- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- BIK-4/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00193-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis (pirm.), Rima Ažubalytė, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- I. B.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo I. B. kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 19 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis I. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. ir Šiaulių apygardos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 19 d. nuosprendžių dalį, kur jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti; neatsiradus pakankamo teisinio pagrindo priimti aukščiau prašomą procesinį sprendimą - panaikinti Šiaulių apygardos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalį dėl intensyvios priežiūros arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis taikymo ir šioje dalyje palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį (netaikant intensyvios priežiūros).
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK pažeidimus civilinio ieškinio išsprendimo dalyje. Teismai, įžvelgę kasatoriaus veiksmuose BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, be pagrindo kriminalizavo civilinius teisinius santykius tarp dviejų juridinių asmenų, nors tokie civiliniai teisiniai santykiai dar ikiteisminio tyrimo pabaigoje jau buvo išspręsti šalims susitarus, grindžiant savo bendradarbiavimą civilinės teisės normomis. Santykiai tarp UAB „Badisa“ ir bankrutuojančios MB „Pastatų griovimas“, kaip klasikinė teisinių paslaugų sutartis, be jokio pagrindo buvo konvertuoti į baudžiamuosius teisinius santykius, o tokius teisinius santykius pripažinus I. B. kaltais veiksmais, buvo esmingai nukrypta nuo ultima ratio principo. Kasatorius teigia, kad jo, kaip juridinio asmens vadovo, atsakomybė be pagrindo buvo sutapatinta su paties juridinio asmens UAB „Badisa“ atsakomybe dėl teisinių paslaugų kokybės, nors civilinėje sutartyje buvo susitarta ir dėl ginčų, kurie galėtų kilti iš tokios sutarties, sprendimo būdo ir tvarkos. Teismai klydo neatribodami dviejų netapačių teisinių sąvokų „žala nepadaryta“ ir „žala atlyginta“, todėl padarė neteisingą išvadą dėl esminių objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio l dalyje, požymių. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino BK 75 straipsnio 1 bei 4 dalis ir neatsižvelgdamas į galimai padarytos nusikalstamos veikos laiką, taikė netinkamą baudžiamojo įstatymo redakciją ir be pagrindo šioje dalyje keitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, tuo pažeisdamas ir esminį baudžiamosios teisės principą lex retro non agit. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą ir priėmė sprendimą, kurio BPK 115 straipsnis nenumato. Apeliacinės instancijos teismas ne tik neištaisė šios teisės taikymo klaidos, bet ir tęsė netinkamą BPK 107, 115 straipsnių aiškinimą bei taikymą. Padarytos klaidos ir priteisiant civiliniam ieškovui atstovavimo išlaidas, jeigu procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas.