- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-06
- Bylos Nr.
- TS-8-873/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- M. V.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atliekančio laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 59-302 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu M. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams.
Bausmės vykdymo pradžia 2015 m. lapkričio 11 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. sausio 11 d., 1/2 bausmės dalį atliks 2017 m. birželio 11 d.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 59-302 nutarta netaikyti M. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nutarime nurodoma, kad M. V. pristatomas pirmą kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. Asmuo ankščiau teistas penkis kartus. Amžius pirmojo teistumo metu 15 metų, du kartus taikytas laisvės apribojimas. Yra nusikaltimų modelis, nusikaltimai nesunkėja. Dėl nusikaltimo kaltę pripažįsta. M. V. nusikaltimą padarė vienas, kas kiek laiko užsiima veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu. Nuteistasis teigia, kad narkotikų nevartoja, tačiau pripažįsta, kad yra bandęs rūkyti narkotikų iš kanapių. Bausmės atlikimo metu nėra užfiksuoto elgesio, susijusio su narkotikų vartojimu. Asmuo teigia, kad alkoholio vartojimo problemų neturi. Pasak M. V., iki šio laisvės atėmimo alkoholį vartojo gana saikingai. Padaryti nusikaltimai nesusiję su alkoholio vartojimu. Bausmės atlikimo metu nėra užfiksuoto elgesio, susijusio su alkoholio vartojimu. M. V. tarpasmeniniai įgūdžiai yra adekvatūs. Asmuo geba palaikyti pokalbį, akių kontaktą, išklausyti pašnekovą. Gyvenime yra linkęs elgtis neapgalvotai, pasižymi impulsų kontrolės stoka. Dažnai siekia trumpalaikės naudos ir sąnaudų, neapsvarstydamas ilgalaikių sprendimų. Sunkiai atpažįsta savo problemines sritis ir tas sritis, kurios yra susijusios su jo nusikalstamu elgesiu. Stokoja savivokos dėl savo indėlio vykdant paskutinį nusikaltimą. Stokoja gebėjimo įsijausti į kito žmogaus poziciją, suprasti kitų žmonių jausmus ir požiūrį. Ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvertindamas pasekmes tik sau ir tam tikriems asmenims, tačiau bausmės atlikimo metu stengiasi būti nekonfliktiškas, demonstruoja tinkamus savitvardos įgūdžius. Kuria pozityvius ateities planus, susijusius su šeiminiu gyvenimu. Teigia, kad yra užtikrintas dėl galimybės įsidarbinti po paleidimo iš pataisos įstaigos. Tikisi globėjų paramos ir palaikymo. Tvirtų kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinių nuostatų neišreiškia, teigia, kad nepalaiko kriminalinės subkultūros. Priežiūrą ir apribojimus vertina gana palankiai, laikosi nustatyto režimo, nuobaudų neturi. Supranta poreikį puoselėti visuomenėje pripažintas vertybes, nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Nuteistasis bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2015 m. lapkričio 20 d. paprastosios grupės sąlygomis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Laisvalaikiu žiūri TV laidas. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus nepažeidė, neskatintas. M. V. dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“, pozityvaus užimtumo priemonių programoje, „Streso ir emocijų valdymo“ programos užsiėmimuose. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą. Specialybės neturi, mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje elektromontuotojo specialybės. Oficialiai dirbo statybos įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), darbo stažas apie vienerius metus. Motyvuotas dirbti laisvėje. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja įdarbinti pagalbinio darbininko pareigoms. Asmuo šiuo metu nedirba. Nuteistasis gauna našlaičio pašalpą, iš nuteistojo žodžių, iš pašalpos jam atskaičiuoja ieškinį. Nuteistasis turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti. Nuteistasis skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo 2319,05 Eur, skolos nemoka. M. V. palaiko socialinius ryšius su žmona, globėju, globėjo motina, krikšto mama telefonu, laiškais, pasimatymų metu lankomas. Nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą. Po paleidimo planuoja apsistoti gyventi pas globėją adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 17 d. gautas teigiamas atsakymas Nr. 8-10489 dėl apgyvendinimo. Nuteistasis sutinka, kad jam būtu taikyta intensyvi priežiūra. 2016 m. lapkričio 14 d. gautas teigiamas raštas Nr. 8-11373 dėl galimybės taikyti nuteistajam intensyvią priežiūrą. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 48 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 30 balų, dinaminiai - 18 balų. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nepadarė išvadų dėl ankstesnių nusikalstamų veikų ir vėl nusikalto, į nusikaltimo sunkumą, jo pobūdį, nusikaltimams būdingą modelį, mąstymą ir elgesį, į neseniai pradėtas vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mažai pažintą nuteistojo asmenybę, į nedidelę atliktą jam paskirtą laisvės atėmimo bausmės dalį bei į aukščiau išvardintas aplinkybes, darytina išvada, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, nutarta netaikyti nuteistajam M. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teikti šias rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: tęsti mokslus iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; konsultuotis su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; atlikti gerbūvio darbus pataisos namuose iki pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nustatyti pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą - 2017 m. gegužės mėnesį.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. V. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos nutarimą. Skunde nurodo, kad Komisija nepateikė jokių nutarime išdėstytų faktų analizės, argumentų, niekaip nepagrindė spendimo netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo. Nutarime apskritai nėra motyvuojamosios dalies, po faktų išdėstymo yra rozoliucinė dalis, kurioje nenurodyti objektyvūs ir pagrindžiantys motyvai, kodėl lygtinis paleidimas nebuvo taikytas. Komisija, svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, neatsižvelgė į visus nustatytus reikalavimus, svarstant lygtinio paleidimo klausimą. Kai kuriems Komisijos nariams, priimat sprendimą, nepadarė teigiamos įtakos tai, kad pas jį yra išlikę glaudūs socialiniai ryšiai su artimaisiais, nors tai padeda lengviau adaptuotis laisvėje bei motyvuoja nenusikalsti ateityje. Keli Komisijos nariai pateikė atskirąsias nuomes taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bet į jų nuomonę kiti nariai neatsižvelgė. Tačiau Komisija atkreipė dėmesį į antstolių raštus, kurie visiškai nesusiję su nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę, todėl ši aplinkybė neturi daryti įtakos jo lygtiniam paleidimui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teismas, susipažinęs su skundžiamu nutarimu, Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Komisijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimas nuteistajam M. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pakankamai motyvuotas. Komisija tinkamai įvertino socialinio tyrimo išvadą apie nuteistąjį, jo asmenybę bei elgesį, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo.
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gavimo apsvarsto šį prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, šio Kodekso 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti.
Nustatyta, kad nuteistasis 2017 m. birželio 11 d. bus atlikęs 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmės atlikimo metu jis pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Tokiu būdu konstatuotina, kad yra nustatytos visos formaliai būtinos aplinkybės klausimo dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nagrinėjimui, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta asmens atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taip pat atsižvelgia į nuteistojo ankstesnius teistumus, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jis toliau laikysis įstatymų, nenusikals ir kad bus užtikrintas bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, pasiekimas toliau nuteistąjį taisant neizoliavus nuo visuomenės.
Nors Komisijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimo priėmimo metu M. V. nuobaudų neturėjo, Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. sausio 12 d. nutarimu jis yra nubaustas papeikimu dėl to, kad patikrinimo metu apsirengęs, apsiklojęs miegojo savo miegamojoje vietoje. Nors nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tvirtų kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinių nuostatų neišreiškia, priežiūrą ir apribojimus vertina gana palankiai, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“, pozityvaus užimtumo priemonių programoje, „Streso ir emocijų valdymo“ programos užsiėmimuose, turi vidurinį išsilavinimą, mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje elektromontuotojo specialybės, motyvuotas dirbti laisvėje, UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja jį įdarbinti pagalbinio darbininko pareigoms, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, kuria pozityvius ateities planus, susijusius su šeiminiu gyvenimu, turi pastovią gyvenamąją vietą, po paleidimo planuoja apsistoti gyventi pas globėją, yra gauti teigiami atsakymai dėl jo apgyvendinimo ir dėl galimybės jam taikyti nuteistajam intensyvią priežiūrą, tačiau šios aplinkybės rodo tik teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, bet automatiškai nesuponuoja išvados, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Reikalinga įvertinti visumą aplinkybių, kurios charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Be kitų aplinkybių, nuteistojo asmenybę charakterizuoja ir tokios aplinkybės kaip padarytų nusikaltimų sunkumas, ankstesni teistumai, taip pat taikytų poveikio priemonių veiksmingumas.
Kaip matyti iš asmens bylos, LITEKO sistemos, M. V. teistas: 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 2009 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 2010 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 2011 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 2015 m. rugsėjo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį.
Nuteistasis 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimu 4 metams už nusikalstamą veiką mažametės seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. 2014 m. balandžio 23 d. jis buvo paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atlikęs paskirtą laisvės atėmimo 4 metams bausmę, tačiau 2014 m. liepos 27 d. M. V. vėl padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, taip pat veikas, numatytas 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Tuo būdu, M. V., praėjus tik 3 mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs paskirtą laisvės atėmimo 4 metams bausmę, vėl pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą, bei padarė du apysunkius nusikaltimus.
Teismas vertina, kad nuteistasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, duomenų, kad jam taikyta bausmė (jos dalis) yra pakankama pakeisti nusikalstamus polinkius, nepakanka, nėra duomenų, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas vertina, kad Komisijos nutarimas yra pakankamai motyvuotas, jame nurodytos aplinkybės, dėl kurių Komisija nepriėmė sprendimo taikyti lygtinio paleidimo. Nepritarti Komisijos išvadoms teismas neturi pagrindo.
M. V. teistas septynis kartus, atlieka laisvės atėmimo bausmę už dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą ir pasikėsinimą padaryti sunkų nusikaltimą, yra neatlikęs didelės jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, todėl bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, negali būti pasiekti šiuo metu taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 48 balai. Duomenų apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nepakanka, todėl Komisijos išvada pakankamai pagrįsta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad komisija siūlo pakartotinį svarstymą 2017 m. gegužės mėnesį. Šis laikotarpis suteikia galimybę nuteistajam savo tolimesniu elgesiu įrodyti ir sustiprinti Komisijos įsitikinimą tuo, kad yra pagrįsta galimybė jam toliau taisytis neizoliuotam nuo visuomenės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
netenkinti nuteistojo M. V. skundo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.