- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-28
- Bylos Nr.
- ATP-358-626/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Pažeidėjas
- R. P.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarimo, kuriuo administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir 130² str. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir jam, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 25 parų administracinis areštas su automobilio Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje R. P. nubaustas 25 parų areštu su automobilio Audi Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kas jis 2013 m. spalio 19 d., apie 13.28 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai jam buvo paskirta nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nesilaikė saugaus atstumo ir aikštelėje važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarimą ir priimti byloje naują nutarimą – perkvalifikuoti ATPK 127 str. 3 d. numatytą admininistracinį teisės pažeidimą į ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., skirti šio straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą. Tuo atveju, jeigu nėra pakankamo pagrindo jį panaikinti, pakeisti minėtą nutarimą, vietoje administracinio arešto su transporto priemonės konfiskavimu paskiriant baudą sankcijoje numatytose ribose su transporto priemonės konfiskavimu arba paskirti administracinį areštą atlikti tik poilsio dienomis, arba atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių, paskiriant nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų.
Nurodo, kad jo atlikti veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 3 d. ir 130² str., jo veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 127 str. 2 d., kadangi automobilį vairavo būdamas blaivus.
Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tik liudytojo G. M. parodymais ir neatsižvelgė į jo bei liudytojos G. P. parodymus. Jis duodamas parodymus paaiškino, kad iš namų išvažiavo blaivus, pripažino kaltę dėl svetimos transporto priemonės sugadinimo, tačiau paaiškino, kad nepajuto smūgio į kitą automobilį, nežinojo, kad sukėlė eismo įvykį. Todėl vėliau stovinčiame automobilyje vartodamas alkoholį negalėjo žinoti ir suprasti, kad tai darė po eismo įvykio. Liudytoja G. P. taip pat parodė, kad jis nebuvo girtas iš ryto, ji nematė, kad jis būtų vartojęs alkoholį. Liudytojo G. M. parodymai negali būti laikomi patikimu ir nenuginčijamu įrodymu, jog jis buvo neblaivus dar vairuojant automobilį, kadangi G. M. savo parodymuose tik pateikė prielaidą dėl jo neblaivumo, tuo tarpu neblaivumo faktas ir lygis nustatomas ne liudytojų parodymais, o alkotesteriu.
Nurodo, kad byloje esanti medžiaga patvirtina tik tai, kad iš parduotuvės grįžęs į automobilį jis nevairavo, o jame sėdėdamas gėrė alkoholinį gėrimą. Atvykę policijos pareigūnai alkotesteriu nustatė jo neblaivumą. Vairavimo išgėrus faktas byloje nebuvo nustatytas.
Teigia, kad teismas, spręsdamas, jog jam nustatytas 4,08 promilių girtumas negalėjo kilti per keliolika minučių nuo grįžimo iš parduotuvės ir alkoholio pavartojimo, rėmėsi nepagrįsta prielaida. Pažymi, kad alkotesterio naudojimo instrukcijoje nurodoma, jog alkoholio kiekis kraujyje gali būti tikrinamas tik praėjus ne mažiau nei 15 minučių po alkoholio pavartojimo, nes burnoje likę alkoholio likučiai gali iškreipti alkotesterio parodymus. Nustatytas 4,08 promilių girtumas neatspindi realaus tuo metu buvusio apsvaigimo laipsnio, nes prieš jam pučiant į alkotesterį nebuvo praėję reikalaujamas laiko tarpas po alkoholio vartojimo. Be to, būdamas tokio girtumo jis ne tik nesugebėtų papūsti į alkotesterį, bet negalėtų net pajudėti, vargu ar apskritai būtų sąmoningas.
Pažymi, kad taip pat nėra pagrindo teigti, jog jis vartojo alkoholį iškart po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 d. nurodyta, jog eismo įvykis - įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Tai reiškia, jog eismo įvykiu vertinamas ne bet koks įvykis, o tik toks, kurio metu kilo bent viena iš paminėtų alternatyvių pasekmių. Šiuo atveju - sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė. Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. numatyta atsakomybė už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Mano, kad jo veiksmuose nėra ir šio teisės pažeidimo sudėties, nes vartoti alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo galima tik tyčia ir neatsargi kaltė neatitinka subjektyviosios šio teisės pažeidimo pusės. Nežinodamas, kad įvyko eismo įvykis, kurį savo veiksmais būtų sukėlęs, negalėjo ir tyčia vartoti alkoholio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Kad savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, sužinojo tik iš policijos pareigūnų.
Pažymi, kad teismas skundžiamame nutarime nepateikė jokių motyvų, kodėl jam paskyrė būtent administracinį areštą, o ne baudą. Mano, kad jį charakterizuojantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo skirti griežčiausią nuobaudą. Nurodo, kad dėl paskirto administracinio arešto jis negalės dirbti, dėl to neišvengiamai praras darbą, iš kurio gaunamos pajamos yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Todėl, tuo atveju, jei paskirta nuobauda nebūtų pakeista, prašo teismo paskirti administracinį areštą atlikti tik poilsio dienomis arba, vadovaujantis ATPK 338¹ str. 1 d., 2 d., atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių, paskiriant jam atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog R. P. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.
Nors apeliaciniame skunde R. P. nurodo, kad automobilį vairavo būdamas blaivus, o alkoholį vartojo po eismo įvykio, tačiau šią versiją paneigia nuoseklūs liudytojo G. M. parodymai. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu šis liudytojas nurodė matęs, kaip administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir vietoje atvažiavo automobilis Nissan ir atbuline eiga ganėtinai dideliu greičiu pradėjo parkuotis į laisvą vietą. Atsitrenkęs į greta stovėjusį automobilį VW Passat sustojo. Automobilių susidūrimo garsas buvo stiprus. Iš automobilio Nissan išlipęs vairuotojas nuėjo į parduotuvę „Maxima“. Vairuotojas svirduliavo, atrodė, kad jis yra apsvaigęs, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus. Ant nukentėjusiojo automobilio matė apgadinimus. Dėl liudytojo parodymų tikrumo abejonių nekyla. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų parodymai bei alkotesterio kvitas bei eismo įvykio vietos apžiūros schema, kurioje nurodyti automobilių apgadinimai. Apeliantas teigia, kad jam nustatytas girtumas neatspindi realaus tuo metu buvusio apsvaigimo laipsnio, nes prieš jam pučiant į alkotesterį nebuvo praėję reikalaujamas laiko tarpas tarp alkoholio vartojimo ir girtumo patikrinimo alkotesteriu. Tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad per apelianto nurodytą 10-15 min. alkoholio vartojimo laikotarpį jis negalėtų pasiekti 4,08 promilių girtumo laipsnio, juolab atsižvelgiant į minėtus liudytojo G. M. parodymus.
Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojos G. P. parodymais. Kaip matyti iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo, liudytoja pažeidimo padarymo dienos rytą išvyko į parduotuvę, tačiau grįžusi apie 10.30-11.00 val. R. P. namuose neberado, į skambučius jis neatsakė. Matė, kad apeliantas iš ryto buvo blaivus, tačiau kas buvo vėliau ji nežino. Taigi, apylinkės teismas, spręsdamas dėl pažeidėjo kaltės, pagrįstai šios liudytojos parodymais nesirėmė, nes ji pažeidimo padarymo fakto nematė.
Nors R. P. skunde nurodo, kad nežinodamas, jog įvyko eismo įvykis, negalėjo tyčia vartoti alkoholio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šią aplinkybę teismas skundžiamame nutarime iš administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatytų aplinkybių pašalino.
Apeliantas nesutinka su jam paskirta administracinio arešto bausme ir prašo jam skirti baudą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgė į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į R. P. asmenybę – dirbantis, vedęs, pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsižvelgus į išvardintas aplinkybes, R. P. parinktos tinkamos nuobaudos rūšys, jo skundo argumentas dėl nepagrįstai paskirto administracinio arešto yra atmestinas.
Pažymėtina, kad už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones įstatymas numato alternatyvias nuobaudas, t.y. baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Tuo tarpu už ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims numatyta vienintelė nuobaudos rūšis - administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. reglamentuotas administracinių nuobaudų skyrimas, padarius kelis administracinius teisės pažeidimus. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą. Taigi, nagrinėjamu atveju, galutinė subendrinta nuobauda teisingai paskirta sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose ir jos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Apelianto prašymas taikyti ATPK 338¹ str. numatą sąlyginį administracinio arešto atidėjimą atmestinas, kadangi, vadovaujantis šio straipsnio 1 d. nuostatomis, administracinio arešto atidėjimo klausimas gali būti sprendžiamas tik rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu, kuriuo skiriamas administracinis areštas.
ATPK 29 str. nurodyta, kad administracinį areštą skiria rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas). Asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, prašymu teismas gali paskirti administracinį areštą atlikti tik poilsio dienomis. Iš šios teisės normos seka, kad apeliacinės instancijos teismas negali spręsti klausimo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirto arešto atlikimo poilsio dienomis. Administraciniu areštu nubaustas asmuo su prašymu turi kreiptis į administracinį areštą paskyrusį teismą, kuris sprendžia dėl pateikto prašymo pagrįstumo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas ir šioje dalyje.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pažeidėjas, tiek kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.), tuo siekiama ne tik nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. R. P. padaryti pažeidimai yra pavojingi, darantys žalą eismo saugumui, už kuriuos įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtas nuobaudas, todėl pažeidėjo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Esant šioms aplinkybėms, sušvelninti ar panaikinti apylinkės teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.