termino. Bankroto administratorė pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 5 punktą turėjo atidaryti atskirą įmonės sąskaitą. Nors bankroto administratorė prašė teismo skirti buvusiai UAB „Dirbk užsienyje“ vadovei 100 Eur baudą, teismas skyrė 200 Eur baudą.Iš 2013 m. vasario 28 d. patvirtinimo dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo matyti, kad naudotojo ID ir PIN kodų generatorius yra išduoti N. Z., o 2015 m. gegužės 21 d. elektroninių paslaugų teikimo sutartis patvirtina, jog tas pats naudotojo ID yra priskiriamas įmonei, t. y. N. Z. pateikė visus turimus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad ji negali perduoti savo asmeninės elektroninės bankininkystės prisijungimo priemonės bankroto administratorei. Susipažinusi su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, N. Z. raštu kreipėsi į banką su pakartotiniu prašymu atskirti jos asmeninės bei įmonės banko sąskaitas bei jų prisijungimus, tačiau gavo tą patį atsakymą, kurį buvo gavusi ir konsultacijų žodžiu metu, t. y., kad dėl elektroninės bankininkystės prisijungimų išdavimo įmonės vardu gali kreiptis tik įgaliotas asmuo (bankroto administratorė), o N. Z. yra griežtai draudžiama kitiems asmenims perleisti jai, kaip fiziniam asmeniui, išduotą PIN kodų generatorių.Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pateiktus įrodymus, neišreikalavo iš bankroto administratorės trūkstamų sprendžiamam klausimui aktualių įrodymų ir dėl to nepagrįstai N. Z. skyrė baudą. BUAB „Dirbk užsienyje“ bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos nenaikinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Atskirajame skunde nurodytos neteisingos aplinkybės, kad bankroto administratorė 2017 m. rugsėjo 15 d. atsisakė priimti UAB „Dirbk užsienyje“ dokumentus ir kad ji neragino apeliantės perduoti visus įmonės dokumentus. Apeliantei 2017 m. spalio 11 d. perdavus dalį įmonės dokumentų, bankroto administratorė iš pradžių telefonu ragino apeliantę perduoti visus įmonės dokumentus, o nuo 2017 m. gruodžio 15 d. pradėjo teikti rašytinius raginimus elektroniniu paštu. 2018 m. sausio 5 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktas patvirtina, kad tik tą dieną bankroto administratorei buvo pateikti tam tikro laikotarpio (nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d.) UAB „Dirbk užsienyje“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, tačiau kitų laikotarpių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai bankroto administratorei nėra perduoti iki šiol. Iki šiol apeliantė nėra perdavusi ir kitų bankroto administratorės prašymuose nurodytų įmonės dokumentų. Akivaizdu, kad apeliantė nei 2017 m. gruodžio 4 d., nei 2017 m. gruodžio 19 d. tikrai nebuvo perdavusi visų UAB „Dirbk užsienyje“ dokumentų, nors apie tokią pareigą buvo tinkamai informuota, todėl bauda jai skirta pagrįstai. 2013 m. vasario 28 d. patvirtinime dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo yra aiškiai nurodyta, kad apeliantei, kaip fiziniam asmeniui, yra išduotas ne PIN kodų generatorius, o kortelė, kuri buvo ir lieka tik jos žinioje. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „Dirbk užsienyje“ iškėlimo, apeliantė nebegali disponuoti bankrutavusios įmonės banko sąskaita ir savo žinioje turėti bei naudoti jai 2015 m. gegužės 21 d. išduoto PIN kodų generatoriaus. Teismas padarė teisingą išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog egzistuoja objektyvios negalėjimo perduoti bankroto administratorei prieigos prie bankrutuojančios įmonės elektroninės bankininkystės priežastys.Klausimas dėl konkretaus baudos dydžio skyrimo yra priskiriamas teismo diskrecijai, todėl vien tai, kad bankroto administratorė prašė skirti mažesnę baudą negu skyrė teismas, savaime nėra laikytina aplinkybe, lemiančia didesnės baudos skyrimo neteisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos objekto
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti buvusios UAB „Dirbk užsienyje“ vadovės N. Z. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pažymėtina, kad bankroto administratorės prašymas skirti suinteresuotam asmeniui baudą ir pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. bei 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyse analizuotos aplinkybės yra susijusios su konkrečių įmonės dokumentų (banko dokumentų, išrašų iš banko sąskaitų, banko apyvartos žiniaraščių ir elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų ir priemonės) (ne)perdavimu. Nors bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą kaltina buvusią įmonės vadovę neperdavus bankroto administratorei ir daugiau dokumentų, tačiau šios bylos apeliacijos objektas yra tik su nurodytų dokumentų (ne)perdavimu susijusių aplinkybių vertinimas, nes analizuojant ir kitų įmonės dokumentų (ne)perdavimo klausimą, būtų peržengtos atskirojo skundo ribos.
Dėl naujų dokumentų pridėjimo prie bylos
CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų dokumentų (ne)priėmimo klausimas yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartimi. „Swedbank“, AB, vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. ir 2018 m. kovo 22 d. nutartis, pateikė 2018 m. kovo 13 d. ir 2018 m. kovo 28 d. raštus su priedais. Šie Lietuvos apeliacinio teismo iš „Swedbank“, AB išreikalauti dokumentai yra susiję su nagrinėjama byla, todėl pridėti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat priima N. Z. 2018 m. kovo 21 d. papildomus rašytinius paaiškinimus su priedais, kuriais yra grindžiamas buvusios UAB „Dirbk užsienyje“ vadovės bendradarbiavimas su bankroto administratore dėl įmonės dokumentų perdavimo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Byloje nustatyta, kad atsakovei bankroto byla iškelta 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartimi, kuria įmonės bankroto administratore paskirta Ž. J. ir bankrutuojančios įmonės valdymo organai per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos įpareigoti perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Bankroto administratorė pateikė pirmosios instancijos teismui 2017 m. lapkričio 16 d. prašymą skirti UAB „Dirbk užsienyje“ vadovei ir savininkei N. Z. 100 Eur baudą už tai, kad ji bankroto administratorei 2017 m. spalio 11 d. perdavė tik dalį įmonės dokumentų, tačiau nėra perdavusi UAB „Dirbk užsienyje“ banko dokumentų, išrašų iš banko sąskaitų ir banko apyvartos žiniaraščių. Apeliantė paaiškino, kad įmonėje nebuvo kaupiami popieriniai išrašai iš banko sąskaitos, o prisijungimo prie elektroninės bankininkystės priemonės negali perduoti, nes su ja yra jungiamasi ir prie apeliantės asmeninės banko sąskaitos. Išnagrinėjęs bankroto administratorės prašymą, pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi skyrė UAB „Dirbk užsienyje“ buvusiai vadovei N. Z. 200 Eur baudą už dokumentų neperdavimą, nurodydamas, kad iki šiol be pateisinamų priežasčių bankroto administratorei nėra perduota prieiga prie įmonės elektroninės bankininkystės, įmonės banko dokumentai, išrašai iš sąskaitų ir banko apyvartos žiniaraščiai, ir nustatydamas buvusiai įmonės vadovei 15 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos perduoti bankroto administratorei banko dokumentus, išrašus iš banko sąskaitų ir banko apyvartos žiniaraščius. N. Z. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą panaikinti ar sumažinti jai skirtą baudą, nurodydama, kad ji negali perduoti bankroto administratorei turimų elektroninės bankininkystės prisijungimų, nes sutampa prisijungimo prie bankrutuojančios įmonės sąskaitos bei asmeninės N. Z. sąskaitos ID, t. y. naudotojo ID. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino N. Z. prašymo panaikinti baudą, nurodydamas, kad N. Z. neįrodė, jog prieigos prie įmonės elektroninės bankininkystės perdavimo bankroto administratorei negalimumą suponuoja aplinkybė, kad bankrutuojančios įmonės bei asmeninė N. Z. sąskaita turi tą patį prisijungimo ID kodą, t. y. N. Z. neįrodė, jog egzistuoja objektyvios negalėjimo perduoti bankroto administratorei prieigos prie bankrutuojančios įmonės elektroninės bankininkystės priežastys. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad net jeigu taip ir būtų, N. Z. nesikreipimas į banką dėl sąlygų naudotis asmenine sąskaita atskirai nuo bankrutuojančios įmonės sąskaitos sudarymo negali būti pateisinamas.N. Z. atskirajame skunde ir toliau laikosi pozicijos, kad ji negali bankroto administratorei perduoti savo asmeninės elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų ir priemonės, kuria buvo jungiamasi prie įmonės sąskaitos, o UAB „Dirbk užsienyje“ banko dokumentai, išrašai iš banko sąskaitų ir banko apyvartos žiniaraščiai bankroto administratorei 2017 m. gruodžio 19 d. buvo perduoti nepažeidžiant teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartyje nurodyto termino.2017 m. gruodžio 19 d. dokumentų perdavimo–priėmimo akte nurodyta, kad N. Z. perdavė bankroto administratorei, o ji priėmė 2014 m. liepos 29 d. sutartį su „Swedbank“, AB, sąskaitos 2711 apyvartą, išrašą iš sąskaitos nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir antspaudą (apvalų).
Dėl baudos (ne)panaikinimo
Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 Eur baudą.Minėtos normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-511-330/2018).Kaip jau minėta, apeliantė šioje byloje įrodinėja prieigos prie bankrutuojančios įmonės elektroninės bankininkystės perdavimo bankroto administratorei negalimumą, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ji to neįrodė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs „Swedbank“, AB 2018 m. kovo 13 d. ir 2018 m. kovo 28 d. raštų ir jų priedų turinį, pripažįsta pagrįstais apeliantės argumentus, kad egzistuoja objektyvios ir pateisinamos negalėjimo perduoti bankroto administratorei prieigos prie bankrutuojančios įmonės elektroninės bankininkystės priežastys. Tiek UAB „Dirbk užsienyje“, tiek ir N. Z. yra „Swedbank“, AB klientės, N. Z. Swedbank“, AB dokumentuose nurodyta kaip UAB „Dirbk užsienyje“ teikiamų elektroninių paslaugų naudotoja, t. y. UAB „Dirbk užsienyje“ ir N. Z. sąskaitų naudotoja sutapo. Swedbank“, AB 2018 m. kovo 13 d. paaiškino, kad esant tokiai situacijai, fizinis asmuo (naudotojas) turi vieną ID ir jam suteikiama viena identifikavimo priemonė, šiuo atveju tai identifikavimo kodų generatorius. Pagal „Swedbank“, AB pateiktų Elektroninių paslaugų teikimo sutarties sąlygų 8.4 punktą visos tapatybės patvirtinimo priemonės ir identifikavimo kodų nustatymo priemonės suteikiamos tik naudotojui kaip fiziniam asmeniui, ir tuo atveju, jeigu klientas ir naudotojas yra ne tas pats asmuo, klientas neturi jokių teisių į naudotojui suteiktas tapatybės patvirtinimo priemones ir identifikavimo kodų nustatymo priemones. Taigi apeliantė dėl nurodytų sąlygų negalėjo bankroto administratorei perduoti jai „Swedbank“, AB suteiktų prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų ir priemonės, kuria ji naudojosi jungdamasi ne tik prie įmonės, tačiau naudojasi elektroniniu būdu jungdamasi ir prie savo asmeninės banko sąskaitos. Be to, tarp „Swedbank“, AB ir suinteresuoto asmens vykęs elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad apeliantė kreipėsi į banką, prašydama paaiškinti, kaip būtų galima atskirti prisijungimus prie jos asmeninės ir įmonės sąskaitų, tačiau tai nebuvo padaryta ne dėl apeliantės kaltės. Atsižvelgus į tai, kad 2017 m. gruodžio 19 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktu bankroto administratorei buvo perduota sutartis su „Swedbank“, AB, sąskaitos apyvarta, išrašas iš sąskaitos, įvertinus nurodytas priežastis, dėl kurių apeliantė neperdavė bankroto administratorei prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų ir priemonės, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad N. Z. elgesys pripažintinas piktybišku. Apeliantės šioje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ji iš bendradarbiauja su bankroto administratore dėl įvairių įmonės dokumentų perdavimo bankroto administratorei. Apeliantės elgesio kaip akivaizdaus piktnaudžiavimo ar be pateisinamų priežasčių delsimo vertinti nėra pagrindo. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei skirta bauda už konkrečių įmonės dokumentų neperdavimą bankroto administratorei turėtų būti panaikinta. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nepanaikinta suinteresuotam asmeniui skirta bauda, yra nepagrįsta ir naikintina dėl netinkamai byloje atlikto aplinkybių bei įrodymų tyrimo ir vertinimo (CPK 185 str.) ir šis klausimas išspręstinas iš esmės, panaikinant N. Z. skirtą baudą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi, be kita ko, iki atskiro Lietuvos apeliacinio teismo nurodymo sustabdė „Swedbank“, AB su UAB „Dirbk užsienyje“ 2015 m. gegužės 21 d. sudarytą elektroninių paslaugų teikimo sutarties vykdymą. Kadangi šia nutartimi ginčijamas klausimas išsprendžiamas iš esmės ir ji įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos, nurodytas sustabdymas panaikinamas, apie tai informuojant „Swedbank“, AB.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti.
Panaikinti N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi paskirtą 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartimi taikytą „Swedbank“, akcinės bendrovės su uždarąja akcine bendrove „Dirbk užsienyje“ 2015 m. gegužės 21 d. sudarytos elektroninių paslaugų teikimo sutarties vykdymo sustabdymą.