Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Lietuvos kalėjimų tarnybai (buvęs pavadinimas iki 2023-01-01 reorganizacijos Kauno tardymo izoliatorius), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Kauno tardymo izoliatoriaus (po reorganizacijos atsakove laikytina Lietuvos kalėjimų tarnyba) atisakymo pareiškėjui suteikti nuotolinį pasimatymą su pusbroliu V. K., esančiu Pravieniškių PN-AK, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat neturtinės žalos atlyginimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas E. S. 2021-12-08 iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atvyko į Kauno tardymo izoliatorių.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėjas suimtojo teisėmis dėl nuotolinio pasimatymo su nuteistuoju V. K., kuris atlieka bausmę Pravieniškių PN-AK, kreipėsi 2022-09-12 į Kauno tardymo izoliatoriaus direktorių. Kauno tardymo izoliatorius 2022-10-10 raštu Nr. 49-489 atsakė pareiškėjui, kad teisės aktai nenumato galimybės suimtiesiems pasimatyti su asmenimis atliekančiais laisvės atėmimo bausmę, todėl nuotolinis pasimatymas suteiktas nebus.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.

Pareiškėjas skunde ir ankstesnio teismo posėdžio metu nurodė, kad jam Kauno TI buvo apribota teisė gauti nuotolinį (2 val. trukmės) pasimatymą su pusbroliu V. K., esančiu Pravieniškių PN-AK. Teismas pažymi, kad pareiškėjas akcentavo, jog atsakovo prašė suteikti nuotolinį pasimatymą, o ne vaizdo skambutį.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas numato skirtingą teisės į pasimatymą ir teisės paskambinti telefonu reglamentavimą.

Visų pirmiausia, pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 102 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad Tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia paskambinti telefonu, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam paskambinti telefonu. Taigi įstatymų leidėjas nenumatė baigtinio asmenų sąrašo, kuriems suimtieji turi teisę skambinti (taip pat skambinti ir internetinės telefonijos būdu), taipogi nenumatyti ribojimai suimtiesiems, išskyrus tuos atvejus, jeigu yra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam paskambinti telefonu, t. y. šia teise gali naudotis visi suimtieji įstatymo ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka.

Šiam ginčui aktualu įvertinti, kaip įstatymo leidėjas reglamentuoja būtent suimtų asmenų teisę pasimatyti nuotoliniu būdu, kuomet prašymas teikiamas dėl pasimatymo nuotoliniu būdu su asmeniu, atliekančiu bausmę kitoje įkalinimo įstaigoje.

Suimtųjų teisę pasimatyti reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnis. Tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia pasimatyti, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam pasimatyti. Duoti šį nurodymą galima tik siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės aktų pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba kai suimtojo pasimatymas galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nurodo neleisti suimtajam pasimatyti, jam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti nurodoma šio draudimo trukmė, asmenys, su kuriais neleidžiama pasimatyti, ir kitos aplinkybės, dėl kurių draudimą būtina taikyti (22 str. 1 d.). Suimtiesiems leidžiama pasimatyti ne dažniau kaip vieną kartą per dieną. Suimtųjų pasimatymai vyksta prižiūrint tardymo izoliatoriaus administracijai arba neprižiūrint. Pasimatymas neatskiriant lankytojų ir suimtojo gali vykti ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Suimtieji pasirenka, kaip įgyvendins savo teisę pasimatyti (22 str. 2 d.). Prižiūrint tardymo izoliatoriaus administracijai suimtiesiems leidžiama pasimatyti šiais būdais: 1) nuotoliniu būdu – iki 2 valandų; 2) specialiose tardymo izoliatoriaus patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir suimtojo fizinis kontaktas negalimas, – iki 2 valandų; 3) tardymo izoliatoriaus patalpose, neatskiriant suimtojo nuo lankytojų, – iki 3 valandų (22 str. 3 d.). To paties straipsnio 8 dalis numato, kad pasimatymų tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Pasimatymų suteikimo suimtiesiems tvarka nustatyta Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (neteko galios nuo 2023-01-01), (toliau – Taisyklės) V skyriuje.

Ginčo laikotarpiu Kauno TI laikomų suimtųjų ir nuteistųjų pasimatymų suteikimo ir jų vykdymo tvarką nustatė Kauno TI direktoriaus 2022-06-10 įsakymu Nr. 1-136 patvirtintas Pasimatymų suteikimo ir jų vykdymo procedūrų tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

Minėto aprašo 20 punktas numato, kad Nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir abu neturi teisės išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, leidžiama pasimatyti nuotoliniu būdu arba neprižiūrint Kauno TI administracijai, jei jie apmoka visas su vieno iš sutuoktinių pervežimu į kitą pataisos įstaigą susijusias išlaidas. Šių pasimatymų vietą nustato pataisos įstaigų, kuriose sutuoktiniai atlieka bausmes, direktoriai arba juos pavaduojantys pareigūnai. Teismas pažymi, kad, nei Suėmimo vykdymo įstatyme, nei Taisyklėse nėra nurodyta, jog nuotoliniu būdu pasimatyti vienas su kitu gali laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys.

Nagrinėjamu atveju aktualus įstatymo viršenybės principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte, kuris reiškia, jog „<...> viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal viešojoje teisėje įtvirtintą principą, viešojo administravimo subjektams viskas, kas tiesiogiai neleista įstatymo, yra uždrausta (adm. b. Nr. A146-1917/2012). Kauno TI yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo vadovautis norminiais teisės aktais. Kaip jau nustatyta, nėra teisės akto tiesiogiai leidžiančio nuotolinius pasimatymus tarp dviejų laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų, nėra aprašyta jų organizavimo ir vykdymo tvarka, todėl Kauno TI pareiškėjui nuotolinio pasimatymo, su kitu nuteistuoju, kuris yra kitoje kalinimo įstaigoje, suteikti neturėjo teisės.

Pagal EŽTT praktiką, asmens sulaikymas ar įkalinimas savo prigimtimi yra privataus ir šeimos gyvenimo ribojimas, tačiau toks ribojimas negali paneigti pačios teisės esmės. Dėl šios priežasties kalinčio asmens teisės į šeimos gerbimą būtinoji dalis yra tai, kad įkalinimo įstaigos administracija padėtų palaikyti veiksmingą bendravimą su artimais šeimos nariais (žr. EŽTT sprendimą Messina prieš Italiją (Nr. 2), pareiškimas Nr. 25498/94, 61 p.). Vertinant situaciją minėtos EŽTT bylos kontekste, pasisakytina, kad organizuodama nuteistųjų ilgalaikius pasimatymus, pataisos įstaiga turėtų vadovautis Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta asmens teise į privataus šeimos gyvenimo gerbimą taip, kaip ji aiškinama EŽTT praktikoje ir vykdyti pozityvius veiksmus iš valstybės pusės, garantuojančius tinkamą šios teisės įgyvendinimą. Suteikiant teisę į ilgalaikius pasimatymus asmenims, be kita ko, yra įgyvendinama, užtikrinama teisė į šeimos gyvenimą, artimų santykių palaikymą ir puoselėjimą, taip, kaip ši teisė yra numatyta Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje, 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Šios teisės prigimtis lemia, kad ji yra vienodai aktuali ir svarbi visiems visuomenės nariams, nepaisant jų statuso.

Taigi atsižvelgiant į LR Konstitucijos nuostatas ir EŽTT praktiką, LR bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 10 dalimi įgyvendinama teisė į privataus šeimos gyvenimo gerbimą ne tik suteikiant ilgalaikius pasimatymus, bet ir nuotolinius pasimatymus nuteistiems asmenims.

Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą rekomendacijose akcentuojama, kad svarbu, jog visi kaliniai galėtų palaikyti tinkamą ryšį su išoriniu pasauliu. Kita vertus, nors pareiškėjo atveju nuotolinis pasimatymas su nuteistu asmeniu (ne sutuoktiniu), esančiu kitoje įkalinimo įstaigoje negali būti suteikiamas, vis dėlto nuteistiems asmenims numatyta teisė į susirašinėjimą ir teisė skambinti telefonu (taip pat ir internetine telefonija), t. y. suteikiama galimybė palaikyti santykius su kitais nuteistais asmenimis kitais būdais. Taip pat pareiškėjui sudaryta galimybė naudotis teise į pasimatymus su asmenimis, nesančiais įkalinimo įstaigoje.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas yra turintis specifinį teisinį statusą, jis ginčo laikotarpiu buvo laikomas kalinimo įstaigoje, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04).

Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą, bei įvertinusi byloje esančius duomenis ir atsakovo atsakymą, daro išvadą, kad atsakovas, atsižvelgdamas į galiojantį viešosios teisės principą „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui nuotolinį pasimatymą su Pravieniškių PN-AK buvusiu nuteistuoju (pareiškėjo pusbroliu V. K.), todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę suteikti pareiškėjui nuotolinį pasimatymą su pareiškėjo pusbroliu V. K..

Įvertinus aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei ginčui taikytinas teisės normas, negalima konstatuoti, kad Lietuvos kalėjimų tarnybą (iki reorganizacijos – Kauno TI) būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, iš kurių pareiškėjas kildina galimai patirtą neturinę žalą. Nenustačius vieno iš civilinės atsakomybės elemento – neteisėtų veiksmų – teisė į neturtinės žalos atlyginimą eliminuojama, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas dėl abiejų pareiškėjo reikalavimų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.