Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1019-245/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-19
Bylos Nr.
1S-1019-245/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Pareiškėjas
O. K.
Byla Nr. 1S-1019-245/2014Tyrimo medžiagos Nr. 56-At-00021-14
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.12.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs O. K. 2014-05-27 skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo Laimučio Vaitkaus 2014-05-14 nutarties, kuria pareiškėjos O. K. skundas atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme 2014-06-04 gautas pareiškėjos O. K. 2014-05-27 skundas dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo Laimučio Vaitkaus 2014-05-14 nutarties, kuria pareiškėjos O. K. skundas atmestas.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėja nurodo, kad nesutinka su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjo 2014-05-14 nutartimi. Baudžiamojoje byloje Nr. 56-1-00311-05 V. R. davė melagingus parodymus tai žinodama. Suprasdama savo atsakomybę, ši pareiškėją įžeidė ir pažemino, nurodydama, kad ji yra „konfliktinė“.

2014-06-13 Kauno apygardos teisme gautas O. K. skundas-atsiliepimas, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą V. R. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

O. K. skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išsireikalavęs iš Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros tyrimo Nr. 56-At-00021-14 medžiagą, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, ją įvertinęs bei susipažinęs su apylinkės teismo nutarties motyvais, daro išvadą, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-05-14 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti nėra įstatyminio pagrindo.

Pareiškėja aiškiai nesuformulavo savo prašymo, tiesiog nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Tačiau išanalizavus pateiktą medžiagą matyti, kad apylinkės teismas teisingai įvardijo tyrimo Nr. 56-At-00021-14 eigą bei rezultatus, tinkamai pritaikė ir išaiškino baudžiamojo įstatymo nuostatas. O. K. nurodomos V. R. galimai padarytos nusikalstamos veikos padarymo laikas yra 2005 m. Būtent šiais metais V. R. davė parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 56-1-00311-05.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui imperatyviai taikomas senaties terminas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumo pobūdį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 str. 1 d. įtvirtintas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, tad jam galioja penkerių metų senaties terminas (skaičiuojant pagal baudžiamojo įstatymo redakciją, galiojusią veikos padarymo metu). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties egzistavimą pagrindžia reikalavimas, jog baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui – priešingu atveju mažėja jos efektyvumas bei prevencinė reikšmė. Nenustatyta, kad V. R. būtų slėpusis ar kitaip siekusi išvengti jai gresiančio baudžiamojo persekiojimo. Taip pat lieka neaišku, kodėl pareiškėja taip ilgai delsė kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad būtų apgintos jos galimai pažeistos teisės. Kadangi baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas yra besąlyginis asmens, padariusio nusikalstamą veiką, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, todėl suėjus senaties terminui, prokuroras, teisėjas ar teismas privalo taikyti BK 95 straipsnio nuostatas – tai jų pareiga, o ne teisė.

Pareiškėja nurodo, kad dėl V. R. liudijimo, neva ji yra „konfliktinė“, buvo įžeista ir pažeminta. Tokioje veikoje būtų požymių nusikaltimo, numatyto BK 155 str. Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 str. imperatyviai nurodo, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 155 str. 1 d. ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus BPK 409 str. numatytus atvejus, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kad ši galimai nusikalstama veika turėtų visuomeninę reikšmę ar O. K. dėl svarbių priežasčių negalėtų ginti savo teisėtų interesų. Dėl įžeidimo ir patirto pažeminimo pareiškėja gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, savo iniciatyva įrodinėjant kas, kada, kaip bei kokiomis aplinkybėmis ją įžeidė. Tačiau šių kategorijų bylose taip pat galioja apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, tad teisiškai svarbus momentas, kada įžeidimas buvo išreikštas, o ne kada pareiškėja pasijuto įžeista.

Ikiteisminio tyrimo iniciavimas nėra teismo prerogatyva. Teismas gali tik informuoti ikiteisminį tyrimą vykdančias institucijas apie, pavyzdžiui, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių naujų galimai nusikalstamų veikų padarymą, tačiau savo iniciatyva pradėti ikiteisminio tyrimo neturi įgaliojimų. Be to, suėjus senaties terminui, negali būti pradedamas ir ikiteisminis tyrimas (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

pareiškėjos O. K. skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-05-14 nutartį palikti galioti.

Tyrimo medžiagą Nr. 56-At-00021-14 grąžinti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis