Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo J. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios, neteistos, nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Ž., Mažeikių rajono apylinkės teisme nagrinėjant I. B. administracinio teisės pažeidimo bylą apklausiama kaip liudytoja ir būdama įspėta už melagingų parodymų davimą, visiškai paneigė savo ankstesniame paaiškinime nurodytus faktus ir tvirtino, kad pas I. B. prekybos vietoje nedirbo, tik stebėjo, kaip dirbo I. B., paaiškinimą surašė taip, kaip nurodė VMI darbuotoja.

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. Ž. kalta neprisipažino ir paaiškino, jog I. B. pažinojusi anksčiau ir iš skelbimo internete sužinojusi, jog pastaroji ieško pardavėjos, susitarė, kad ši ją pamokys, kad galėtų dirbti savarankiškai. Pas I. B. ji nedirbusi, pinigų už darbą negavusi, jai tik paskolino pinigų verslo liudijimo išsipirkimui. Paaiškinimą mokesčių inspekcijos darbuotojams rašiusi būdama labai išsigandusi, jiems diktuojant, nes buvo labai išsigandusi.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 187² straipsnyje numatyta, kad „melagingų parodymų <...> davimas, <...> melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje – užtraukia baudą nuo 1 000 iki 3 000 Lt“.

Aiškinant šios teisės normos dispoziciją kartu su ATPK 276 straipsniu, darytina išvada, kad nurodomas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010).

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas konstatuoja, jog aplinkybės, kad J. Ž., duodama paaiškinimą teisme, suvokė, kad duoda tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. tyčia davė tikrovės neatitinkančius paaiškinimus administracinio teisės pažeidimo byloje, įrodytos: 2012 m. kovo 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje; operatyvaus patikrinimo pažyma (adm. b. Nr.A2.1-136-785, b. l.3-5), J. Ž. rašytiniu paaiškinimu (adm. b. Nr.A2.1-136-785, b. l.6), liudytojos S. K. parodymais (adm. b. Nr.A2.1-136-785, b. l. 38). J. Ž. teiginiai, kad ji pirminį paaiškinimą parašė diktuojant VMI darbuotojui, niekuo nepagrįsti, juos paneigė kiti byloje esantys įrodymai, todėl J. Ž. skirtina administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

J. Ž. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, jai skirtina piniginė bauda, kurios dydis mažintinas nuo vidurkio iki minimumo (LR ATPK 30² straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

J. Ž. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnyje numatytą pažeidimą ir paskirti 1.000,00 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio baudą.

Išaiškinti J. Ž., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per ketu­riasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nuta­rimą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenki­nimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos są­skaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, įmokos kodas 6460) ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjai teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėja negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt die­nų nuo nutarimo priėmimo dienos ji turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo arba visos ar dalies baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.