- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-07
- Bylos Nr.
- 1A-868-376-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ryšardas Skirtunas (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Sigita Vainauskienė
- Nuteistasis
- Ž., Ž. K.
- Nukentėjusysis
- K.
Pranešėjas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-71-2010
2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.
2010 m. gruodžio 7 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be pilietybės, lenkės, turinčios vidurinį išsilavinimą, nedirbančios, neištekėjusios, gyv. (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj., neteistos,
apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal LR BK 137 str. 1 d. ir, pritaikius LR BK 62 str. 3 d. 3 p., nuteista laisvės apribojimo bausme vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant Ž. K. be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Ž. K. bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausta laikyti bet kokios veislės šunį. V. Ž. K. nepilnamečiams vaikams pradėjus lankyti mokyklą, Ž. K. įpareigota pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Širvintų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio mažametės K. Š. interesus, civilinis ieškinys tenkintas visiškai bei nukentėjusiosios K. Š. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir priteista iš Ž. K. 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo K. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. K. nuteista už tai, kad dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, o būtent: būdama beveislio šuns vardu "Braitas" savininke, pažeisdama Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo 1997 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) (2001 11 08 įstatymo Nr. IX-587 redakcija) 5 str. 3 d., 11 str. 2 d. reikalavimus bei Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 7-26 patvirtintų „Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklių Ukmergės rajono savivaldybėje" 6 punkto reikalavimus (Savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų; gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo ir eksploatavimo įrengimais), 2009 m. balandžio 26 d. ryte, apie 9 val. išvedė iš savo buto šunį vardu „Braitas" į daugiabučio namo, esančio(duomenys neskelbtini),, Ukmergės raj., kiemą ir, elgdamasi nerūpestingai, pririšusi šunį prie metalinio vamzdžio (žyminčio požeminę trasą) kieme, t.y. viešoje vietoje, bendrojo naudojimo teritorijoje, šalia vaikų žaidimo smėlio dėžės, paliko gyvūną be antsnukio, vieną be priežiūros. Minėtų Ž. K. veiksmų pasekoje, 2009 m. balandžio 26 d., apie 11 val. mažametei K. Š. (gim. 2000-05-28), žaidusiai kieme, priėjus prie šio šuns, gyvūnas mergaitę užpuolė, parvertė ant žemės ir apkandžiojo, dėl ko nukentėjusiajai K. Š. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata - padarytos daugybinės (iš viso 25 ) kastinės žaizdos kairiame žaste, dešinės ausies srityje, sprando dešinėje pusėje, rankose, dešinėje šlaunyje, t.y. nepataisomas kūno subjaurojimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Ž. K. prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo ją išteisinti. Skunde nuteistoji nurodo, kad teismo išvados dėl jos kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Nuteistosios manymu, teismas neobjektyviai ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, dalis ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu užfiksuotų parodymų esminiais bylos klausimais liko visiškai neįvertinti ir neaptarti. Nuteistoji skunde nurodo, kad bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog padarinius sukėlė kelios priežastys ar sąlygos: jos padaryti gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių reikalavimų pažeidimai ir rizikingas nukentėjusiosios elgesys. Tam reikėjo analizuoti ne tik įvykio, bet ir visą priešįvykinę situaciją ir atsakyti kuri iš sąlygų – nuteistosios pažeidimai ar nukentėjusiosios elgesys galėjo turėti/turėjo įtakos padariniams kilti. Nuteistoji skunde pažymi, jog šuo, būdamas be priežiūros ir be antsnukio pririštas grandine nepuolė nukentėjusiosios ar kitų vaikų, kol patys vaikai nepradėjo su šunimi rizikingai elgtis įvykio metu. Ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausta nukentėjusioji K. Š. parodė, kad ji ir Gabija – šuns šeimininko duktė- „priėjome prie šuns Braito, Gabija du kartus trenkė šuniui per galvą, kad šuo man nekąstų. Tada aš priėjau prie šuns Braito ir vieną kartą paglosčiau jam galvą. Kai norėjau paglostyti galvą šuniui Braitui antrą kartą, šuo pradėjo mane kandžioti.“ Teismas netyrė to, kas sukėlė sunkius padarinius, kieno veikimo rezultatas yra kilęs padarinys. Nuteistoji skunde nurodo, jog teismo išvada apie šuns tariamą agresyvumą padaryta ignoruojant bylos duomenis. Šuo nebuvo agresyvus ir tai patvirtina bylos duomenys. Skunde pažymima, kad įvykis parodė, jog padariniai nekilo per ilgą laikotarpį, kai šuo buvo rišamas kieme, netgi po to, kai šuns šeimininko duktė du kartus trenkė kumšteliu šuniui per galvą. Padariniai kilo tik po to, kai iškart po smūgių per galvą, šuniui svetima mergaitė – nukentėjusioji lietė jo galvą. Tai leidžia daryti išvadą, jog tik šeimininko dukters Gabijos ir nukentėjusiosios Kornelijos veiksmai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Nuteistoji neneigia, jog būdama šuns šeimininke tinkamai nevykdė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų pareigų, susijusių su gyvūnų laikymu, ir pažeidė kaltinime nurodytus teisės aktų reikalavimus, tačiau nuteistosios manymu, jie nebuvo tiek reikšmingi, kad patys savaime sukeltų sunkias pasekmes. Teismas nepasisakė, ar yra priežastinis ryšys tarp šių pažeidimų ir nukentėjusiajai kilusių padarinių. Be to, šuo buvo pririštas gana toli nuo vaikų žaidimo vietos – už 18 metrų nuo vaikų smėlio dėžės. Nuteistoji skunde nurodo, kad per daugkartinius vaikų bendravimus su šunimi paprastai nekildavo šuns agresijos apraiškų, todėl kilę padariniai tarp jos padarytų gyvūnų laikymo aktų reikalavimų pažeidimų ir nukentėjusiosios sužalojimų yra nedėsningas, nebūdingas, tai yra atsitiktinis priežastinis ryšys ir ji negalėjo numatyti tokių padarinių.
Taip pat nuteitoji skunde nurodo, jog jeigu ir sutikti, kad priežastinis ryšys nuosprendžiu nustatytas tinkamai, skundžiamas nuosprendis negalėtų būti laikomas pagrįstu ir teisėtu dėl priteistų iš jos 20 000 litų K. Š. neturtinei žalai atlyginti. Nuteistosios manymu, teismo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tik deklaratyvūs teismo teiginiai ir teismui buvo aišku, jog būdama bedarbe, penkių mažamečių vaikų motina ir neturėdama kokio nors turto, nuteistoji niekada neišgalės sumokėti tokios pinigų sumos, kuri yra ir neadekvati neturtinei žalai. Nuteistoji skunde nurodo, jog tikėtina, kad nukentėjusiajai jos ateities gyvenimo profesinė ir kitokia veikla nebus įtakojama šuns įkandimo įvykio ir iš to kilusių pasekmių. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes teismo priteistas neturtinės žalos dydis turėtų būti ženkliai mažinamas. Taigi nuteistoji prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Teismo posėdyje nuteistoji ir gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios įstatyminė atstovė ir prokurorė - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios Ž. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 str. 4 p. pagrindu.
Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo ją išteisinti, nurodydama, jog ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Priešingai nei teigia nuteistoji, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino visos įrodomosios informacijos, pirmosios instancijos teismas kruopščiai ištyrė ir išanalizavo visus byloje esančius įrodymus. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma yra pilnai įrodyta, kad Ž. K. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, o būtent: būdama beveislio šuns vardu "Braitas" savininke, pažeisdama Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo 1997 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) (2001 11 08 įstatymo Nr. IX-587 redakcija) 5 str. 3 d., 11 str. 2 d. reikalavimus bei Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 7-26 patvirtintų „Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklių Ukmergės rajono savivaldybėje" 6 punkto reikalavimus (Savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų; gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo ir eksploatavimo įrengimais), 2009 m. balandžio 26 d. ryte, apie 9 val. išvedė iš savo buto šunį vardu „Braitas" į daugiabučio namo, esančio Dainavos km., Nr. 6, Deltuvos sen., Ukmergės raj., kiemą ir, elgdamasi nerūpestingai, pririšusi šunį prie metalinio vamzdžio (žyminčio požeminę trasą) kieme, t.y. viešoje vietoje, bendrojo naudojimo teritorijoje, šalia vaikų žaidimo smėlio dėžės, paliko gyvūną be antsnukio, vieną be priežiūros. Minėtų Ž. K. veiksmų pasekoje, 2009 m. balandžio 26 d., apie 11 val. mažametei K. Š. (gim. 2000-05-28), žaidusiai kieme, priėjus prie šio šuns, gyvūnas mergaitę užpuolė, parvertė ant žemės ir apkandžiojo, dėl ko nukentėjusiajai K. Š. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata - padarytos daugybinės (iš viso 25 ) kastinės žaizdos kairiame žaste, dešinės ausies srityje, sprando dešinėje pusėje, rankose, dešinėje šlaunyje, t.y. nepataisomas kūno subjaurojimas. Nuteistosios kaltė įrodyta nukentėjusiosios A. Š. parodymais, liudytojų A. O., kuris parodė, jog įvykio dieną išgirdo mergaitės šauksmą ir pamatė verkiančią mergaitę bėgančią link 6-to namo. Mergaitės dešinė galvos pusė ir petys buvo kruvini. Mergaitė sakė, kad jai įkando šuo. Jis suprato, kad tai galėjo padaryti šuo vardu Braitas, kuris nuolat buvo rišamas kieme prie metalinio vamzdžio, be antsnukio. A. M. parodymais, kuris parodė, jog yra veterinarijos gydytojas, šunį stebėjo iki 2009 m. gegužės 11 d. dėl pasiutligės ir nustatė, jog šuo kliniškai sveikas. Mano, kad šuns savininkai nebuvo pasiruošę jo laikyti, neturėjo tam sąlygų. Šuo buvo gana agresyvus, nepripratintas prie antsnukio. A. V. B. parodymais, kuri parodė, jog gyvena toje pačioje laiptinėje kaip ir Ž. K., kuri savo šunį Braitą pastoviai rišdavo kieme prie metalinio vamzdžio. Mano, kad šuo buvo laikomas ne vietoje, prieš įvykį nebuvo gautas leidimas jam laikyti. T. N. parodymais, 2009 m. pavasarį, tikslios datos neprisimena, būdamas namuose, išgirdo mergaitės riksmą kieme. Pažiūrėjęs pro langą pamatė kaip šuo Braitas drasko K. Š.. Kornelija gulėjo ant žemės, o šuo sugriebęs nasrais tampė ją už peties. Šuo buvo pririštas kieme prie metalinio strypo, kur jis nuolat būdavo rišamas. S. T. parodymais, kuris parodė, kad įvykio dieną kieme matė kaip Kornelija nubėgo už namo. Pasivijęs ją jis matė, kad jai yra atplėšta ausis, bėga kraujas. E. K. parodymais, kuri parodė, jog paties įvykio nematė, tik būdama namuose girdėjo mergaitės riksmą. Ž. K. savo šunį Braitą nuolat riša kieme prie metalinio strypo šalia smėlio dėžės. Š. B. anksčiau buvo įkandęs ir jos dukrai Viktorijai. Visi šie parodymai yra kruopščiai išanalizuoti pirmosios instancijos teismo. Taip pat iš byloje esančios 2009-06-17 specialisto išvados Nr. G 2436/09 ( 01 ) matyti, kad K. Š. padarytos daugybinės kastinės žaizdos kairiame žande, dešinės ausies srityje, sprando dešinėje pusėje, rankose, dešinėje šlaunyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-04-26), kandant šuniui. Iš viso nustatytos 25 žaizdos. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kastinės žaizdos dešiniame žaste sveikata sutriko ilgiau negu 10 dienų laikotarpiui( 1t., b.l. 22-23). Iš kitos specialisto išvados 2009-10-09 Nr. G 3963/09 ( 01 ) matyti, kad K. Š. nustatyti daugybiniai randai, susidarę sugijus kastinėms žaizdoms, savaime arba taikant kosmetines priemones išnykti negali, dėl to vertinami nepataisomais (1t., b.l. 102-103). Taip pat kolegija pažymi, jog teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2009-12-01 - 2010-01-11 aktu Nr. l03MS-72 nustatyta, kad dėl K. Š. atžvilgiu įvykdytos veikos - šuns apkandžiojimo (2009-04-26) jai buvo sutrikdyta jos psichikos sveikata, t.y. K. Š. išsivystė laikinas psichikos sutrikimas - potrauminio streso sutrikimas, kuris K. Š. truko ilgiau negu 10 dienų ir šis sutrikimas prilyginamas nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Šiuo metu K. Š. šis laikinas psichikos sutrikimas yra praėjęs. Šiuo metu mergaitės psichikos sveikata nėra sutrikdyta taip, kad galima būtų nustatyti sužalojimo mastą, tačiau šio įvykio prisiminimas - šuns sukandžiojimas - K. Š. iki šiol veikia psichotraumuojančiai, kelia neigiamus išgyvenimus, nerimą, įtampą. K. Š. nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, siekiant išvengti jos galimo psichikos būsenos pablogėjimo (1t., b.l. 124-127). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, teisingai ir pagrįstai nurodė, jog nukentėjusiajai K. Š. padarytas nepataisomas kūno subjaurojimas, nes kilusių padarinių nėra galimybės pašalinti, t.y. susidarę randai negali išnykti savaime ar taikant kosmetines priemones. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. Nr.V-298/158/A1-86 įsakymu Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo patvirtinimo taisyklių 6.12 p., Ž. Š. padarytas nepataisomas kūno subjaurojimas ir tai laikytina sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į specialisto išvadą Nr. G 3963/09 (1 t.,b.l.102-103), byloje esančius rašytinius įrodymus – asmens apžiūros protokolą bei nuotraukas (2 t., b. l. 60-68), ir į dėl kūno sužalojimo pasekmių pašalinimo galimybes – nustatyta, jog kilusių padarinių pašalinti nėra galimybės.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad neatsargų nusikaltimą Ž. K. padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai veiką padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai (pagal atitinkamas teisės normas sudarantys baudžiamosios veikos sudėtį), nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Ž. K. nenumatė, kad jos laikomas šuo gali nepataisomai subjauroti nukentėjusiosios kūną, tuo sunkiai sutrikdydamas sveikatą, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Prieš metus iki įvykio, 2008-04-15, nuteistoji buvo įspėta Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Deltuvos seniūnijos dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, Ž. K. nebuvo šuniui įrengusi voljero ar kitaip užtikrinusi šuns apsaugą nuo kitų asmenų, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 11 str. 2 d. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį, jog Ž. K. yra suaugęs mąstantis asmuo, ir kiekvienas asmuo, pažinodamas savo augintinį, ir suvokdamas, jog gana didelį šunį riša netoli vaikų žaidimo aikštelės, galėjo suvokti kokios gali kilti pasekmės, kurios ir kilo K. Š. atžvilgiu. Nuteistoji pagal savo asmenines ir normaliai protingo asmens savybes galėjo ir turėjo numatyti, kad vaikai gali bandyti prieiti prie šuns. Be to, Ž. K. žinojo, kad jos šuo yra gana agresyvus, tai patvirtina ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Deltuvos seniūnijos raštas „D. Ž. K. įspėjimo“, liudytojo veterinarijos gydytojo A. M. parodymai, kad jis šunį stebėjo iki 2009 m. gegužės 11 d. dėl pasiutligės ir nustatė, jog šuo kliniškai sveikas, buvo gana agresyvus, nepripratintas prie antsnukio. Juolab, kaip parodė Ž. K. sesuo liudytoja E. K., nuteistosios šuo buvo įkandęs liudytojos dukteriai. Taigi Ž. K., visa tai žinodama, be antsnukio nuolat rišdavo šunį daugiabučio namo kieme, kuriame nuolat žaidė mažamečiai vaikai.
Nors nuteistoji skunde teigia, kad šuo puolė ir padariniai kilo ne todėl, kad šuo buvo be antsnukio ar pririštas viešoje vietoje, jis nepuolė, kol vaikai nepradėjo su juo rizikingai elgtis, tačiau šis teiginys neeliminuoja jos atsakomybės. Taip pat nuteistoji teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl priežastinio ryšio tarp jos padarytų pažeidimų ir kilusių pasekmių. Priežastinis ryšys yra objektyvus reiškinių ryšys, egzistuojantis objektyvioje tikrovėje ir nepriklausantis nuo valios ar norų. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas – tai fakto, ar įstatyme aprašyta ir asmens padaryta veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, nustatymas. Įvertinusi visus išanalizuotus įrodymus, kolegija daro išvadą, jog būtent nuteistosios Ž. K. Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimų bei Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 7-26 patvirtintų „Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklių Ukmergės rajono savivaldybėje" reikalavimų nesilaikymas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Jei nukentėjusioji K. Š. būtų priėjusi prie šuns jo paglostyti, o šuo būtų buvęs su antsnukiu, tikėtina, kad pasekmių būtų išvengta arba jos būtų ženkliai mažesnės.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas Ž. K. bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes - LR BK 54 str. nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad Ž. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą dėl neatsargumo (LR BK 11 str. 3 d.), atsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę- kad nagrinėjant bylą pirmąja instancija ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgė į tai, kad Ž. K. anksčiau teista nebuvo, nusikaltimą padarė pirmą kartą, buvo bausta administracine tvarka už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Deltuvos seniūnijos charakteristikoje nurodoma, kad Ž. K. šeima priklauso socialinės rizikos šeimų grupei, tiek Ž. K., tiek jos sugyventinis S. T. dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, augina 5 nepilnamečius vaikus, kuriais stengiasi rūpintis (2 t., b.l. 90). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog Ž. K. skirtina švelnesnė, negu įstatymo numatyta bausmė, įvertinus tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, be to, nukentėjusioji byloje nereiškia ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, o kaltininkė išlaiko penkis nepilnamečius vaikus, tarp jų keturis mažamečius (2 t.,b.l.90), kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti (LR BK 62 str.1 d., 2 d. 2 p.). Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas Ž. K. paskyrė švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką - laisvės apribojimą (LR BK 62 str. 3 d. 3 p.).
Skunde nuteistoji nurodo, jog pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra aiškiai neproporcingas, priteista pinigų suma yra neadekvati neturtinei žalai. Taip pat nuteistoji nurodo, jog tikėtina, jog nukentėjusiajai jos ateities gyvenimo profesinė ir kitokia veikla nebus įtakojama šuns įkandimo įvykio.
Pirmosios instancijos teismas pareikštą ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Priteisdamas neturtinę žalą, teismas atsižvelgė į nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.), tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas mažametės K. Š. elgesys (pati priėjo prie šuns ir trenkė šiam per galvą), o tai kolegijos pripažintina nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Būtent ši nustatyta aplinkybė, kolegijos manymu, yra realus pagrindas mažinti priteistą civilinį ieškinį ir atitinkamai keisti skundžiamą nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
N. Ž. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nuosprendį pakeisti..
Sumažinti priteistos K. Š. neturtinės žalos dydį iki 10000 Lt.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.