Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. P. ir R. P. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutarties jų administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (toliau LR AP) Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau RAAD) Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialisto 2015-02-20 nutarimu A. P. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 str. 3 d. t.y. už tai, kad jis 2015-01-27 apie 14.00 val. Jurbarko rajone Nemuno upėje ties Kazikėnų kaimu žvejojo mėgėjiškos žūklės įrankiu draudžiamuoju užkabinamuoju būdu iš motorinės valties „Galia 435“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiamu užkabinamuoju būdu sugavo vieną šamą, žuvis sužalota, protokolo surašymo metu motorinė valtis nebuvo sulaikyta, nes iki protokolo surašymo buvo pristatyta į A. P. namus, tuo pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1p., ir skyrė jam administracinę nuobaudą 220 eurų dydžio baudą, taip pat nutarė konfiskuoti iš A. P. paimtą meškerę, guminuką su kabliu, o šamą perduoti Kauno zoologijos sodui.

Kauno RAAD Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialisto 2015-02-27 nutarimu R. P. pripažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 87 str. 1d., ir 87 str. 3d. t.y. už tai, kad jis 2015-01-27 apie 14.00 val. Jurbarko rajone Nemuno upėje ties Kazikėnų kaimu žvejojo mėgėjiškos žūklės įrankiu draudžiamuoju užkabinamuoju būdu iš motorinės valties „Galia 435“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiamu užkabinamuoju būdu sugavo vieną šamą, tuo pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1p. iš jo paimti meškerė, ritė, valas, be to pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 17.1p., tai yra, kad jis tik žvejojo mėgėjiškos žūklės įrankiu spiningine meškere, neturėdamas nustatytos formos leidimo vykdyti mėgėjiškos žūklės, Nemuno upėje žvejybos metu sugavo vieną šamą.

Abu nutarimais nubausti asmenys pateikė skundus Jurbarko rajono apylinkės teismui. Šio teismo 2015-04-30 nutartimi administracinės bylos Nr. II-15-714/2015 ir Nr. II-19-714/2015 pagal A. P. ir R. P. skundus buvo sujungtos į vieną.

Skundžiama nutartimi abiejų apeliantų A. P. ir R. P. skundai dėl Kauno RAAD Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialisto K. M. 2015-02-20 ir 2015-02-27 nutarimų netenkinti ir nutarimai palikti nepakeisti.

Teismas visiškai neišsiaiškino, kuris šamas kaip konkrečiai sužvejotas, nors nustatė aplinkybę, kad abiejų šamų burnoje yra kabliai su guminukais. Aplinkos apsaugos pareigūnas A. P. apžiūrėjo šamus ir nurodė, kad A. P. sugautas šamas buvo sužeistas uodegoje, R. P. šamas atrodė nesužeistas, tačiau po valties paėmimo A. P. nurodo, kad jau pastebėjo, kad ir R. P. šamas sužeistas. Tačiau kažkodėl R. P. buvo surašytas protokolas tik dėl žvejybos be bilieto, nors tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad ant R. P. sugauto šamo yra peleko įplėšimas, o A. P. šamo - plėštinė žaizda padaryta kabliu. Šių aplinkybių teismas neišsiaiškino, o rėmėsi prieštaringais pareigūnų parodymais.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad išlipęs iš valties R. P. neturėjo leidimo žvejoti, nes pareigūnai atvyko, kai jie jau buvo baigę žvejybą. Visi dokumentai buvo perduoti pasienio pareigūnams, dokumentus vėliau pasienio pareigūnai perdavė aplinkos apsaugos pareigūnams ir tuo metu dingo R. P. dingo žvejybos leidimas. Šis leidimas kitą dieną buvo rastas toje pat vietoje. Neatmeta galimybė, kad pareigūnai galėjo tyčia leidimą numesti. Skunde taip pat apeliantai teigia, kad teismas netinkamai įvertino taisyklių 17.1 punktą-jame nurodyta, kad „privalo - žvejodami turėti ir pareikalavus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams pateikti mėgėjų žvejybos leidimą“. Atvykus pareigūnams- žvejyba buvo baigta daugiau nei prieš pusvalandį- tai patvirtino pasienio pareigūnai, jie jau buvo ant kranto, dokumentus buvo paėmę pasienio pareigūnai, todėl negalima traktuoti įstatymo plačiau, siekiant „pritempti“ jį prie pažeidimo. Ši abejonė taip pat turi būti aiškinama apelianto naudai, juo labiau, kad leidimas buvo rastas ir pateiktas. Apeliantų vertinimu, akivaizdūs pareigūnų veiklos kompetencijos trūkumas negali turėti jiems neigiamų pasekmių (įrodymų nefiksavimas, daiktinių įrodymų neįforminimas). Esant tokioms aplinkybėms, teismo nutartis turi būti naikinama.

Motyvuojamoji dalis

A. P. ir R. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 str. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad paminėtų reikalavimų nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo laikomasi. Teismas, atmesdamas A. P. ir R. P. skundus, savo išvadas tinkamai argumentavo ir pagrindė byloje esančių įrodymų visumos analize bei vertinimu, pasisakė dėl visų esminių skundo argumentų ir juos motyvuotai atmetė. Apygardos teismo vertinimu šioje administracinio teisės pažeidimo byloje A. ir R. P. kaltė, padarius ATPK 87 str. 3 d., o R. P. ir ATPK 87 str. 1 d., numatytą pažeidimą, yra įrodyta, o apeliantų skunde išdėstyti argumentai apylinkės teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 87 str. 3 d. užtraukia Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą). Ši norma yra blanketinė, kadangi Lietuvos Respublikoje mėgėjišką žūklę reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Šių taisyklių 10.1 punkte nurodyta, kad draudžiama žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu ar naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius (draudžiami žvejybos būdai); 11.2 punkte nurodyta, kad draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje A. ir R. P. administracinio teisės pažeidimo protokolai buvo surašyti ir jie nubausti už tai, kad žvejojo mėgėjiškos žūklės įrankiu draudžiamuoju užkabinamuoju būdu iš motorinės valties, draudžiamu užkabinamuoju būdu sugavo po vieną šamą, žuvys sužalotos, tuo pažeisdami Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1. p reikalavimus. Tokie A. ir R. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 87 str. 3 d.

A. ir R. P. nei vienas nepripažįsta žvejoję mėgėjiškos žvejybos įrankiu draudžiamuoju užkabinamuoju būdu ir teigia, kad nėra neginčijamai jų kaltę patvirtinančių įrodymų. Tačiau administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 87 str. 3 d. padarymas yra įrodytas pasienio pareigūnų, aplinkos apsaugos pareigūnų parodymais, filmuotos vaizdo medžiagos duomenimis, bei kitais bylos duomenimis.

Skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas neišsiaiškino dėl A. P. parodymų nenuoseklumo ir jais rėmėsi, nes šis liudytojas pradžioje nurodė, kad R. P. šamas atrodė nesužeistas, tačiau po valties paėmimo jau pastebėjo, kad ir R. P. šamas sužeistas, apeliantui nesuprantama, kodėl R. P. buvo surašytas protokolas tik dėl žvejybos be bilieto, nors tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad ant R. P. sugauto šamo yra peleko įplėšimas, o A. P. šamo - plėštinė žaizda padaryta kabliu.

Iš pateiktos medžiagos, matyti, kad įvykis buvo tiriamas išsamiai, išanalizavus įrodymus, aplinkybės buvo tikslinamos, todėl nėra pagrindo laikyti prieštaravimu to, kad tiriant bylą nustatinėjamos vis naujos aplinkybės. Liudytojas A. P. paaiškino, kad pradžioje R. P. sužvejotas šamas atrodė nesužeistas, nes žaizda buvo mažesnė nei A. P. sužvejotos žuvies, tačiau apžiūrėjus žuvį dar kartą, buvo nustatytas sužalojimas ir ant jos, dėl ko buvo pagrindas konstatuoti ir R. P. veiksmuose esant ATPK 87 str. 3 d. numatyto pažeidimo požymius.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog aplinkos apsaugos pareigūnų parodymai nenuoseklūs ir tarpusavyje prieštaringi, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo jais netikėti. Iš bylos medžiagos matyti, jog yra priešingai nei nurodė apeliantai, kad aplinkos apsaugos pareigūnų parodymai yra pakankamai nuoseklūs ir išsamūs, kad jų parodymuose esminės detalės sutampa ir neprieštarauja tarpusavyje ir viena kitą papildo. Apeliaciniame skunde pareiškėjai akcentuoja neatitikimus, kurie nėra esminiai ir bylos baigčiai esmės nesudaro. Tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek ir apklausiant teisme, D. Č., A. P., V. K., G. Š., D. K., D. K. logiškai ir nuosekliai nurodė tas pačias aplinkybes. Kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, byloje nėra nurodytos jokios objektyvios priežastys, dėl kurių aplinkos apsaugos pareigūnai galėtų apkalbėti A. ir R. P.. Šių liudytojų neprocesinis suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Nenustatyta ir jokių aplinkybių, dėl kurių aplinkos apsaugos pareigūnai būtų šališki ir suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti apeliantus nebūto administracinio teisės pažeidimo padarymu.

Susipažinus su byloje esančiais įrodymais – vaizdo įrašo medžiaga, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad iš tiesų jame užfiksuoti vaizdai patvirtina apklaustų liudytojų nurodytas aplinkybes. Vaizdo įraše matyti, kaip du asmenys t.y. A. P. ir R. P., motorinėje valtyje „Galia 435“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žvejoja, akivaizdu, kad vyrai vis pasižiūri į pasienio kameras, kiekvienas turi po meškerę (spiningą), kurias vis užmeta. Matyti pagaunamos žuvys, tačiau dalis jų paleidžiamos. Vaizdo įraše fiksuota, kad vienas sugautas šamas traukiamas link valties ir akivaizdžiai matyti, kad jis sugautas (pakirstas) ne už galvos. Tokiu būdu sugauta žuvis nepaleidžiama, o įkeliama į valtį. Po kažkurio tai laiko kitas valtyje buvęs žvejys analogišku būdu sugauna kitą šamą ir įkelia į valtį. Tyrimo metu apžiūrėtos sugautos žuvys ir ant jų rasti kabliukų sužalojimai ne galvos srityje, naudojant masalą. Pirmosios instancijos teisme šis vaizdo įrašas taip pat buvo ištirtas.

Taigi, visiškai nepagrįsti skundo argumentai, kad be pagrindo teismas neišsiaiškino, kuris šamas kaip konkrečiai sužvejotas, nors nustatė aplinkybę, kad abiejų šamų burnoje yra kabliai su guminukais. Priešingai, nei teigia apeliantai, kaip tik nuodugniai iš detaliai buvo aiškinamasi, kokiu būdu buvo sužvejotos valtyje rastos žuvys ir padaryta pagrįsta išvada, kad duomenų visetas patvirtina jas sugavus neleistinu būdu. O ta aplinkybė, kad šamų burnose buvo rasti guminukai, nepaneigia aukščiau aptartų įrodymų visumos, nes įvertinus minėtus įrodymus konstatuotina, kad kabliukai su masalu buvo įkabinti į neleistinu būdu sugautų šamų galvas po to kai jie buvo sugauti.

Patys apeliantai neneigė, kad įraše užfiksuotoje valtyje yra jie ir kad joje rasti du šamai yra jų sužvejoti, tačiau šių žuvų pagavimo būdą jie interpretuoja savaip, parodymuose stengiasi paaiškinti, kodėl rastos žuvys yra sužeistos, tvirtina, kad kabliukas su guminuku žuvies burnoje atsirado natūraliai, jai ryjant jauką. Šie jų aiškinimai neatitinka objektyvių duomenų, todėl tiek Institucijos, surašiusios nutarimus, tiek teismo, nagrinėjusio jo skundus, buvo teisingai ir pagrįstai įvertinti kaip gynybinės versijos.

Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo argumentais, jog fotonuotraukos, filmuota medžiaga, kaip įrodymai nebuvo tinkamai įforminti, neaišku, kas juose matosi, ar tos žuvys yra sugautos apeliantų, nebuvo jokių skiriamųjų ženklų, kad atskirti kuris kurią sugavo, o teismas nesiėmė priemonių apžiūrėti žuvų teismo posėdyje, kad sulaikymo metu aplinkos apsaugos pareigūnai nesurašė jokio išėmimo akto, kas kelia daug abejonių dėl parodymų patikimumo.

Kaip jau minėta, bylos duomenimis buvo neginčijamai nustatyta, to neneigia ir patys apeliantai, kad filmuotoje medžiagoje matomi vyrai yra būtent jie. A. P. ir R. P. valtyje rasti du jų sužvejoti šamai, jie patys pripažįsta, kad tą dieną sužvejojo du šamus. Žuvis jie žvejojo dviese, vienas kitam padėdami, tą patvirtina ir vaizdo įrašas. Be to, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, byloje nėra tikslių duomenų, iš kurių būtų galima identifikuoti, kuri žuvis pagauta A. P., kuri R. P., tik jų pačių paaiškinimais, kuriais jie pripažino pagavę po vieną šamą. Taigi, šių įrodymų visetas patvirtina, kad A. P. ir R. P. žvejodami veikė kartu ir sužvejojo du šamus, abu po vieną. Taigi, skunde išsakytos abejonės dėl aplinkybių patikslinimo, dėl žuvų apžiūros teisme ir panašiai, kas leistų abejoti nustatytu, yra niekuo nepagrįstos.

Pagrįstai R. P. pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 87 str. 1 d. Apeliantas kaltę neigė ir nurodė savo versiją, jog žvejo mėgėjo bilietą jis pateikė pasienio pareigūnams, o jie pažymėjimo jam jau negrąžino, galbūt, tyčia jį pametė. Kad iš tiesų žvejybos metu bilietą jis turėjo grindžia tuo, kad kitą dieną jis bilietą rado toje vietoje, kur juos sulaikė. Tokia apelianto versija vertinama kaip gynybinė pozicija. Bylos duomenų visuma patvirtina, kad jis padarė inkriminuotą pažeidimą. Pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, žvejas pareigūnui turi pateikti žvejo mėgėjo bilietą, ko R. P. nepadarė. Jis pats teisme nurodė, kad pareigūnams pareikalavus pateikti bilietą, jis jo neturėjo ir pasakė, kad paliko namuose. Ta aplinkybė, kad jis rado bilietą kita dieną, nepanaikina jo atsakomybės, nes neginčijamai nustatytas faktas, kad žvejybos vietoje jis pareigūnams bilieto nepateikė, kad buvo teisingai įvertinta kaip žvejyba be bilieto, už ką yra baudžiama.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad A. P. ir R. P. skundo argumentai, jog šamus jie pagavo teisėtu būdu ir kad R. P. žvejybos metu turėjo žvejo mėgėjo bilietą yra tik jų pačių išsakyta subjektyvi pozicija ir jų kaltės nepaneigia.

Įvertinus aukščiau aptartus duomenis, konstatuojama, kad A. P. pagal ATPK 187 str. 3 d. ir R. P. pagal ATPK 187 str. 1 d. ir 3 d. nubausti teisingai. Apeliacinio skundo teiginiai, kad nebuvo pilnai ištirti ir tinkamai įvertinti visi įrodymai, kad jų veiksmų vertinimas neatitinka faktinių duomenų, nepagrįstas, nes kaip minėta, dėl apeliantų veiksmų teisinio vertinimo atitikimo nustatytoms aplinkybėms, jokių abejonių nekyla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

A. P. ir R. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.