Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. J. galutinė bausmė paskirta areštas 20 parų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2015 m. birželio 16 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), namuose, kilus nesutarimui su šeimos nariu – sugyventine R. O., dėl asmeninių paskatų, tyčia delnu sudavė jai du smūgius į veidą ir tuo sukėlė fizinį skausmą.

Apygardos teismo posėdyje nuteistasis A. J. ir jo gynėjas, nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. J. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. J. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), yra ne kartą baustas administracine tvarka (75–78 b. l.), nedirba (84 b. l.), charakterizuojamas neigiamai, kaip vengiantis darbo, nesirūpinantis šeimos finansine padėtimi, vaikų auklėjimu, girtaujantis (82 b. l.). Nors teismas, skirdamas A. J. bausmę, nurodė, kad pastarasis neteistas, tačiau nuosprendžio įžanginėje dalyje teisingai pažymėta, kad A. J. yra teistas tris kartus (50–56, 57, 58–60, 65–67 b. l.). Pirmosios instancijos teismas taipogi įvertino tai, kad yra nustatyta viena A. J. atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, taip pat tai, kad jis užsikodavo nuo alkoholizmo (111 b. l.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, tai, kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos šios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai A. J. bus pasiekti paskyrus jam už padarytą nusikaltimą ne pačią švelniausią ir ne pačią griežčiausią bausmes, o arešto bausmę, dydžiu mažesnę negu šios bausmės, skiriamos už nusikaltimą, vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais A. J. paskirtos bausmės – laisvės atėmimas, areštas – teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė, jis ir toliau pažeidinėjo įstatymus, kolegija sprendžia, kad skirti A. J. švelnesnę negu areštas bausmės rūšį – viešuosius darbus, nėra pagrindo. Tokio pagrindo nesudaro ir apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis anksčiau už analogišką nusikaltimą nebuvo teistas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Keisti skundžiamą nuosprendį A. J. skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Kartu kolegija pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.