Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 154 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. kaltinamas tuo, kad paskleidė apie K. P. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo bei apšmeižė jį pasinaudodamas visuomenės informavimo priemonėmis, o būtent:

UAB „Balsas.lt“ administruojamame internetiniame žinių portale www.balsas.lt, t.y. viešai per visuomenės informavimo priemonę, 2013 m. gegužės 9 d. 09:30 val. UAB „E.Naujienos“ redaktorius V. V. tyčia, siekdamas diskredituoti K. P., sumenkinti jo asmenį ir pasitikėjimą juo, paskelbė savo straipsnį pavadinimu „Apsišaukėlis iš Kauno“, kuris tą pačią dieną 10:43 val. minėtame portale buvo atnaujintas pavadinimu „Kovotojo įvaizdį griauna praeities šešėliai“, o 2013 m. gegužės 10 d. analogiško turinio publikacija išspausdinta laikraštyje „Akistata“, pavadinimu „Apsišaukėlis iš Kauno: K. P.“, ir kuriuose buvo išdėstyti autoriui žinomai melagingi, K. P. niekinantys, jo garbę ir orumą žeminantys, pasitikėjimą juo pakertantys bei jį šmeižiantys teiginiai:

Pats straipsnis www.balsas.lt buvo paskelbtas tikrovės neatitinkančiu, užgauliu ir tikslingai pareiškėjo garbę ir orumą žeminančiu pavadinimu „Apsišaukėlis iš Kauno“, atitinkamai laikraštyje „Akistata“ tikrovės neatitinkančiu, užgauliu ir tikslingai pareiškėjo garbę ir orumą žeminančiu pavadinimu „Apsišaukėlis iš Kauno: K. P.“;„Trimitavęs buvęs jų kolega K. P. dabar pats turės aiškintis dėl ryšių su šešėliniu pasauliu“;„ 35 metų K. P. ne tik gimtajame mieste, bet ir visoje Lietuvoje puikavosi turtais, gyrėsi įtakingais ryšiais net nusikaltėlių sluoksniuose“;„Dar visai neseniai vyras vaizdingai kalbėjo apie „Pradėtą karą su įtakingų verslininkų klanu“. Jis puikuodamasis prieš aplinkinius vairavo prabangų S klasės „Mercedes-Benz“ automobilį, garaže laikė dar kelias išskirtines mašinas, Kauno mariose su neaiškios praeities asmenimis mėgdavo plaukioti jachta ir gyveno milijoninės vertės name, esančiame vaizdingoje Kauno vietovėje. Dabar buvęs Kauno politikų ir verslininkų kolega yra įtariamas ryšiais su kriminalinio pasaulio autoritetais“;„Kaune plačiai sklinda kalbos, kad teisėsaugininkai iš įvairių tarnybų ne vienerius metus buvo kategoriškai atsisakę klausytis K. P. istorijų apie praeityje plėtotus verslus ir kartu dirbusius žmones iš garsios Kauno politikų, verslininkų šeimynos. Vyro patikimumu suabejojo net aukščiausio lygio teisėsaugininkai. „Pastaraisiais metais panašių istorijų mūsų šalyje yra ne viena. Tad ir šiuo atveju susidaro įspūdis, kad gelbėdamas savo užpakalį jis yra pasiryžęs bet kam“, - apie K. P. teiginius viešoje erdvėje kalbėjo savo vardo nenorėjęs atskleisti gerai žinomas pareigūnas“;„K. P. iškelta byla dėl finansinių nusikaltimų tiriama nuo 2010 metų. Prie Kauno verslininkų, politikų G. šeimos atstovo L. G. anksčiau šliejęsis, tačiau vėliau išstumtas K. P. praėjusių metų pabaigoje vienai žiniasklaidos grupei pirmąsyk prašneko, kad turįs įdomios informacijos apie minėtos šeimynos sąsajas su Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnu. Daugeliui sukėlė šypseną K. P. teiginiai, kad esą „su VSD darbuotoju būdavo atsiskaitoma ne tik pinigais, bet ir degalais“.Anksčiau kartu su K. P. dirbę kauniečiai kelia prielaidą, kad po trejų metų pradėti šmeižto kampaniją prieš buvusią darbovietę ir tuo pačiu bendradarbiavimą su teisėsauga K. P. nusprendė pamatęs, kad policija jam neketina padėti už abejotinos informacijos teikimą kitoje byloje."

Pasak privataus kaltintojo K. P., šiais tikrovės neatitinkančiais teiginiais pateikiama informacija, kad K. P. neva bendrauja ir palaiko ryšius su baudžiamiesiems įstatymams priešingas veikas padariusiais asmenimis, palankiai vertina linkusius nusikalsti asmenis, palaiko su tokiais asmenimis glaudžius ryšius, be to pats K. P. sąmoningai skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu būdu pateikiant neigiamą K. P. asmens apibūdinimą, atskleidžiant neva visuotinai priimtoms moralės normoms priešingą K. P. elgesį. Tokie teiginiai yra neteisingi, žeminantys K. P. garbę ir orumą, jį paniekinantys ir pakertantys pasitikėjimą K. P..

Apklausus kaltinamąjį V. V., jis kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog pripažįsta, kad kaltinime nurodomą straipsnį parašė jis ir prisiima visą atsakomybę už jį. Nesutinka su nukentėjusiojo teiginiais, kad straipsnis yra tikslinė K. P. ataka, yra užsakytas ryšium su jo konfliktu su verslininkais J.ir L. G.. Jis nėra gavęs jokio atlygio iš verslininkų J. Ir L. G. už šį straipsnį, pastarųjų net nepažįsta. Be to, tai, kas vyksta tarp K. P. ir J. Ir L. G. yra visiškai nesusiję su tuo, kas yra rašoma straipsnyje. Nelaiko K. P. vertinimo, kad straipsnis yra šmeižikiškas, pagrįstu, nes visa tai, kas yra išdėstyta straipsnyje, buvo paremta surinktais duomenimis, kadangi prieš jį rašant buvo skambinama tam tikriems žmonėms, buvo su jais kalbamasi, buvo surinkta tam tikro pobūdžio informacija. Atsižvelgiant į K. P. santykius su teisėsauga, jau įsiteisėjusį teismo sprendimą, šito konteksto plotmėje buvo daromi vertinimai, kurie virto į minėtą straipsnį. Jame nėra šmeižto. K. P. pirmą kartą pamatė teisme, anksčiau su juo neteko bendrauti, jokios konfliktinės situacijos tarp judviejų nebuvo, nėra su juo turėjęs jokių reikalų. Tikslo pažeminti K. P. ar jį apšmeižti ar padaryti kažkokių kliūčių asmeniniame ar visuomeniniame K. P. gyvenime, neturėjo. Prielaida, kad nusikalstamas pasaulis sietinas su K. P. - buvo kaltinamojo subjektyvi nuomonė iš viso to konteksto, ką jis žinojo apie K. P.. Kad K. P. siekė būti viešu asmeniu, niekam nėra paslaptis. Jis pats kalbėjo, kad noriai bendravo su žurnalistais visomis temomis. Apie tai, kad K. P. yra įtariamas ryšiais su nusikaltėlių pasaulio autoritetais, kaltinamasis turėjo savo nuomonę, kuri yra suformuota iš pokalbio su tam tikrais šaltiniais, kurie dirba savo darbą. Negali teismui nurodyti šaltinių, iš kurių gavo informaciją apie K. P., ir kuri suformavo V. V. nuomonę. Viešindamas žmones, su kuriais šnekėjo ir kurie teikė jam informaciją, gali sudaryti kliūtis jų veiklai, darbui ir tarnybai. Dėl K. P. ryšio su nusikaltėlių pasauliu, mano, kad toks ryšys yra ir buvo. Apie šito ryšio pobūdį jis kalbėjosi su žmonėmis. Ir pats K. P. pripažino, kad D. P., kuris yra jo geras pažįstamas ir draugas, ir kuris dirbo įmonės direktoriumi, yra turėjęs problemų su teisėsauga. Jeigu žmogus yra turėjęs problemų su teisėsauga, ir K. P. su tuo žmogumi draugauja, reiškia turi su juo ryšius. Todėl nemano, kad šis teiginys yra šmeižikiškas. Dėl straipsnyje minimų ryšių su „Kapucinu“ ir M., tai ten yra aprašyta visai kita situacija, ten rašoma apie D. P. ryšius su šiais asmenimis, apie būtent K. P. ryšius su minėtais asmenimis jis niekada ir neteigė. Autoriui buvo žinoma, kad K. P. kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl vieno ar kito fakto, žinojo, kad K. P. turi didelių bėdų savo versle, yra susipriešinęs su savo verslo partneriais, jų kova yra išsiliejusi į teisėsaugos institucijas ir teismus, į pareiškimus pareigūnams, kurie yra priversti tirti šituos visus dalykus. Jau yra priimti teismo sprendimai dėl kai kurių K. P. veiksmų. Jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Rašydamas straipsnį, tikslo pažeminti K. P. neturėjo. Tikslas buvo užsidirbti duoną – parašyti straipsnį ir gauti atlyginimą. Tą, kas jam buvo pasakyta iš šaltinių, sudėjo į straipsnį ir visa tai buvo išspausdinta. Kažkokios asmeninės naudos čia visiškai nebuvo. Straipsnyje jis tiesiog pagal surinktus duomenis parašė savo nuomonę apie K. P..

- Teiginiuose „Vyro patikimumu suabejojo net aukščiausio lygio teisėsaugininkai.". „Pastaraisiais metais panašių istorijų mūsų šalies istorijoje buvo ne viena. Tad ir šiuo atveju susidaro įspūdis, kad gelbėdamas savo užpakalį jis yra pasiryžęs bet kam", - apie K. P. teiginius viešojoje erdvėje kalbėjo savo vardo nenorėjęs atskleisti gerai žinomas pareigūnas." Paskelbta informacija atskleidžia, kaip kiti asmenys vertina Pareiškėją. Iš teiginių konstrukcijos ir vartojamų raiškos priemonių yra aišku, kad paskelbta informacija savo turiniu yra subjektyvaus pobūdžio, todėl laikytina nuomone. Nuomonei, t. y. asmens subjektyviam faktų ar duomenų vertinimui, požiūriui, mintinis, idėjoms, išvadoms ar pastaboms apie žinias, susijusioms su tikrais įvykiais, skirtingai nei žiniai, tiesos kriterijus nėra taikomas.

- Teiginiuose „Prie Kauno verslininkų, politikų G. šeimos atstovo L. G. anksčiau šliejęsis, tačiau vėliau išstumtas K. P. <..>", „Daugeliui sukėlė šypseną K. P. teiginiai, kad esą „su VSD darbuotoju būdavo atsiskaitoma ne tik pinigais, bet ir degalais", paskelbtas subjektyvus kilų asmenų Pareiškėjo elgesio vertinimas, t.y., nuomonės. Šios nuomonės nėra žeminančio pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo

Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo ir, kai ta informacija neatitinka tikrovės. Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Nustatant ar buvo padaryta nusikalstama veika, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, įvertinant visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą, visuotinai priimtas elgesio taisykles tiek teisės, tiek moralės atžvilgiu. Tokiu būdu, šmeižimo objektui privalomi abu požymiai – tai tikrovės neatitinkanti informacija, be to galinti jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį. Be to, nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos, neatitinka tikrovės ir žemina kito asmens garbę ir orumą (žr. pvz. LAT 2005-12-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-545/2005; KLAP 2009-02-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A–118-174/2009 ir kt.

Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji taip pat turi remtis faktais. LR BK 154 str. prasme, asmenį gali paniekinti ar pažeminti tik tokia informacija, kuri neatitinka tikrovės ir kuri yra prilyginama žinioms.

Privataus kaltinimo procese bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia skundas privataus kaltinimo tvarka. Teismas vertina tik privataus kaltintojo nurodomų teiginių iš minėto straipsnio turinį bei sprendžia dėl kaltinamojo veikos tik ta apimtimi, kiek nurodyta privataus kaltinimo skunde.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog publikacijose pavadinimais „Apsišaukėlis iš Kauno“ (vėliau pervadintoje „Kovotojo įvaizdį griauna praeities šešėliai“), 2013-05-09 paskelbtoje internetiniame žinių portale www.balsas.lt bei „Apsišaukėlis iš Kauno“ K. P.“, 2013-05-10 išspausdintoje laikraštyje „Akistata“, buvo viešai, per visuomenės informavimo priemones paskelbti teiginiai: „Trimitavęs buvęs jų kolega K. P. dabar pats turės aiškintis dėl ryšių su šešėliniu pasauliu“; „ 35 metų K. P. ne tik gimtajame mieste, bet ir visoje Lietuvoje puikavosi turtais, gyrėsi įtakingais ryšiais net nusikaltėlių sluoksniuose“; „Dar visai neseniai vyras vaizdingai kalbėjo apie „Pradėtą karą su įtakingų verslininkų klanu“. Jis puikuodamasis prieš aplinkinius vairavo prabangų S klasės „Mercedes-Benz“ automobilį, garaže laikė dar kelias išskirtines mašinas, Kauno mariose su neaiškios praeities asmenimis mėgdavo plaukioti jachta ir gyveno milijoninės vertės name, esančiame vaizdingoje Kauno vietovėje. Dabar buvęs Kauno politikų ir verslininkų kolega yra įtariamas ryšiais su kriminalinio pasaulio autoritetais“; „Kaune plačiai sklinda kalbos, kad teisėsaugininkai iš įvairių tarnybų ne vienerius metus buvo kategoriškai atsisakę klausytis K. P. istorijų apie praeityje plėtotus verslus ir kartu dirbusius žmones iš garsios Kauno politikų, verslininkų šeimynos. Vyro patikimumu suabejojo net aukščiausio lygio teisėsaugininkai. „Pastaraisiais metais panašių istorijų mūsų šalyje yra ne viena. Tad ir šiuo atveju susidaro įspūdis, kad gelbėdamas savo užpakalį jis yra pasiryžęs bet kam“, - apie K. P. teiginius viešoje erdvėje kalbėjo savo vardo nenorėjęs atskleisti gerai žinomas pareigūnas“; „K. P. iškelta byla dėl finansinių nusikaltimų tiriama nuo 2010 metų. Prie Kauno verslininkų, politikų G. šeimos atstovo L. G. anksčiau šliejęsis, tačiau vėliau išstumtas K. P. praėjusių metų pabaigoje vienai žiniasklaidos grupei pirmąsyk prašneko, kad turįs įdomios informacijos apie minėtos šeimynos sąsajas su Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnu. Daugeliui sukėlė šypseną K. P. teiginiai, kad esą „su VSD darbuotoju būdavo atsiskaitoma ne tik pinigais, bet ir degalais“. Anksčiau kartu su K. P. dirbę kauniečiai kelia prielaidą, kad po trejų metų pradėti šmeižto kampaniją prieš buvusią darbovietę ir tuo pačiu bendradarbiavimą su teisėsauga K. P. nusprendė pamatęs, kad policija jam neketina padėti už abejotinos informacijos teikimą kitoje byloje."

Kaltinamasis V. V. pripažino, kad yra straipsnio, publikuoto pavadinimais „Apsišaukėlis iš Kauno“, „Kovotojo įvaizdį griauna praeities šešėliai“ viešojo informavimo priemonėmis (internetinėje svetainėje ir laikraštyje), kuriuose yra išdėstyti pareiškėjo K. P. nurodomi teiginiai, autorius, prisiimantis atsakomybę už jo turinį.

Pažymėtina, kad BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytas šmeižimas yra paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytas vienas iš šį nusikaltimą kvalifikuojančių požymių – šmeižimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Todėl privataus kaltinimo skunde nepagrįstai prašoma V. V. patraukti baudžiamojon atsakomybėn tiek pagal LR BK 154 str. 1 d., tiek pagal LR BK 154 str. 2 d., kadangi iš kaltinimo turinio matyti, kad privatus kaltintojas V. V. veikoje įrodinėja būtent kvalifikuotos nusikalstamos veikos požymius - šmeižimo, t.y. paskleidimo apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo per visuomenės informavimo priemonę, todėl reikalavimas jo veiką kvalifikuoti ir pagal LR BK 154 str. 1 d. yra perteklinis.

Siekiant V. V. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 154 str. 2 d. , turi būti įrodyta, kad kaltinime nurodomi viešojo informavimo priemonėmis paskleisti teiginiai yra informacija, o ne autoriaus subjektyvi nuomonė, ši informacija yra neatitinkanti tikrovės, be to paniekinanti ar pažeminanti K. P. arba pakertanti pasitikėjimą juo, be to tai informacija, kaltinamojo paskleista tiesiogine tyčia, t.y. aiškiai suvokiant šios informacijos savybes – neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį ir siekiant paskleisti būtent tokią informaciją.

Vertinant privataus kaltintojo kaltinime nurodomų frazių turinį pažymėtina, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime Nr. SPR-85 ne visi K. P. nurodomi teiginiai buvo pripažinti tiesos kriterijumi patikrinama informacija arba būtent žeminančio pobūdžio informacija. Sprendime pagrįstai buvo konstatuota, kad frazė „Kaune plačiai sklinda kalbos, kad teisėsaugininkai iš įvairių tarnybų ne vienerius metus buvo kategoriškai atsisakę klausytis K. P. istorijų apie praeityje plėtotus verslus ir kartu dirbusius žmones iš garsios Kauno politikų, verslininkų šeimynos“ K. P. garbės ir orumo požymiu yra neutrali, tokiu būdu neturi LR BK154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėčiai būtino elemento. O jos tęsinys „Vyro patikimumu suabejojo net aukščiausio lygio teisėsaugininkai. „Pastaraisiais metais panašių istorijų mūsų šalyje yra ne viena. Tad ir šiuo atveju susidaro įspūdis, kad gelbėdamas savo užpakalį jis yra pasiryžęs bet kam“, - apie K. P. teiginius viešoje erdvėje kalbėjo savo vardo nenorėjęs atskleisti gerai žinomas pareigūnas“ atskleidžia, kaip nukentėjusįjį vertina kiti asmenys – ne straipsnio autorius, be to tai savo turiniu yra subjektyvaus pobūdžio informacija, kito asmens nuomonė apie P. P., tokiu būdu taip pat neturi šmeižimo turiniui būtino elemento. Atitinkamai frazėse „K. P. iškelta byla dėl finansinių nusikaltimų tiriama nuo 2010 metų. Prie Kauno verslininkų, politikų G. šeimos atstovo L. G. anksčiau šliejęsis, tačiau vėliau išstumtas (teiginio dalis, privataus kaltintojo laikoma žeminančio pobūdžio) K. P. praėjusių metų pabaigoje vienai žiniasklaidos grupei pirmąsyk prašneko, kad turįs įdomios informacijos apie minėtos šeimynos sąsajas su Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnu. Daugeliui sukėlė šypseną K. P. teiginiai, kad esą „su VSD darbuotoju būdavo atsiskaitoma ne tik pinigais, bet ir degalais“ autoriaus yra paskelbtas K. P. elgesio, o konkrečiai jo praeities verslo santykių ir po jų sekusių ginčų teisėsaugos institucijose su verslininkais G. subjektyvus įvertinimas, kuris laikytinas autoriaus nuomone, juolab tai nėra žeminančio pobūdžio nuomonė.

Teismas sutinka su Žurnalistų etikos inspektoriaus vertinimu. Duomenų pagrindu asmuo gali atlikti jam svarbius, įdomius ar aktualius jo požiūrį atspindinčius svarstymus ar vertinimus, gali analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informaciją ir gauti išvadas. Šios mąstymo veiklos rezultatas - subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas – nuomonė. Ji negali būti peržiūrima ir paneigiama. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais. Atitinkamai aukščiau paminėtos frazės kaip autoriaus nuomonė - negali būti laikomos šmeižtu LR BK 154 str. 2 d. prasme.

Teismo vertinimu straipsnio pavadinimuose „Apsišaukėlis iš Kauno“, “Apsišaukėlis iš Kauno: K. P.“ autoriaus pavartotas epitetas „Apsišaukėlis“ nors savo pobūdžiu yra neigiamos konotacijos epitetas, todėl žeminančio pobūdžio ir galintis pakirsti pasitikėjimą šiuo epitetu vadinamu žmogumi, tačiau taip pat atspindi subjektyvią autoriaus nuomonę apie K. P. asmenį ir veiklą, susidariusią vertinant straipsnyje pateiktus duomenis – straipsnyje K. P. pristatomas kaip asmuo, viešai deklaravęs apie kovą su korupcija, įtakingu verslininkų klanu, tačiau, pats, pasak autoriaus, turintis ryšių su kriminalistams žinomu asmeniu (D. P.), įtariamas finansiniu nusikaltimu (turto iššvaistymu stambiu mastu). Be to doktrinoje pripažįstama, kad subjektyvūs žmogaus asmenybės įvertinimai (pvz. pasakymai, kad jis blogas, nepatikimas, melagis, amoralus ir pan.) gali būti vertinami kaip asmens, apie kur kalbama įžeidimas, tačiau ne šmeižimas. Straipsnio pavadinimuose pavartotas epitetas „Apsišaukėlis“ taip pat priklauso subjektyviam žmogaus asmenybės įvertinimui, atspindi autoriaus subjektyvią nuomonę apie juo pavadintą žmogų. Tai nėra žinia – konkreti informacija apie faktus, todėl ji negali būti vertinama tiesos kriterijumi.

Minėtame Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime Nr. SPR-85 buvo konstatuota, kad teiginiai iš likusių privataus kaltintojo nurodomų straipsnio ištraukų , o būtent teiginiai ir jų dalys: „<...> dabar pats turės aiškintis dėl ryšių su šešėliniu pasauliu.", „<...> gyrėsi įtakingais ryšiais net nusikaltėlių sluoksniuose.", „<...> su neaiškios praeities asmenimis <...>", „<...> yra įtariamas ryšiais su miesto kriminalinio pasaulio autoritetais.", „<...> po trejų metų pradėti šmeižto kampaniją prieš buvusią darbovietę <...>" pažemino Pareiškėjo garbę ir orumą, pažeidžiant Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nuostatą, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, Žeminančią jo garbę ir orumą. Sprendime buvo konstatuota, kad šie teiginiai neatitinka tikrovės, remiantis duomenų neatitikimo tikrovei prezumpcija, kylančia iš teismų praktikos nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas, pagal kurią pareiga įrodyti, jog paskleistos žinios atitinka tikrovę informuojant visuomenę buvo laikomasi visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nepiktnaudžiauta informacijos laisve, atitenka viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui), o straipsnio autorius tokių duomenų nepateikė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. V. teismui aiškino, kad ruošdamas straipsnį bendravo su teisėsaugos pareigūnais, buvusiais K. P. kolegomis, iš kurių ir gavo atitinkamų duomenų apie K. P. ryšius su kriminalistams dėl nusikalstamos veikos žinomu D. P., atitinkamai straipsnyje aprašomi D. P. ryšiai su dar kitais kriminalinio pasaulio autoritetais, autoriui buvo žinoma, kad K. P. atžvilgiu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, atitinkamai šių duomenų pagrindu autorius padarė išvadas ir pateikė savo nuomonę apie K. P. ryšius su šešėliniu pasauliu, nusikaltėlių sluoksniais. K. P. neneigė, kad D. P. yra jo senas pažįstamas, bendradarbis, jam yra žinoma, kad praeityje jis turėjęs problemų su teisėsauga, nors tiksliai nesidomėjęs - kokių. O jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas niekuo ir niekaip nesusijęs su jokiais ryšiais su nusikalstamu pasauliu. Iš straipsnio turinio matyti, kad autoriaus teiginiai apie K. P. ryšius su šešėliniu pasauliu, plaukiojimą jachtomis su neaiškios praeities asmenimis, siejami būtent su K. P. ryšiais su D. P., kuris pasak autoriaus, neįvardintų šaltinių iš Policijos departamento teigimu, nuo senų laikų yra žinomas su narkotikų mafija kovojančių kriminalistų operatyvinėse bylose, neatmestina, kad jis gali palaikyti ryšius su mieste veikiančiomis nusikaltėlių grupuotėmis. Nors šie teiginiai yra panašūs į konstatuojamojo pobūdžio ir jais tikrai sudaromas įspūdis, kad K. P. palankiai vertina linkusius nusikalsti asmenis, palaiko su tokiais asmenimis glaudžius ryšius, tokiu būdu pateikiant neigiamas asmens apibūdinimą, tačiau iš esmės tai yra jo turimos informacijos apie K. P. įvertinimas. Kaip jau minėta, duomenų pagrindu asmuo gali atlikti jam svarbius, įdomius ar aktualius jo požiūrį atspindinčius svarstymus ar vertinimus, gali analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informaciją ir gauti išvadas. Nors straipsnio autorius pernelyg hiperbolizavo K. P. ryšį su D. P. ir iš to neva išplaukiančias sąsajas su „šešėliniu pasauliu“, „ryšius nusikaltėlių sluoksniuose“, tačiau pagal teismų praktiką tam tikro laipsnio faktų perdėjimas (hiperbolizavimas) neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 154 str. 2 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-645). Be to LR BK 154 str. 2 d. numatyta veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl šmeižimo tik nustačius, kad jis suvokė, jog skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, suprato, kad ši žemina žmogaus garbę, ir to norėjo. Asmens suvokimas, jog skleidžiama informacija neatitinka tikrovės bei noras tokią informaciją skleisti sudaro tyčios turinį. Skleisdamas informaciją V. V. rėmėsi jo manymu patikimais šaltiniais – pareigūnais iš Policijos departamento, buvusiais K. P. kolegomis, apibūdinusiais K. P. gyvenimo būdą, pomėgį prabangai, pasakiojusiais apie jo plaukiojimus jachta su D. P.. K. P. teigimu, V. V. nepagrįstai ir tendencingai rėmėsi jo atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu, kadangi jis niekaip nėra susijęs su jokia organizuota nusikalstama veika. Tačiau pagal teismų praktiką, neįsitikinimas informacijos tikrumu savaime nepatvirtina tiesioginės tyčios egzistavimo. Neįsitikinimas gaunamos informacijos tikrumu liudija neatsargią kaltės formą, kurią konstatavus atsakomybė pagal LR BK 154 str. 2 d. negalima. Tiesioginės tyčios turinį sudaro tai, kad asmuo aiškiai suvokia skleidžiantis trikovės neatitinkančią informaciją ir to nori. Teismo vertinimu, tiesioginės tyčios kaltinamojo V. V. veikoje nenustatyta.

Teismas pažymi ir tai, kad kiekvienas asmuo, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, gali kreiptis į teismines ir kitas institucijas dėl jo teisių gynimo.

Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali apginti savo interesus nesinaudodamas baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės normomis. Baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso normos tėra tik viena iš teisės sistemos sudedamųjų dalių, tačiau nebūtinai jos yra veiksmingiausios ir vienintelės siekiant apginti pažeistas teises. Teisės teorijoje minėtosios normos yra traktuojamos kaip „ultima ratio“, t. y. kaip paskutinė priemonė, kuria asmuo gali ginti, jo įsitikinimu, pažeistas teises. Sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis (ap)ginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. V. pagal LR BK 154 str. 2 d., išteisinti, nepadarius veikos, turinčios LR BK 154 str. 1 d. ar 154 str. 2 d. požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.