- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-30
- Bylos Nr.
- 1-47-446/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00759-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- R. A.
- Kaltinamasis
- V. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1986 m. rugsėjo 27 d. Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis A. R. įmonėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas :
2008-04-29 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m., vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2009-02-06 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m., subendrinus su 2008-04-29 nuosprendžiu laisvės atėmimu 3 m., vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 m.;
2010-03-02 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti 3 m. laisvės atėmimo bausmės; 2012-02-24 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 10 mėn. 4 d. laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. A. 2014 m. lapkričio 8 d. apie 22 val. kelyje „Kelmė – Noreišiai - Bubiai“, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatyta, mikroautobuse „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia metaliniu strypu sudavė savo broliui R. A. vieną kartą į kairę ranką, vieną kartą į kairę veido pusę, o to, ištempęs jį iš mikroautobuso į lauką, metaliniu strypu vieną kartą sudavė jam per nugarą, rankų kumščiais tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į veido sritį ir šonus, R. A. nugriuvus ant žemės, gulinčiam įspyrė nenustatytą skaičių kartų į įvairias kūno vietas, sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nukentėjusiajam R. A. kraujosruvas kairės ausies kaušelyje ir kairio žasto išoriniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. A. kaltė įrodyta.
Kaltinamasis V. A. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies, jis paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 8 d. apie 22 val. kartu su dviem savo broliais R. A. ir O. A. mikroautobusu „VW Caravelle“, priklausančiam jų darbdaviui A. R., kurį jis vairavo, po darbų važiavo namo, pirmiausia jis nuvežė darbininkus į Šiaulius, po to važiavo į Kelmę. Jo brolis R. A. važiuodamas gėrė brendį, apsvaigo. Šiauliuose, išlipęs iš mikroautobuso, gyvenamojo namo kieme ėmė triukšmauti, jis sudrausminęs brolį. Tai jam nepatiko, dėl ko tarp jų kilo žodinis konfliktas. Važiuojant iš Šiaulių į Kelmę, Rolandas jį įžeidinėjo, jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, mosikavo rankoje laikytu brendžio buteliu, buvo užsimojęs jam, bet nepataikė, tik vieną kartą nestipriai buteliu kliudė jo ranką. Toks brolio elgesys trukdė jam vairuoti, raminamas žodžiu, jis nesiliovė, todėl pravažiavęs (duomenys neskelbtini), sustojo autobusų sustojimo aikštelėje, ėmė temti Rolandą iš mikroautobuso, bet jis priešinosi. Pasiėmęs metalinį strypą, juo trenkė Rolandui per ranką, kuria jis buvo įsikabinęs į mikroautobuse esančią rankeną, kitą smūgį metaliniu strypu sudavė per jo rankoje laikomą butelį ir jį sudaužė. Rolandas vis priešinosi, todėl metaliniu strypu sudavė jam vieną kartą per nugarą. Po šio smūgio jis Rolandą ištempė iš mikroautobuso į lauką, kur Rolandui kelis kartus kumščiais sudavė į veidą, kelis kartus kumščiais sudavė į šonus. Kai Rolandas nugriuvo ant žemės, jis du karus įspyrė gulinčiam į sėdmenis ar šlaunies sritį. Po šių smūgių Rolandas apsiramino, jie važiavo toliau. Daugiau smūgių jam nesudavė, mikroautobuso nebuvo sustabdęs ir brolio nebuvo išlaipinęs, Rolandą parvežė į namus. Brolio jis atsiprašė už padarytą sužalojimą, sukeltą skausmą jis sumokėjo broliui 500 Lt.
Nukentėjusysis R. A. parodė, kad tarp jo ir jo brolio V. A. konfliktas kilo dėl to, kad jis, išlipęs iš mikroautobuso, kuriuo jie po darbų vyko namo, Šiauliuose rūkė. Važiuodamas namo jis gėrė brendį, buvo apsvaigęs, tačiau viską prisimena. Jiems važiuojant iš Šiaulių į Kelmę tarp jo ir brolio automobilyje kilo žodinis konfliktas, brolis jį įvairiausiais žodžiais užgauliojo, jis broliui nesudavė, buteliu nesišvaistė. Sustabdęs automobilį, Vaidas pasiėmė metalinį strypą, ėmė tempti jį iš mikroautobuso, tempdamas strypu vieną kartą sudavė į kairę ranką, po to į butelį, kurį jis laikė kitoje rankoje, į nugarą, temdamas vieną kartą metaliniu strypus sudavė į veido sritį ir sužalojo jam ausį. Ištempęs į lauką, mušė jį kumščiais, jam nugriuvus, spardė. Kiek smūgių sudavė, pasakyti negali, tačiau smūgių buvo daug, į įvairias kūno vietas – galvą, šonus, nugarą. Primuštą jį įsitempė atgal į mikroautobusą ir važiavo toliau, po to dar du kartus buvo sustojęs, vėl ištempęs jį iš automobilio ir vėl mušęs. Brolis jo atsiprašė, neturtinę žalą jam atlygino, jokių pretenzijų broliui nereiškia.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1628/14(04) (8-9 b. l.) nurodyta, kad R. A. kraujosruvos kairės ausies kaušelyje ir kairio žasto išoriniame paviršiuje padarytos kietais bukais daiktais apytikriai prieš 2-3 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą, kuris buvo atliktas 2014-11-11, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Atlikus papildomą R. A. kūno tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. pG 139/14-1628/14(04) (11 b. l.) konstatuota, kad R. A. kraujosruvos kairės ausies kaušelyje ir kairio žasto išoriniame paviršiuje padarytos kietais bukais daiktais, sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūginių poveikių, sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, R. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, 3.1.8 punktas). Nekaltumo prezumpcijos principas įpareigoja teismą abejones vertinti kaltinamojo naudai.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis V. A. sudavė smūgius metaliniu strypu ir rankos kumščiu į įvairias kūno vietas savo broliui R. A., jam nugriuvus ant žemės, spardė jį, suduotų smūgių pasekoje R. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis neabejotinai jautė skausmą, kas sudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
Iš esmės kaltinamasis V. A. neneigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau nepripažino suduoto smūgio metaliniu strypu į galvos sritį ir smūgio metaliniu strypu į kairį šoną, dar dviejų kartų ištempimą į lauką iš mikroautobuso ir smūgių sudavimą. Jis tvirtino, kad tik vieną kartą buvo sustabdęs jo vairuojamą mikroautobusą, tik vieną kartą iš jo buvo išsitempęs į lauką savo brolį R. A.. Suduoti smūgio į kairį veido šoną, kaltinamojo aiškinimu, jis negalėjo, nes tai tiesiog buvo neįmanoma, temdamas sudavė smūgį į nugarą, ištempęs brolį į lauką, metalinį strypą jis pasidėjo, lauke sudavė tik smūgius kumščiu ir gulinčiam įspyręs. Nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis nurodyti suduotų smūgių tikslų skaičių negalėjo, tai paaiškinama tuo, kad nei vienas iš jų konflikto metu smūgių neskaičiavo. Kaip matyti iš kaltinamojo paaiškinimo, nukentėjusiojo parodymų 2014 m. lapkričio 8 d. vakare, konflikto metu R. A. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl yra pagrindo manyti, kad jis ne visas aplinkybes gali gerai prisiminti, neatmetama ir tai, kad skausmas, sukeltas brolio smūgių, pyktis dėl jo tokių veiksmų, galėjo iškreipti nukentėjusiojo suvokimą apie įvykio aplinkybes. Duomenų, kad V. A. buvo neblaivus, byloje nėra, tos aplinkybės nepatvirtino ir nukentėjusysis, V. A. vairavo automobilį, todėl tikėtina, kad kaltinamasis konflikto metu buvo blaivus, jis iš esmės pripažįsta padaręs nusikaltimą, todėl netikėti jo paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Be to, kaltinamojo parodymus dėl suduotų smūgių patvirtina ir medicinos specialistų išvados, kurios abejonių teismui nekelia. Nukentėjusiojo R. A. tvirtinimu, jam brolis sudavė daugybę kartų, spardė, daužė jį metaliniu strypu. Tačiau atlikus nukentėjusiojo medicininį tyrimą rastos kraujosruvos tik kairės ausies kaušelyje ir kairio žasto išoriniame paviršiuje, kitokie sužalojimai nėra nustatyti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie nukentėjusiajam suduotus daugybinius smūgius metaliniu strypu per šonus, nors akivaizdu, kad smūgiavimas metaliniu strypu turėjo palikti žymes kūne. Remiantis medicinos specialisto išvada, yra pagrindo manyti, kad sužalojimas kairės ausies kaušelyje padarytas suduodant į veido sritį metaliniu strypu. Kaltinamasis V. A. pripažino, kad metaliniu strypu jis sudavė į kairę ranką, kas atitinka ir specialisto išvadoje nurodytą sužalojimą ir nukentėjusiojo parodymus, vieną kartą į nugarą (tai nurodė ir nukentėjusysis), įspyrė vieną kartą į sėdmenis, sudavė kumščiu kelis smūgius į veidą ir šonus. Nesant objektyvių, neginčijamų įrodymų apie V. A. kaltinime inkriminuotus smūgius, kaltinimo apimtis tikslinama ir mažinama, iš kaltinimo išjungiant aplinkybes, kurios nenustatytos jokiais įrodymais. Tokiu būdu tikslinamas smūgių sudavimas metaliniu strypu, nurodant, kad juo kaltinamasis sudavė vieną kartą į kairę ranką, vieną kartą į kairę veido pusę, vieną kartą į nugarą. Iš kaltinimo išjungiami suduoti smūgiai metaliniu strypu tris kartus į kairį šoną, nurodant smūgių sudavimą į veidą ir šonus rankos kumščiu. Kaltinamais nurodė, kad nuo jo smūgių Rolandas nugriuvo ant žemės, pripažino, kad spyrė jam, tikslaus skaičiaus spyrimo smūgių nėra galimybių nustatyti, todėl laikytina, kad kaltinamasis įspyrė į įvairias kūno vietas nenustatytą skaičių smūgių.
Kaltinamasis V. A. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis V. A. teistas, bausmę atlikęs, turi du neišnykusius teistumus, tačiau nukentėjusiojo atsiprašė, neturtinę žalą atlygino, su juo susitaikė, nukentėjusysis atleido jam, jokių pretenzijų nereiškia, todėl jam skirtina vidutinio griežtumo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje, - laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad V. A. dirba, nukentėjusiajam kompensavo patirtą skausmą ir nepatogumus, sumokėdamas jam piniginį atlygį, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paties nukentėjusiojo veiksmai – alkoholio vartojimas automobilyje, triukšmo kėlimas, buvo provokuojančio pobūdžio, todėl skirtina vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausmė. Siekiant, kad bausmės tikslai būtų pasiekti, V. A. skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalimi, 72² straipsniu, įpareigoti nuteistąjį V. A. per 8 (aštuonis) mėnesius atlikti smurtinį elgesį keičiančių programų kursą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.