- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- P-438-134-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00533-2009-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Kategorijos
- 80.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo O. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-664/2011.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą O. Ž. už tai, kad ji vykdė neypatingo statinio statybą, neturėdama Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, t. y. 2009 m. lapkričio 23 d. Varėnos rajono Merkinės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime, neturėdama privalomojo statybos leidimo, jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Merkio krašto draustinyje, Merkio upės apsaugos zonoje, vykdė savavališką statinio – sferinės piramidės apdangalo iš aliuminio atramų, mazgų ir stiklo statybą, t. y. ant betono pamatų sumontuojant sferinės formos aliuminio konstrukcijų karkasą, jį įstiklinant, kai užstatymo skersmuo yra 22 metrai, aukštis – 12 metrų, užstatymo plotas – 380 m². Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 6.17 punktą, statinys priskirtinas neypatingų statinių kategorijai, o vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi, statybos techninio reglamento STR „Statinio statybos rūšys“ V skyriaus nuostatomis, atliekami darbai yra priskiriami naujo statinio statybos darbams, kuriems atlikti privalomas statybos leidimas pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 punktą. Tuo O. Ž. pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01: 2002 „Statybos leidimas“ 2 punktą ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
O. Ž. paaiškino, kad 2002 m. pradėjo statyti statinį. Pirmiausia pastatė centrinę dalį – didelę aikštelę. Sferinės formos aliuminio karkasą pradėjo statyti 2009 m. spalio mėnesio viduryje. Aliuminio rėmai montuojami ant buvusių pamatų. Dalis konstrukcijos detalių suvirinama, dalis prisukamos. Statinį sudaro aliuminio rėmai, stiklas, tvirtinimo detalės. Kupolas uždengtas stiklu. Projektą paruošė UAB „Geodonas“, tačiau savivaldybė nebūtų išdavusi leidimo, nes toje vietoje negalima statyti statinių. Nėra institucijos pritarimo statybai. Statinys skirtas suaktyvinti energinius veikimus anksčiau pastatytai piramidei. Liko neįstiklintos tik durys. Aikštelės pagrindas iš betono, išlieta 2002 m. Aikštelė buvo šiek tiek praplėsta, sutvirtinta, kad galėtų stovėti sferinis statinys.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 18 d. nutarimu pripažino O. Ž. kalta padarius ATPK 159 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jai 13 000 litų baudą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad statinys yra saugomoje teritorijoje, statinys nepriskiriamas prie nesudėtingų statinių, o tai reiškia, kad pažeidėja nesilaikė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimų, kadangi neturi nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto statinio projekto bei nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo. Pareiškėjos atstovo teiginį, kad tai nėra statinys, o tai yra paminklas, ypatingas objektas, kurį lanko tūkstančiai žmonių ir tai yra vientisas statinys su piramide, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjos pateikto A. P. projektavimo biuro Piramidės-Kupolo-Šv. Trejybės Kryžių komplekso tarpinės ekspertizės akto, surašyto 2010 m. vasario 8 d., pagal statytojos O. Ž. ir kt. prašymą, teismas nelaikė eksperto išvada ATPK 256 straipsnio 3 dalies prasme. Pažeidėjos aiškinimą, kad statinio statybos pradžia yra 2002 metai, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, jog pati pažeidėja pripažįsta statinio – sferinės formos aliuminio – stiklo konstrukcijų statybos pradžią 2009 metų spalio mėnesio viduryje, o tai reiškia, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalies reikalavimai dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų nėra praleisti ir pažeisti. Pažeidėjos argumentus, kad Alytaus apskrities viršininko administracija nesilaikė jai įtvirtintos pareigos vykdyti savavališkos statybos kontrolės prevencijos, ir todėl dar 2002 metais, tapus visuotinai žinomu faktu apie piramidės pastatymą, nepatikrino šios statybos teisėtumo, tokiu būdu šis neveikimas sąlygojo kitus pažeidimus – kryžių, statinio antrosios dalies – Kupolo, šiame žemės sklype atsiradimą, teismas taip pat atmetė. Teismas nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo ribos yra pagal surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pažeidėjos pateiktas skundas Vilniaus apygardos teismui dėl savavališkos statybos akto ir savavališkos statybos sustabdymo akto teisėtumo, apylinkės teismo vertinimu, neturi įtakos šios bylos nagrinėjimui, kadangi administracinio teisės pažeidimo padarymą teismas konstatuoja išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, o nagrinėjant bylą nėra remiamasi vien tik nurodytais savavališkos statybos aktais ir nėra reikalaujama nustatyti savavališkos statybos faktą. Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, pažeidėja praeityje neteista, už administracinius teisės pažeidimus nebausta. Pažeidėjos turtinė padėtis nėra bloga.
II.
Apeliaciniu skundu O. Ž. prašė panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, jog savavališkos statybos akte nurodytas neteisingas statybos pradžios laikas – statinio statybos pradžia – 2002 metai, o ne 2009 metai, todėl nuobauda skirta praleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą (remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. 112-03). Neteisingai aprašytas statinys, nenurodyta jo sudėtinė dalis – piramidė. Be to, statinys priskirtinas ypatingų statinių kategorijai (Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ VI skyriaus 5.4, 5.5 punktai).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašė apeliacinio skundo netenkinti, Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime institucija nurodė, jog O. Ž. savavališkai pastatyto statinio priskyrimas neypatingų ar ypatingų statinių kategorijai nepaneigia savavališkos statybos fakto. ATPK 159 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, statybą (griovimą) mieste ar saugomoje teritorijoje, neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo. Institucijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai dėl praleisto nuobaudos skyrimo termino nepagrįsti. Nurodė, jog paaiškėjus trunkamam teisės pažeidimui, kuris daromas paaiškėjimo metu, 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju, pažeidimas yra trunkamasis ir buvo daromas dar 2009 m. lapkričio 23 d., tad jis laikomas daromu trunkamu teisės pažeidimu. Institucijos nuomone, teismas ištyrė visus įrodymus ir padarė tinkamas išvadas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi O. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-664/2011 O. Ž. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarimą O. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitė ir O. Ž. skirtą 13 000 Lt baudą sumažino iki 7 500 Lt.
Teismas konstatavo, jog O. Ž. administracinėn atsakomybėn patraukta už pažeidimo, numatyto ATPK 159 straipsnio 1 dalyje, padarymą. ATPK 159 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2010 m. spalio 1 d.) numatyta, kad statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, statyba (griovimas) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo užtraukia baudą nuo 5000 iki 25 000 litų. Teismo vertinimu, O. Ž. neneigė statanti sferinį statinį saugomoje teritorijoje, tačiau apeliaciniame skunde teigė, jog nuobauda jai paskirta praleidus 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminą, be to, statinys priskirtinas ypatingam statiniui. Tokius apeliantės argumentus apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų nekartojo.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad iš byloje esančio savavališkos statybos akto, nuotraukos, UAB „Inekstra“ projektinio pasiūlymo matyti, jog sferinis piramidės apdangalas yra naujai statomas statinys, kuris buvo statomas savavališkos statybos akto surašymo metu ir, pačios O. Ž. paaiškinimu, pradėtas statyti 2009 m. spalį. Be to, šio statinio kraštinės yra didesnės nei pareiškėjos nurodomos piramidės pamatai. Todėl laikytina, kad 2009 m. lapkričio 23 d. paaiškėjo vykstantis trunkamasis pažeidimas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas nebuvo praleistas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantės argumentai susiję su piramidės pastatymu 2002 metais, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi kaltinimas dėl šio statinio administracinio teisės pažeidimo protokole jai nebuvo suformuluotas. Teismas taip pat atmetė apeliantės teiginį dėl statinio priskyrimo ypatingam. Tiek savavališkos statybos akte, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog statinys yra neypatingas. Be to, teismo nuomone, statinio pripažinimas ypatingu šiuo atveju reikštų apeliantės padėties sunkinimą, kadangi ypatingiems statiniams keliami dar griežtesni reikalavimai ir numatomos griežtesnės sankcijos už šių reikalavimų nesilaikymą. Kita vertus, kaip konstatavo teismas, ATPK 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos.
Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, jog administracinio teisės pažeidimo padarymo ir nuobaudos skyrimo metu galiojusi ATPK 159 straipsnio 1 dalis numatė atsakomybę nuo 5000 iki 25 000 litų. Šiuo metu atsakomybę už tokį pažeidimą numato ATPK 159 straipsnio 7 dalis, kurioje teigiama, kad naujo neypatingo statinio savavališka statyba kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje užtraukia baudą nuo 5000 iki 10 000 litų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog šiuo metu galiojančioje ATPK normoje, numatančioje atsakomybę už pažeidimą, nuobauda yra švelnesnė už anksčiau galiojusią, tad ji turi būti taikoma ir anksčiau padarytam pažeidimui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nenustatyta nei pažeidėjos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių (ATPK 31, 32 straipsniai), vadovaudamasis ATPK 30² ir 20 straipsnių nuostatomis jai skyrė nuobaudos vidurkį, t. y. 7 500 litų bauda.
III.
Prašyme dėl proceso atnaujinimo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo O. Ž. nurodo, jog prašo atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-664/2011.
Žemesnės instancijos teismas
Prašyme akcentuoja, kad jau po to, kai buvo paduotas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimo administracinėje teisės pažeidimo byloje, nesutikdama su 2009 m. lapkričio 23 d. savavališkos statybos aktu Nr. (9.15) ST-13-9, bei Alytaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. ST-137-(1.4) „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Varėnos rajone", pateikė Vilniaus miesto 1-am apylinkės teismui ieškinį dėl šių teisės aktų panaikinimo. Šio ieškinio pagrindas, buvo tos aplinkybės, kad iš tikrųjų savavališko statinio statytoja buvau ne O. Ž., statybą organizavo, finansavo ir fiziškai statė statinį visiškai kitas fizinis asmuo. O. Ž. nuomone, Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnai, konstatavę savavališkos statybos faktą, nesiaiškino, kas yra faktinis savavališko statinio statytojas ir statybinių medžiagų savininkas, be to, ją suklaidino, pareikšdami, kad nustatyti statinio statytoją nėra svarbu, kadangi statinys savavališkai statomas ant žemės sklypo, kuris priklauso O. Ž.. Tačiau Vilniaus miesto 1-as apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4269-734/2010 nustatė, kad O. Ž. nėra savavališkai pastatyto statinio (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos raj. sav. statytoja ir panaikino Alytaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. lapkričio 23 d. savavališkos statybos aktą Nr. (9.15) ST-13-9 bei Alytaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. ST-137-(1.4) „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Varėnos rajone". Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šio teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė, sprendimas įsiteisėjo 2011 m. sausio 12 d., ir nuo šios dienos, kaip teigiama prašyme dėl proceso atnaujinimo, aukščiau nurodyti Alytaus apskrities viršininko individualūs teisės aktai nebegalioja. Prašymą dėl proceso atnaujinimo padavęs asmuo O. Ž. nurodo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas, jei panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Kaip teigiama prašyme dėl proceso atnaujinimo, kadangi Varėnos rajono apylinkės teismas išsprendė administracinio teisės pažeidimo bylą remdamasis šiuo metu jau panaikintu 2009 m. lapkričio 23 d. savavališkos statybos aktu Nr. (9.15) ST-13-9. Taigi, panaikinus šį individualų teisės aktą, atsirado įstatyme numatytas pagrindas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu (sprendimu, nutarimu, nutartimi). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Proceso atnaujinimo paskirtis ir išimtinis pobūdis lemia, kad taikant proceso atnaujinimo institutą peržiūrimos bylos, kuriose teismai instancine tvarka iš esmės išsprendė pareiškėjo skunde (prašyme) pateiktus materialinius teisinius reikalavimus ir dėl šalių ginčo priėmė atitinkamą baigiamąjį aktą, kuris yra įsiteisėjęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-169/2010).
ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje (t. y. ABTĮ IV skyriaus 23 skirsnyje) nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės. Pagrindų sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos būtų taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį. Proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka, tai, kaip minėta, išimtinė procedūra, kurios vienas iš tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo, nagrinėjant bylas, pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nustatymą. Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-177/2010).
Iš O. Ž. prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad jame, kaip proceso atnaujinimo pagrindus, pareiškėja nurodo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatas – procesą prašoma atnaujinti, kai panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą. Iš šios teisės normos turinio matyti, jog nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą įstatymų leidėjas iš esmės susiejo su tomis teisinėmis situacijomis (teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis), kuomet po administracinės bylos išnagrinėjimo ir atitinkamo procesinio sprendimo įsiteisėjimo panaikinami teisės aktai, taikyti nagrinėjant administracinę bylą. Prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens nuomone, tokios aplinkybės egzistavimą nagrinėjamu atveju pagrindžia Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4269-734/2010, kuriuo buvo panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. lapkričio 23 d. savavališkos statybos aktu Nr. (9.15) ST-13-9, bei Alytaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. ST-137-(1.4) „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Varėnos rajone“.
Teisėjų kolegija, įvertinusi prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4269-734/2010 bei kita su šio sprendimo priėmimu susijusi medžiaga 2011 m. sausio 18 d. prašymu (b. l. 90 – 96) jau buvo pateikta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui O. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N62-664/2011 nagrinėjimo metu bei prijungta prie šios bylos. Atitinkamai aplinkybės konstatuotos Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-4269-734/2010 administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N62-664/2011 nagrinėjimo metu buvo žinomos tiek bylos šalims, tiek ir bylą nagrinėjusiam apeliacinės instancijos teismui, kuris, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir bylos išnagrinėjimui aktualius teisės aktus, nenustatė teisinių pagrindų nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą bei panaikinti O. Ž. skirtą administracinę nuobaudą (b. l. 100).
Atsižvelgiant į tai, darytina akivaizdu, jog ABTĮ 157 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme O. Ž. nepagrindė ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 11 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo ir, atitinkamai, jos prašymas atnaujinti procesą dėl to, jog buvo panaikintas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. N62-664/2011, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsisakyti atnaujinti procesą O. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-664/2011.
Nutartis neskundžiama.