Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-08-14 · Baudžiamoji byla Nr. T-1247-1189/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-14
Bylos Nr.
T-1247-1189/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49953-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
R. Š.
Kategorijos
Byla Nr. T-1247-1189/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49953-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 14 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. Š. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 15 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-6837 nutarta taikyti nuteistajam R. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 metų 7 mėnesių 28 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. liepos 11 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, kas, Komisijos nuomone, leidžia spręsti, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme ir tai gali veikti kaip pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai. Nuteistasis geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius, žino apsauginius veiksnius, turi teigiamą nuostatą darbinei veiklai tiek būnant laisvėje, tiek įkalinimo įstaigoje, dengia finansinius įsiskolinimus, nuo bausmės pradžios elgiasi nepriekaištingai – nebaustas, su aplinkiniais elgiasi mandagiai, todėl visa tai suponuoja prielaidą, kad nuteistasis daro pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Komisijos nutarime pažymima, jog nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu nuosekliai valdo nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

R. Š. nuteistas Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2019 m. kovo 9 d., bausmės pabaiga – 2029 m. kovo 9 d.

Anksčiau teistas.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Valentinas Alekna teismui pateiktu atsiliepimu prašo Komisijos nutarimo netvirtinti.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis R. Š. atitinka BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, tai yra jam sutikus su intensyvia priežiūra, lygtinio paleidimo institutas jam galėtų būti taikomas devyniais mėnesiais ankščiau nei reglamentuota BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Iš Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, kad R. Š. laisvės atėmimo bausmės metu dirba, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius, žino apsauginius veiksnius, turi teigiamą nuostatą darbinei veiklai tiek būnant laisvėje, tiek įkalinimo įstaigoje, dengia finansinius įsiskolinimus, nuo bausmės pradžios elgiasi nepriekaištingai – nebaustas, su aplinkiniais elgiasi mandagiai, vis tik teismas sprendžia, kad visos šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, jos tik atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Juo labiau, kad tam tikros, iš aukščiau nurodytų, aplinkybės egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant, kaip pavyzdžiui ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, užsiėmė darbine veikla, tačiau šios teigiamos aplinkybės nuo priešingų teisei veiksmų nuteistojo nesulaikė. Tokiu būdu ir šiuo metu negali būti vertinamos kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinančios.

Bylos duomenys atskleidžia, jog nors pagal „OASys“ metodiką R. Š. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau toks teigiamas rizikos pokytis stebimas dar sąlyginai trumpą laiką, tai yra nuo 2023 m. gegužės 19 d. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog ankstesnių, prieš tai buvusių, vertinimų metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip atitinkanti kriterijų vidutinį. Tai, jog minėta rizika kito iš vidutinės į žemą, nors ir atskleidžia tai, jog nuteistasis savo nusikalstamą elgesį kreipia teigiamos dinamikos link, tačiau dar nėra laikytina akivaizdžia nusikalstamo elgesio korekcija, kas leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas paveikė jį taip, jog tęsti jį R. Š. gali nebūdamas struktūruotoje aplinkoje. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog kaip jau ir aukščiau aptarta tokia teigiama rizikos valdymo dinamika dar stebima trumpą laiką, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis nededa maksimalių pastangų siekdamas savo pataisos procesą kreipti išimtinai teigiamos dinamikos link. Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, jog nuteistojo elgesyje, be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ( turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas neutralizavimas), kurie vis dar nėra esmingai koreguojami. Nuteistojo problemų atpažinimas paviršutiniškas, atsakomybę dėl įvykdytų nusikaltimų prisiima tik iš dalies, kai kuriuos sunkumus vengia identifikuoti, daromi nusikaltimai turi sunkėjimo tendenciją, nėra pasimokęs iš ankstesnio savo patyrimo, nes praeityje teistas 2 kartus. Viso šios aplinkybės patvirtina tai, jog nuteistojo elgesyje minėti kriminogeniniai veiksniai išlieka aktualūs ir turintys reikšmės nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai, todėl privalo būti esmingai koreguojami nuteistajam esant struktūruotoje aplinkoje. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vis tik, nagrinėjamu atveju nenustačius akivaizdaus dinaminių kriminogeninių veiksnių pokyčio nuteistojo elgesyje, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, negalima spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija, šiuo metu jau yra pakankama ir leidžianti spręsti dėl lygtinio paleidimo galimumo.

Nors nuteistojo elgesyje nustatyti ir apsauginiai, tai yra riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai (patvirtinta gyvenamoji vieta; palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais; bausmės atlikimo metu demonstruoja motyvaciją darbinei veiklai – stebimas siekis užsiimti darbine veikla ir tai gali padėti asmeniui sėkmingiau integruotis į darbo rinką bei įsilieti į visuomenę, taip pat turi patvirtintas įsidarbinimo galimybes po bausmės atlikimo), tačiau teismas šių veiksnių nelaiko išskirtinai nuteistąjį saugančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi kaip minėta prieš tai, nustatytos aplinkybės egzistavo ir nuteistajam darant nusikaltimus, tačiau jo nuo itin priešingo įstatymams elgesio nesulaikė. Be kita ko, atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nors nuteistasis ir nesusidūrė su specifiniais sunkumais gyvenant laisvėje, tačiau to nevertino ir negebėjo susikurti struktūros savo gyvenime. Taip pat, nuteistojo galimybė įsidarbinti po bausmės atlikimo nėra patvirtinta abejonių nekeliančiais duomenimis, kadangi patvirtinimas apie galimą darbo vietą yra gautas 2022 m. lapkričio 23 d. ir daugiau nei 1,5 metus informacija nėra atnaujinta. Taigi, įvertinus šiuos ir prieš tai aptartus duomenis dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, darytina išvada, jog teigiama nuteistojo elgesio dinamika vis tik stebima dar trumpą laiką, o probleminės sritys turi būti koreguojamos iš esmės. Tik maksimaliai teigiama, ilgalaikė ir disciplinuota nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija leistų teismui spręsti apie lygtinio paleidimo instituto taikymą.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. Š. neatliktos bausmės dalis (4 metai 7 mėnesiai 28 dienos), atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dar laikytina itin didele, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. Š. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, juo labiau, kad jo elgesys įkalinimo įstaigoje nebuvo nuoseklus, o priešingas teisei elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam R. Š. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. RV-22-6837.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. RV-22-6837 taikyti nuteistajam R. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė