- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-03-13
- Bylos Nr.
- A-469-63-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Sigita Rudėnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- K.V., Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje
- Trečiasis asmuo
- A.Ž., gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Zeigiai“
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos
- Kategorijos
- 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjai K.V.
trečiajam suinteresuotam asmeniui A.Ž.
trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams adv. Osvaldui Martinkui, adv. Gintautui Daugėlai, A.U.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos, trečiųjų suinteresuotų asmenų A.Ž. ir gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Zeigiai“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005-09-19 sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje institucijos prašymą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje institucija kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. T11-113 „Dėl A.Ž. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo". Pareiškėja paaiškino, jog šiuo detaliuoju planu buvo pakoreguota savivaldybės tarybos 2003-05-29 sprendimu Nr. T11-42 „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo" patvirtinta detaliojo plano dalis, susijusi su J.Ž. nuosavybės teise priklausiusiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), patenkančiu į Pajūrio regioninio parko teritoriją. Nurodytoji detaliojo plano dalis buvo koreguojama planavimo organizatoriaus A.Ž., kuris pagal dovanojimo sutartį 2003-09-16 iš J.Ž. įsigijo minėtą žemės sklypą. Detalaus plano korektūra buvo būtina, nes jos sprendiniai prieštaravo Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 daliai, 13 straipsnio 2 dalies 4 punktui ir Žemės įstatymo 18 straipsnio 11 dalies nuostatoms, draudžiančioms sklypą, esantį valstybinių parkų teritorijoje, dalyti dalimis, keisti jo paskirtį. Pareiškėja nurodė, jog skundžiamas sprendimas, kuriuo patvirtintas A.Ž. žemės sklypo detalusis planas, neteisėtas, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau - STĮ) 3 straipsnyje nustatytiems saugomų teritorijų steigimo tikslams, priimant ginčijimą sprendimą, pažeista minėto įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto imperatyvi nuostata, jog valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose, taip pat įstatymo 13 straipsnio 3 dalis. Nesilaikyta buvo ir Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalies, 23 straipsnio reikalavimų, Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 patvirtintų Pajūrio regioninio parko nuostatų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 425 patvirtinto Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento, planavimo sąlygų, išduotų 2003 m. rugsėjo 24 d.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė paaiškino, jog savivaldybės taryba, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tvirtinti detalųjį planą. Projektavimo ir statybų reikalavimus Pajūrio regioniniame parke reglamentuoja 2002-08-10 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 425 patvirtintas Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamentas (toliau – Reglamentas). Šio Reglamento 5 punktas numato, kad pagrindiniai Pajūrio regioninio parko kraštotvarkos koncepcijos uždaviniai yra gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas, gyvenamosios bei rekreacinės paskirties reglamentuota statyba, siekiant atstatyti buvusį šios teritorijos užstatymą ir numatyti naują užstatymą, pagrįstą vietos teritorijos tvarkymo tradicijomis. Reglamentas iš esmės nedraudžia statybų (30.5 punktas), tik numato tam tikrus reikalavimus, kurių būtina laikytis siekiant išlaikyti kraštovaizdžiui būdingą architektūros savitumą. Atsakovė paaiškino, jog Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, apžiūrėjęs natūroje bei atlikęs situacijos analizę iš turimos vietovės tyrimų ir kartografinės medžiagos, 2003-11-25 atliko poveikio aplinkai įvertinimą. Poveikio aplinkai ataskaitoje nurodyta, kad A.Ž. planuojama teritorija patenka į Pajūrio regioninio parko ribas, kuriai nustatytas apsaugos zonos reglamentas. Atlikus natūrinius tyrimus bei kartografinę medžiagos analizę, nustatyta, kad dalis vertinamos teritorijos ilgą laiką (1910 m. kartografija) buvo užstatyta ūkininko sodyba, kuri po Antrojo pasaulinio karo sunyko. Atsakovės teigimu, 2004-04-29 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-113 detalusis planas patvirtintas laikantis Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimų. Kadangi detaliojo plano sprendiniai atitinka teritorijų planavimo ir statybos normas, nebuvo pažeistos derinimo, viešo svarstymo, priežiūros procedūros, esant teritorijų planavimo priežiūrą vykdančios institucijos teigiamai išvadai, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba neturėjo teisinio pagrindo netvirtinti šio detaliojo plano (b.l. 138-140, t. 1).
Tretysis suinteresuotas asmuo S.V. pareiškėjo prašymą nurodė laikąs nepagrįstu.
Tretysis suinteresuotas asmuo A.Ž. prašė pareiškėjo prašymą palikti nenagrinėtu. A.Ž. teigimu, priimant pareiškėjo prašymą, nepatikrintas jo turinio atitikimas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau — ABTĮ) 56 straipsnio l dalies reikalavimui bei Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatai (galiojusiai prašymo pateikimo dieną), pareiškėjo prašymas taip pat neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimų, nes jame nenurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas viešojo intereso pažeidimas, nepateikti tai patvirtinantys įrodymai, pareiškėjas kreipėsi į teismą nesilaikydamas įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tretysis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog 2004-06-07 teisėjų kolegija atmetė pareiškėjo prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ir atsisakė priimti abu pareiškėjo reikalavimus dėl 2003 m. ir 2004 m. detaliųjų planų panaikinimo. 2004-06-08 įstatymų leidėjas priėmė Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. IX-2264, nauja įstatymo redakcija įsigaliojo 2004-06-24. Įstatymų leidėjas panaikino pareiškėjui teisę kreiptis į teismą dėl individualių teisės aktų, priimtų pažeidžiant viešąjį interesą, nesilaikant išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tretysis suinteresuotas asmuo A.Ž. prašė bylą nutraukti, nes pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti (b.l. 75-76, t.3). A.Ž. teigė, jog ginčijamas detalusis planas neprieštarauja Reglamentui, STĮ. Tretysis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jo žemės sklypas apima dalį sunykusios istorinės sodybvietės (jis nori atkurti buvusią žvejo sodybą). Pareiškėjas, jo teigimu, neįrodė, kad ginčijamas detalusis planas prieštarauja galiojantiems įstatymams. A.Ž. nurodė, kad Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos departamentas išvada pritarė teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliajam planui su pastabomis, į kurias bus atsižvelgta, be to, išvados nėra būtinybė pradėti detalaus plano projekto korektūrą. Tretysis suinteresuotas asmuo paaiškino užsakęs projektą pagal savo galimybes.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjo prašymą pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodo konkrečiai, kaip ir kokių Pajūrio regioninio parko steigimo tikslų neatitinka suplanuotos teritorijos tvarkymas, statybų projektų rengimas, statinių statymas. Tretysis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog praktiškai nė vienam regioniniam parkui Lietuvoje nėra parengta ir patvirtinta planavimo schemų. Detaliųjų planų taisyklių, patvirtintų Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu Nr. 159, galiojusių tuo metu, kai buvo rengiamas ir tvirtinamas ginčijamas detalusis planas, 9 punktas nustatė, kad detalieji planai gali būti rengiami ir tais atvejais, kai bendrasis planas neparengtas, ir jeigu nėra galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, teritorijų tvarkymo režimas nustatomas vadovaujantis teritorijų planavimo normų sąvadu. Tretysis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog bendras sklypo užstatymo plotas negali viršyti 500 kv. m., nes Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2004-04-29 sprendimu Nr. T11-113 patvirtinto detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nurodyta ne numatoma užstatyti, o užstatyti leidžiama teritorija. Tretysis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog detalusis planas rengiamas taip, kad sekančiuose projektavimo stadijose projektuotojai galėtų lanksčiau pasirinkti statinių išdėstymo sklype vietą. Detaliojo plano aiškinamojo rašto 2 puslapyje nurodyta, kad bendras detaliajame plane numatytų statinių plotas negali viršyti 500 kv. m. Galutinį sprendimą dėl detaliųjų planų derinimo Aplinkos ministerijos sistemoje priima regionų aplinkos apsaugos departamentai, o kitos ministerijos struktūros tik pateikia savo išvadas, į kurias departamentai gali ir neatsižvelgti. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė 2004-01-19 išvadą Nr. (9.14.4)-V4-182 dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio aplinkai, kurioje pritarė teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliajam planui su pastabomis. Pastabose nurodyta pagal Aplinkos ministro 2001-10-05 įsakymą Nr. 495 suplanuotos teritorijos užstatymą pradėti tik parengus vandentiekio bei kanalizacijos tinklų ir įrenginių projektus bei jų įgyvendinimo planus, įvertinti Pajūrio regioninio parko direkcijos 2003-12-31 rašte Nr. 01-13-293 pateiktus pasiūlymus. Šios institucijos išvados turinys, kaip pažymėta, nereikalauja pradėti detalaus plano projekto korektūrą. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2004-04-29 sprendimu Nr. T11-113 patvirtinto detaliojo plano aiškinamajame rašte (3.4 punktas) nurodyta, jog planuojamo sklypo ribose numatomi inžinerinės infrastruktūros objektai, susiję su trečiųjų asmenų interesais (vandens tiekimo įrenginys (gręžtinis šulinys) ir transformatorinė pastogė, kuriais servituto teise bendrai naudosis visi rajono tarybos 2003-05-29 sprendimu Nr. T11-42 patvirtintame žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliajame plane suplanuotų sklypų savininkai; b.l. 87-90, t. 1).
Tretieji suinteresuoti asmenys R.S., A.S. nurodė su pareiškėjo prašymu nesutinką (b.l. 68, 69, t. 3).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje institucijos skundą patenkino ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 29 sprendimą Nr. T11-113 „Dėl A.Ž. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ panaikino.
Teismas nurodė, jog 2004-07-01 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi konstatuota, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti nagrinėti reikalavimą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2004-04-29 sprendimo Nr. T11-113 panaikinimo tuo pagrindu, kad nesilaikyta išankstinės ginčo nagrinėjimo per teismą tvarkos. Dėl šios priežasties Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004-06-07 nutartis iš dalies panaikinta ir šio reikalavimo priėmimo klausimas perduotas nagrinėti iš naujo. 2004-07-12 Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi minėtas pareiškėjo reikalavimas priimtas nagrinėti (b.l. 56-61, 65-67, t. 1).
Nustatyta, jog ginčijamu sprendimu patvirtintas A.Ž. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas (planavimo tikslai - palikti galioti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį - žemės ūkio, numatant sklype ūkininko sodybos apstatymą, tikslinant teritorijos reglamentus). Pagal detaliojo plano raidos programos 1.1 punktą numatoma šio detaliojo plano sprendiniais koreguoti detalųjį planą, patvirtintą 2003-05-29 sprendimu Nr.T11-42. Konstatuota, jog administracinės bylos nagrinėjimo dalyku yra tik 2004-04-29 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T11-113, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-07-01 nutartimi konstatuota, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl 2003-05-29 sprendimo panaikinimo paduoti ir šis terminas neatnaujintas (b.l. 56-61, t. 1). Pateikto 2004-04-29 sprendimu patvirtinto detaliojo plano skyriuje „Esamos padėties įvertinimas" (detaliojo plano b.l. 13) nurodyta, kad planuojama teritorija patenka į Pajūrio regioninio parko ribas. Planuojamoje teritorijoje galioja Pajūrio regioninio parko ir jo zonų ribų plano sprendiniai (sklypas patenka į parko apsaugos zoną), Reglamento nuostatos. Detaliojo plano 3 skyriuje „Aiškinamasis raštas" (detaliojo plano b.l. 37-43) numatyta, kad detaliojo plano tikslas yra atstatyti sunykusius kraštovaizdžio elementus - ūkininko sodyba numatyta rengiamoje Pajūrio (Karklės) regioninio parko planavimo schemoje. Pagal detaliojo plano sprendinius, grafinę dalį, sklypo rytinėje dalyje, remiantis atliktais istoriniais tyrimais, numatomas ūkininko ūkio sodybos formavimas, išlaikant tradicinės regiono architektūros pobūdį, formas bei išmatavimus. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba 1992-09-24 nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo", siekdama išsaugoti gamtiniu, kultūriniu, rekreaciniu bei estetiniu požiūriais vertingiausias ekosistemas, gamtos ir kultūros kompleksus ar atskirus elementus, išlaikyti Lietuvos kraštovaizdžio įvairovę bei ekologinę pusiausvyrą, nutarė įsteigti regioninius parkus pagal schemas, parengtas Lietuvos Respublikos kompleksinės gamtos apsaugos schemos pagrindu. Šiuo nutarimu įsteigtas Pajūrio regioninis parkas. 1997-03-17 Vyriausybės nutarimu Nr.232 „ Dėl Pajūrio (Karklės) regioninio parko ir jo zonų bei parko apsaugos zonos ribų patvirtinimo" patvirtintos Pajūrio (Karklės) regioninio parko ir jo zonų bei parko apsaugos zonos ribos pagal Aplinkos apsaugos ministerijos parengtą planą ir pritarta Pajūrio (Karklės) regioninio parko zonavimo pagrindinėms nuostatoms. Pagal detaliojo plano esamos padėties įvertinimą (detaliojo plano b.l. 13), kitus byloje rašytinius įrodymus, teritorijos dalis, dėl kurios detaliojo plano rengimo ir patvirtinimo yra kilęs ginčas, priskiriama parko apsaugos zonai.
Teismas nurodė, jog pagal Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnį veiklą saugomose teritorijose be šio įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo reglamentuoja Saugomų teritorijų nuostatai, Saugomų teritorijų planavimo dokumentai. STĮ 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas valstybiniuose parkuose draudžia statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose, o 3 dalis numato, kad statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais. 1999-04-29 Vyriausybės nutarimu Nr. 490 patvirtinti Pajūrio regioninio nacionalinio parko nuostatai, kurių 4 punkte nustatyta, kad regioninio parko teritorija ir regioninio parko apsaugos zonos teritorija tvarkoma pagal patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus miestelių ir kaimų bendruosius ir detaliuosius planus, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus. Viena iš regioninio parko paskirčių numatyta nuostatų 6.6 punkte - reglamentuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę pagal regioninio parko planavimo schemą. Pagal nuostatų 9 punktą detalieji planai, statinių, inžinerinių komunikacijų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti regioninio parko planavimo schemai. 2002-08-10 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 425 patvirtintas Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamentas, kurio 31 punktas taip pat numato, kad naujos sodybos, įskaitant ir ūkininko ūkio sodybas, projektuojamos ir statomos tik Regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) ir bendrojo planavimo dokumentuose nurodytose teritorijose.
Teismas nurodė, jog po ginčijamo sprendimo priėmimo ir pareiškėjo kreipimosi su prašymu į teismą yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A.Ž. nuosavybės teise priklausančio 16867 kv. m. ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pietrytinis pakraštys apima dalį sunykusios istorinės sodybvietės (2004 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1378-04/2004, b.l. 68, t. 2), 2005 m. birželio 2 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-282 patvirtintas Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas (b.l. 35, t. 3), kuriame pažymėtas ir A.Ž. žemės sklypas. Trečiojo suinteresuoto asmens A.Ž. žemės sklype gali būti atstatyta buvusi sodyba, kurios egzistavimo faktas patvirtintas įstatymo nustatytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-06-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-682-05).
Konstatuota, jog ginčijamas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2004-04-29 sprendimas Nr. T11-113 „Dėl A.Ž. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo" yra neteisėtas, nes neatitinka tam tikrų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Savivaldybės sprendimu patvirtintas detalusis planas prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnyje nustatytiems saugomų teritorijų steigimo tikslams: siekimui išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą. Detalus planas suteikia teisę asmeniui plėtoti veiklą Pajūrio regioninio parko teritorijoje esančiame sklype (pagal detalaus plano sprendinius tvarkyti suplanuotą teritoriją, rengti statybų projektus, statyti statinius), nesilaikant šios teritorijos apsaugos reglamento, nustatančio specialius Pajūrio regioninio parko teritorijos projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus. Kadangi detaliojo plano sprendiniai neatitinka STĮ 13 straipsnio 3 dalies, Reglamento 30 punkto reikalavimų, susijusių su būtinumu laikytis tradicinės regiono architektūros savitumų, tam tikrų apribojimų dėl bendro sklypo užstatymo ploto, ginčijamas detalusis planas, kaip nurodyta teismo sprendime, prieštarauja saugomų teritorijų steigimo tikslams. Saugomos teritorijos - Pajūrio regioninio parko - tikslai negali būti pasiekiami pažeidžiant STĮ ir šios teritorijos apsaugos reglamentą, kurio laikymasis užtikrina saugomos teritorijos tikslų pasiekimą. Teismo konstatavimu, detalaus plano pagrindiniame brėžinyje numatyta užstatyti teritorija gerokai viršija Vyriausybės 2002-08-10 nutarimu Nr.425 patvirtinto Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento 30.8 punkte numatytą. Nesilaikyta ir Reglamento nuostatos, kad sodyba turi būti formuojama, išlaikant tradicinį regiono architektūros pobūdį. Šias aplinkybes patvirtina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės 2003-12-10 raštas Nr.V3-7.4.-1111 „Dėl A.Ž. detaliojo plano (duomenys neskelbtini) sprendinių", kuriame pažymima, kad detalaus plano žodinė ir grafinė dalys skiriasi. Detalaus plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad pasirinktas taisyklingo kiemo planas, pastatus išdėstant kiemo pakraščiais, tačiau pagrindiniame brėžinyje pastatų statybai numatyta teritorija suplanuota nesilaikant šio principo: nurodytas ūkinis kiemas, nenurodytas pagrindinis švarusis (gerasis) kiemas, neaišku, kur gyvenamasis namas, kur priklausiniai, jei pastatai grupuojami kiemo pakraščiuose, privažiavimas ir patekimas į pastatus tradiciškai planuojamas iš kiemo pusės, bet ne iš skirtingų sodybos pakraščių. Kaip nurodyta teismo sprendime, detalaus plano sprendinių neatitikimą Reglamento reikalavimams dėl būtinumo laikytis tradicinės regiono architektūros savitumų ir sklypo užstatymo ploto apribojimų detalizuoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2005-08-22 raštas „Dėl tarnybinės pagalbos nagrinėjant pil. A.Ž. detalų planą". Jame konstatuota, kad detaliojo plano grafinėje dalyje planuojamas užstatyti plotas daugiau nei 2 kartus viršija galimą užstatyti plotą, nei iš brėžinio, nei iš aprašomosios dalies negalima suprasti, kur ir kokios paskirties statiniai bus statomi, neaiški gyvenamojo namo ir priklausinių vieta, rytinėje sklypo dalyje numatomas beveik uždaras užstatymas, kurio paskirtis pagal pateiktą planą lieka neaiški, jis nebūdingas tradicinėms sodyboms. Šioje sklypo dalyje numatytas užstatymas viršyja 600 m², t.y. 100 m² didesnis nei visas bendras galimas teritorijos užstatymo plotas. Tarnybinės pagalbos rašte pateikti ir argumentai, patvirtinantys, kad detaliuoju planu numatomas sklypo užstatymas neatitinka tradicinės regiono architektūros principų. Pažymėta, kad šiame rašte išdėstyta valstybės kompetetingos institucijos, atsakingos už metodinį vadovavimą saugomų teritorijų administracijoms bei už saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo kontrolės užtikrinimą, išvada. Pajūrio regioninio parko direkcija, vadovaudamasi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2003-12-10 rašte Nr.V3-7.4-1111 išdėstyta išvada dėl ginčijamo detalaus plano neatitikimo įstatymo reikalavimams, pateikė Klaipėdos rajono savivaldybei ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui savo išvadą dėl detaliojo plano projekto derinimo. Šioje išvadoje pasiūlyta koreguoti detaliojo plano projektą, numatant kompaktiškesnį, tikslesnį užstatymą, racionalesnį patekimą į pastatus, išskiriant pastatų funkcijas. Su tuo sutiko ir Regiono aplinkos apsaugos departamentas, kuris pritarė detalaus plano projektui su Pajūrio regioninio parko administracijos pastabomis dėl būtinumo koreguoti detalaus plano projektą. Teismas nurodė, jog Regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmų derinant teritorijų planavimo dokumentus tvarka yra nustatyta Aplinkos ministro 2001-12-07 įsakymo Nr. 587 „Dėl planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti išdavimo ir šių dokumentų derinimo ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos patvirtinimo" 7 ir 8 punktuose. Įvertinus minėtas nuostatas, padaryta išvada, kad Regiono aplinkos apsaugos departamentas, derindamas detalųjį planą su pastabomis, reikalaujančiomis detalaus plano korektūros, pažeidė ne tik Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento 30 punkto reikalavimus dėl būtinumo laikytis regiono tradicinės architektūros principų ir sklypo maksimalaus užstatymo ploto reikalavimų. Buvo pažeistas ir nurodyto Aplinkos ministro įsakymo 8 punktas, pagal kurį Regiono aplinkos apsaugos departamentas, atsižvelgęs į Pajūrio regioninio parko administracijos ir Saugomų teritorijų tarnybos išvadas dėl būtinumo atlikti ginčijamo detalaus plano korektūrą, privalėjo atsisakyti derinti detalųjį planą. Tokiu būdu, detalusis planas Regiono aplinkos apsaugos departamento buvo suderintas pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento 30 ir 30.8 punktų nuostatas. Tie patys pažeidimai padaryti Klaipėdos apskrities viršininkės 2004-03-29 raštu Nr. GS-137 pateikiant teigiamą išvadą apie tai, kad ginčijamo detaliojo plano rengimo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimams (nurodytų institucijų padaryti pažeidimai konstatuoti Aplinkos ministerijos 2004-09-17 pažymoje „Apie Aplinkos ministro 2004-09-02 įsakymo Nr. D 1-469 „Dėl komisijos sudarymo patikrinti A.Ž. žemės sklypo, esančio Pajūrio regioninio parko teritorijoje, detalaus plano ir statinių projektų rengėjų, taip pat Pajūrio regioninio parko bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir kitų pareigūnų, susijusių su detalaus plano derinimo ir leidimo statybai išdavimo, veiksmų teisėtumą patikrinimo rezultatus".) Teismo konstatavimu, tvirtinant detalųjį planą savivaldybės tarybos posėdyje neatsižvelgta į detalųjį planą derinusių institucijų siūlymą pradėti šio plano korektūrą, nors pagal Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo procedūra yra pagrindas jų patikslinimams, papildymams ir pakeitimams rengti. Teismas pažymėjo, jog ši Teritorijų planavimo įstatymo norma yra imperatyvi, tačiau jos nebuvo laikomasi. Pažeista Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalies imperatyvi nuostata, kad detalus planas netvirtinamas, jei yra pažeista nustatyta derinimo procedūra, detaliojo plano sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normų. Konstatuota, jog tarybos sprendimu tvirtinant detalųjį planą nebuvo laikomasi ir Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnyje nustatytos teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir teikimo tvirtinti bendrosios tvarkos, numatančios, kad prieš teikiant tvirtinti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi turėti atitinkamų institucijų raštišką pritarimą. Regiono aplinkos apsaugos departamento išvada, pateikta derinant detalaus plano projektą, kaip nurodyta, neleidžia teigti, kad ši institucija suderino detalaus plano projektą. Šios institucijos išvada, pagrįsta Pajūrio regioninio parko direkcijos pastabomis, kurios analogiškos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rašte išdėstytoms pastaboms. Teismas pažymėjo, kad šios institucijos išvados turinys reikalavo pradėti detalaus plano projekto korektūrą. Teismas liudytojų A.G. ir G. P. parodymus laikė subjektyviais, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi - A.G. yra A.Ž. žemės sklypo detaliojo plano projekto vadovas, o G.P., dirbdamas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, teikė išvadas dėl sąlygų A.Ž. žemės sklypo detaliajam planui išdavimo (b.l. 33-40, t. 2). Teismas konstatavo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2004-04-29 sprendimas Nr. T11-113 „Dėl A.Ž. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo" neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės teritorijų planavimą reglamentuojančios procedūros.
Šalies argumentai
Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės taryba apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - skundą atmesti. Atsakovė nurodo, jog pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2003-12-10 raštą Nr.V3-7.4-1111 detalusis planas atitinka Pajūrio regioninio parko tikslus, apsaugos ir naudojimo būdą, tai patvirtina ir detaliojo plano sprendiniai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-12-07 įsakymo Nr.587 „Dėl planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti išdavimo ir šių dokumentų derinimo ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos patvirtinimo" 7 ir 8 punktais, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas išvadoje (2003-12-31 raštas Nr.01-13-293) pritarė detaliajam planui, t.y. jį suderino su pastaba. Atsakovės manymu, nebuvo teisinio pagrindo detaliojo plano projekto nederinti, nes Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2003-12-10 rašte Nr.V3-7.4.-1111 ir Pajūrio regioninio parko 2003-12-31 rašte Nr.01-13-293, adresuotuose Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, konstatuota, kad detaliojo plano sprendiniai atitinka Pajūrio regioninio parko tikslus, apsaugos ir naudojimo būdą. Atsakovė pažymi, jog šiuose raštuose nebuvo išreikštas reikalavimas ar būtinumas koreguoti detalųjį planą, tai daryti buvo tik siūloma. Atsakovė nurodo, jog pagal Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2004-01-19 išvados Nr.(9.14.4)-V4-182 11 punktą teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliajam planui buvo pritarta, t.y. jis buvo suderintas, apie tai pažymint teritorijų planavimo dokumento suderinimo akte. Atsakovės manymu, detaliojo plano projektas buvo suderintas, laikantis visų reikalavimų, negalima teigti, kad išvados turinys reikalavo pradėti detaliojo plano projekto korektūrą. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoju apklaustas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vedėjas G. P. (būtent šis pareigūnas, kaip atitinkamų išvadų rengėjas, kompetentingas paaiškinti išvadoje išdėstytas aplinkybes). Atsakovės manymu, savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinant detalųjį planą, nebuvo pažeista Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir teikimo tvirtinti bendroji tvarka, detaliojo plano projekto sprendiniai patvirtinti visų reikalingų institucijų raštiškais pritarimais, viešai apvarstyti ir patikrinti teritorijų planavimo priežiūros institucijos (tai patvirtina Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004-03-29 rašte Nr.GS-137 pateikta išvada apie tai, kad detaliojo plano rengimo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus).
Tretysis suinteresuotas asmuo A.Ž. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti, palikti nenagrinėtu arba bylą nutraukti. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas neįvertino jo prašymo palikti pareiškimą nenagrinėtu, nenurodė jokio pagrįsto motyvo atmesti jo prašymą, taip pat pasielgė ir su prašymu nutraukti bylą. A.Ž. teigia, kad byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kurį 2005-09-07 D. K. rašė ranka posėdžio metu, taip pat nėra ir teismo sprendimo rankraščio, kuris paskelbtas 2005-09-19, po paskelbimo teisėja nepagrįstai neparodė kitų kolegijos teisėjų parašų. Su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-06-10 nutartimi administracinėje byloje Nr. A14 - 682 – 05, nurodoma teismo sprendime, kaip teigia apeliantas, negalima susipažinti. Apeliantas nurodo, jog Aplinkos ministro įsakymu sudarytos komisijos atlikto tyrimo 2004-09-17 pažyma surašyta remiantis tuo metu dar neįsigaliojusiu, o dabar jau panaikintu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004-09-03 sprendimu. Be to, ši pažyma negali būti laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu, nes sudaryta valstybės institucijos ne įstatymų nustatyta tvarka, viršijant kompetenciją, neatitinka tokiems dokumentams keliamų formos reikalavimų (pažymą parengusios komisijos kompetencija nėra apibrėžta įstatymais, o jos sudarymas nenumatytas jokiuose teisės aktuose). Apeliantas pažymi, kad įrodymai turėjo būti įvertinti vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nepagrįstai atmetė liudytojų parodymus, motyvuodamas jų suinteresuotumu bylos baigtimi (A. G. bei G. P. į procesą nėra įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, tokiu būdu, jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi). A.Ž. pažymi, kad minėti liudytojai pasirašė pasižadėjimus apie tai, jog yra įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Todėl teismas nepagrįstai jų parodymus laikė subjektyviais ir neatsižvelgė į juos, priimdamas sprendimą. Apelianto teigimu, teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įrodymu, kuris nebuvo ištirtas nagrinėjant bylą, nes nebuvo pateiktas teisėtu būdu - Valstybės saugomų teritorijų tarnybos 2005-08-18 raštu Nr. V.31.10.1081 „Dėl tarnybinės pagalbos nagrinėjant pil. A. Ž. detalų planą" (sprendime minimas kaip 2005-08-22 raštas, 3 tomas, b. 1. 72-74) - suvaržydamas jo teisę dalyvauti tiriant įrodymus. Apeliantas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-12-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-1007/2004 bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsniu ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju atitinkami ginčo teritorijos teritorinio planavimo sprendiniai buvo numatyti atsakovo 2003-05-29 sprendimu Nr. T11-42 patvirtintame detaliajame plane, priimtame nesant regioninio parko tvarkymo plano (planavimo schemos), jo teisėtumas neginčijamas. Šios aplinkybės teismo neįvertintos, pirmosios instancijos teismas nepaisė aukštesniojo teismo nurodymų, pažeisdamas ABTĮ 14 straipsnio 1 dalį. Išvardintos aplinkybės, A.Ž. manymu, yra besąlygiškas pagrindas panaikinti ginčijamą sprendimą.
Tretysis suinteresuotas asmuo gyvenamųjų namų statybos bendrija (toliau – GNSB) „Zeigiai“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – bylą nutraukti arba pareiškėjo prašymą atmesti. Tretysis suinteresuotas asmuo mano, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant procesinių normų reikalavimus. GNSB „Zeigiai“ teigimu, skundžiamo sprendimo priėmimas tiesiogiai ir iš esmės pažeidžia gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Zeigiai", visų šios bendrijos narių interesus, nes panaikinus tarybos sprendimą dėl A.Ž. detaliojo plano, sustabdomas statybos procesas (A.Ž. sklype suprojektuotos komunikacijos, kurios aptarnaus ir kitų „Zeigių" bendrijos narių pastatytų statinių infrastruktūrą). Bendrija teigia, kad teismo sprendimas prieštarauja byloje nustatytiems faktams, kad byla turi būti nutraukta, pareiškėjui nesilaikius išankstinės ginčo sprendimo tvarkos (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnis), kad teismas sprendime nepaaiškino, kodėl atmetė trečiojo suinteresuoto asmens argumentus. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, dėl terminų praleidimo pareiškėjai negalint kreiptis į instituciją, kurios sprendimas ginčijamas, byla turi būti nutraukta. Skunde paaiškinama, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2003-05-29 sprendime Nr. T11-42 buvo numatytas J.Ž. (šiuo metu A.Ž.) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) skaidymas, paskirties pakeitimas. 2004-04-29 taryba priėmė sprendimą Nr. T11-13 dėl A.Ž. žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo. 2004-06-07 Klaipėdos apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą apskųsti 2003-05-29 sprendimą, šią pirmos instancijos teismo nutarties dalį Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti (1 t., b.l. 50-51, 56-61). Kadangi 2004-04-29 sprendimas išvestinis iš 2003-05-29 sprendimo, galiojant 2003-05-29 sprendimui, GNSB „Zeigiai“ teigimu, panaikinti 2004-04-29 sprendimą nebuvo jokio pagrindo. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjos pozicija ir teismo sprendimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, nes jeigu schemos nuo 1992 m. niekas neparuošė ir ji nebuvo reikiamu lygiu patvirtinta, tai teritorijų planavimo sprendimai minėtai schemai ir neprieštaravo. Teismas neanalizavo A.Ž. detaliojo plano sprendinių atitikimo dabar jau patvirtintai schemai, pamynė konstitucinį teisėtų lūkesčių principą. Visi pareiškėjos nurodyti pažeidimai liko nepatvirtinti. GNSB „Zeigiai“ teigimu, skundžiamas sprendimas yra neišsamus ir prieštarauja realiems faktams : pareiškėja nenurodo, kokių Pajūrio regioninio parko tikslų neatitinka veikla, kurią Taryba patvirtino ginčo detaliuoju planu, to nesiaiškino ir teismas; detaliųjų planų taisyklių, patvirtintų Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu Nr.159, galiojusių, kai rengtas ir tvirtintas detalusis planas, 9 punkte buvo nurodyta, kad detalieji planai gali būti rengiami ir tais atvejais, kai bendrasis planas neparengtas. Tokiu būdu, detalusis planas atitiko įstatymų ir poįstatyminių normų (Detalių planų taisyklės, Regioninių parkų bendrieji nuostatai, Pajūrio regioninio parko nuostatai, Reglamentas ir pan.) reikalavimus. Skunde pažymima, kad tuo metu, kai buvo rengiamas detalusis planas, egzistavo teritorijų planavimo normų sąvadas, kuris ir leido detaliai suplanuoti A.Ž. žemės sklypą. A.Ž. žemės sklypo suplanavimas idealiai atitinka Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą (planavimo schemą). Pažymima, jog pagal Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004-07-23 atsiliepimą detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje parodyta ne numatoma užstatyti, o užstatyti leidžiama teritorija. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad numatyti statiniai negali viršyti 500 kv.m. Teismas, kaip teigiama, be pagrindo atmetė A.G. ir G.P. parodymus, nors A.G. kvalifikuotai teismui įrodė, kad A.Ž. sklype užstatymo plotas neviršija 500 kv.m., neįvertino kompetentingų institucijų išvadų dėl detaliojo plano atitikimo įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimams. GNSB „Zeigiai“ teigimu, A.Ž. sklypo detalusis planas paruoštas profesionalių specialistų, suderintas ir patvirtintas, juo buvo išsaugoti ankstesnio (2003 m.) plano sprendimai dėl infrastruktūros (gręžinys vandentiekiui, transformatorinė pastotė elektrai tiekti, priešgaisrinis šulinys). GNSB „Zeigiai" parengė techninį projektą ir 2004-05-18 gavo leidimą statyti. Be to, 2003 m. planu jau buvo numatyta gyvenamojo namo statyba, tas pats sprendinys atkartotas ir ginčo plane. Dėl 2003 m. plano ginčo nėra, nors jis taip pat patvirtintas nesant Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano (planavimo schemos). Byloje nustatyta, kad detalusis planas, kurio patvirtinimo aktą panaikino Klaipėdos apygardos administracinis teismas, patvirtintas ir suderintas devyniose institucijose. Taip realizuota atsakingų institucijų veikla, kontroliuojant, kad sklypas (duomenys neskelbtini) bei šiame sklype vykdoma veikla neprieštarautų sodybos, kuri egzistavo anksčiau ir kurios buvimo faktas pažymėtas istorinių tyrimų pažymos išvadose, istoriniam paveldui, istorinėms tradicijoms, kad statant pastatus būtų išsaugoma tam tikra istorinio kaimo plano fragmentika. Pažymima, kad be minėtų institucijų patvirtinimo ir derinimo buvo ir kitų teigiamų išvadų (dr. S.G.). Teismas, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, ne tik neteisingai taikė procesines normas, bet ir materialines teisės normas, todėl sprendimas naikintinas. Teigiama, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas pažeidė ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes posėdžio sekretorė procesą protokolavo ranka, o surašytas protokolas byloje nepateiktas. Be to, po 2005-09-07 posėdžio byloje atsirado pareiškėjos papildomai pateikti dokumentai, nors tai prieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 48, 51, 53, 57, 81, 87 straipsniams.
Žemesnės instancijos teismas
Tretieji suinteresuoti asmenys J.Ž., P.V.L., R.D., V.S., S.M., S.V., E.L., R.L., J. S., V.J., R.Š. nurodo prisidedą prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos, GNSB „Zeigiai“ ir A.Ž. apeliacinių skundų.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje institucija atsiliepime į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos bei GNSB „Zeigiai“ apeliacinius skundus prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Pateikdama atsiliepimą į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą, pareiškėja nurodo, jog apeliantė, remdamasi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2003-12-10 raštu, netiksliai cituoja šiame rašte išdėstytus teiginius bei juos iškraipo - nurodytame rašte rašoma ne apie detaliojo plano atitikimą Pajūrio regioninio parko tikslams, o apie tai, kad detaliojo plano projekto tikslai atitinka Pajūrio regioninio parko tikslus, nurodomi tam tikri teritorijų planavimo dokumento rengimo pažeidimai ir Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento nuostatų dėl būtinumo laikytis tam tikrų sklypo užstatymo ploto bei tradicinės regiono architektūros reikalavimų nesilaikymas. Rašte, įvertinus nustatytus pažeidimus, siūloma pradėti detaliojo plano projekto korektūrą. Įvertinus tai, teismo išvada apie tai, kad ginčijamas savivaldybės tarybos sprendimas ir juo patvirtintas detalusis planas prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnyje nustatytiems saugomų teritorijų steigimo tikslams bei to paties įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatoms, reglamentuojančioms reikalavimus, keliamus saugomose teritorijose planuojamiems statiniams, pagrįsta ir teisėta. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas nepateikia teismo sprendimo platesnio konteksto, kuriame pateiktos išsamios ir argumentuotos išvados apie tai, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, derindamas detalųjį planą su pastabomis ir pasiūlymais, reikalaujančiais detaliojo plano korektūros, pažeidė ne tik Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento 30 punkto reikalavimus dėl būtinumo laikytis sklypo maksimalaus užstatymo ploto ir regiono tradicinės architektūros reikalavimų, bet ir Aplinkos ministro 2001-12-07 įsakymo Nr.587 „Dėl planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti išdavimo ir šių dokumentų derinimo ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos patvirtinimo" nuostatas. Nurodoma, kad teismas pagrįstai konstatavo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento skyriaus vedėjo G.P. subjektyvumą, nes G.P. buvo raštiško Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pritarimo ginčijamam detaliojo plano projektui rengėjas (2004-01-19 raštas Nr.(9.14.4)-V4-182). Tai patvirtina ir byloje esanti Aplinkos ministerijos 2004-09-17 pažymoje suformuluota išvada, kad detalusis planas parengtas ir suderintas pažeidžiant, be kita ko, ir Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalį. Apeliacinio skundo argumentai, kaip teigiama atsiliepime, nepaneigia teismo išvados, kad tvirtinant detalųjį planą savivaldybės tarybos posėdyje nebuvo atsižvelgta į detalųjį planą derinusių institucijų siūlymą pradėti šio plano korektūrą, nors pagal Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo procedūra yra pagrindas jų patikslinimams, papildymams ir pakeitimams rengti (ši įstatymo norma yra imperatyvi).
Pateikdama atsiliepimą į Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Zeigiai" apeliacinį skundą, pareiškėja nurodo, jog vadovaujantis bendruoju teisės principu, pagal kurį iš neteisės teisė neatsiranda, bendrija „Zeigiai" neturi teisinio pagrindo savo teisių gynimo siekti reikalaudama, kad būtų paliktas galioti byloje ginčijamas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimas ir juo patvirtintas įstatymams prieštaraujantis A.Ž. žemės sklypo detalusis planas. Pažymima, kad A.Ž. per ilgiau kaip metus trunkantį bylinėjimąsi susitvarkė ir užsitikrino savo kaip statytojo Pajūrio regioninio parko teritorijoje teisinį statusą, kurio neturėjo prieš pradedant rengti ginčijamą detalųjį planą ir bylos nagrinėjimo metu (nebuvo įregistravęs ūkininko ūkio, įstatymo nustatyta tvarka nusistatęs juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančio 16867 kv.m. žemės sklypo ploto dalis apima sunykusią sodybvietę). Per bylinėjimosi laikotarpį buvo patvirtintas ir ginčijamo detalaus plano teisėtumui būtinas Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas. Tokiu būdu, bylos eigoje išsispręsdamas kai kuriuos detaliojo plano rengimo teisėtumą užtikrinančius klausimus, A.Ž. ir pats, ir kaip bendrijos pirmininkas prisiėmė riziką tų neigiamų pasekmių, kurios galėjo atsirasti jam organizuojant įstatymams prieštaraujančio detaliojo plano rengimą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad A.Ž., būdamas žemės sklypo, kurio detalus planas ginčijamas, savininku ir bendrijos pirmininku, taip pat prisiėmė riziką organizuoti savo sklypo detalųjį planavimą, numatantį bendrijai reikalingų infrastruktūros objektų statybą, nežiūrint į tai, kad tai prieštaravo Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir šio straipsnio 4 dalies nuostatoms, leidžiančioms planuoti ir statyti tik vadovaujantis Valstybinio parko tvarkymo plano, kurio dar nebuvo, sprendiniais. Pareiškėja teigia, kad A.Ž. turi teisines galimybes užtikrinti savo ir bendrijos narių teisėtus interesus, susijusius su jo sklype numatytų infrastruktūros objektų statyba, jei nesiektų jam pačiam aktualių, bet įstatymams prieštaraujančių tikslų - užstatyti jam priklausantį žemės sklypą pagal ginčijamo detaliojo plano sprendinius, nesilaikant Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 punkto ir Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento 31 punkto nuostatų. Tai, kad A.Ž. turi galimybę užtikrinti bendrijos interesus, pradėdamas ginčijamo detaliojo plano korektūrą, paneigia bendrijos apeliacinio skundo teiginius, kad skundžiamo sprendimo priėmimas tiesiogiai ir iš esmės pažeidžia bendrijos interesus. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais bendrija „Zeigiai" grindžia savo prašymą teismui nutraukti bylą, kaip teigiama atsiliepime, yra neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-07-01 nutartis). Apelianto reikalavimas nutraukti bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu neteisėtas ir dėl to, kad juo siekiama paneigti Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje institucijos įstatymo nustatyta tvarka 2004-05-31 realizuotą kreipimosi į teismą dėl viešojo intereso gynimo teisę, kuri buvo laikinai apribota neteisėta Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi. Pareiškėja teigia, jog apeliantas neišsiaiškino detaliojo plano kaip administracinio akto ir jo rengimo ypatumų. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2003-05-29 sprendimu Nr.T11-42 „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo" patvirtino 15,1488 ha žemės ploto detalųjį planą. Šiuo detaliuoju planu suplanuotas ir tuo metu J.Ž. priklausęs žemės sklypas, patenkantis į Pajūrio regioninio parko teritoriją. Tačiau šioje dalyje detaliojo plano sprendiniai neatitiko Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalies, 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir Žemės įstatymo 18 straipsnio 11 punkto reikalavimų (Aplinkos ministerijos 2003-09-26 raštas Nr. l- 19-6724 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo"). Kadangi dėl šios dalies detaliojo plano sprendinių, pažeidžiančių įstatymo reikalavimus, Vyriausybės atstovo institucija kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą 2003-08-25 teikimu, reikalaudama panaikinti dalį sprendimo, susijusio su J.Ž. (šiuo metu A.Ž.) priklausančio žemės sklypo detaliuoju planavimu, A.Ž. organizavo savo žemės sklypo detaliojo plano rengimą, kuriuo numatyta koreguoti detalųjį planą, patvirtintą 2003-05-29 sprendimu Nr.T11-42. Pabaigus detaliojo plano korektūrą, ji įteisinta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2004-04-29 sprendimu Nr.T11-113. Tokiu būdu, priešingai nei teigia apeliantas, joks išvestinis ryšys tarp Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2004-04-29 ir 2003-05-29 sprendimų ginčijamo sprendimo teisėtumui įtakos neturi. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje byloje ginčijamas savivaldybės tarybos 2004-04-29 sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas A.Ž. žemės sklypo detalusis planas, yra visiškai atskiras teritorijos planavimo dokumentas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 11 punktą nuo detaliojo plano įsigaliojimo dienos suplanuotoje teritorijoje nustatyta tvarka netenka galios visi anksčiau priimti sprendimai dėl žemės naudojimo užstatymo sąlygų, veiklos plėtojimo pobūdžio ir ribojimų. Ši teisės norma leidžia daryti išvadą, kad 2004-04-29 patvirtinus A.Ž. žemės sklypo detalųjį planą, neteko galios 2003-05-29 savivaldybės sprendimu patvirtinto detaliojo plano dalis, susijusi su J.Ž. (šiuo metu A.Ž.) žemės sklypo detaliojo plano sprendiniais. Paaiškinama, kad galiojant 2004-04-29 sprendimu patvirtintam A.Ž. 1,6867 ha ploto žemės sklypo detaliajam planui, galioja ir 2003-05-29 sprendimu patvirtintas detalusis planas, išskyrus A.Ž. priklausančio sklypo dalį, suplanuotą atskiru detaliuoju planu. Atsiliepime remiamasi teismo sprendimo motyvuojamosios dalies teiginiais apie bylos nagrinėjimo metu pasikeitusias faktines aplinkybes ir Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimą, bei sprendime nurodytais įstatymais, teigiant, kad apelianto argumentas, jog teismas visą sprendimo esmę sieja su būtinumu Pajūrio regioninio parko, apsaugos zonos teritoriją tvarkyti pagal patvirtintą planavimo schemą ir detaliuosius planus, yra nepagrįstas. Teigiama, kad teismo sprendimas teisėtas ir išsamus, neprieštarauja realiems faktams. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo laikotarpyje pasikeitusias faktines aplinkybes bei šiame laikotarpyje įsigaliojusį Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą, nagrinėjo tik tuos pareiškėjos prašyme nurodytus pažeidimus, kurie nesusiję su įstatymų reikalavimais, draudžiančiais detaliųjų planų rengimą ir tvirtinimą be Pajūrio regioninio tvarkymo plano. Pažymima, jog pareiškėjos prašyme nurodyta, kokiems Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnyje išvardintiems tikslams prieštarauja savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas detalusis planas. Pareiškėjos teigimu, apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo sprendimo motyvuojamosios dalies teiginiais apie tai, kad ginčijamu detaliuoju planu numatyta užstatyti teritorija gerokai viršija leistiną 500 kv.m. plotą, tačiau nepateikiami argumentai, kuriais būtų paneigta teismo sprendime padaryta ir kompetentingų institucijų (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos) dokumentais patvirtinta išvada. Apeliantas, nepateikdamas argumentų, paneigiančių teismo išvadas ir jas pagrindžiančių įrodymų teisėtumą, teigia, kad teismas be pagrindo atmetė A.G. ir G.P. parodymus. Pažymima, jog teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje plačiai pateikti teismo vertinimai dėl kompetentingų institucijų dalyvavimo ginčijamo detaliojo plano rengime, sprendimo turinys leidžia pagrįstai teigti, kad teismas įvertino Regiono aplinkos apsaugos departamento, Pajūrio regioninio parko administracijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos išvadas, raštus ir nustatė, kad šios institucijos, dalyvaudamos detaliojo plano derinime, išvadų teikime, tikrinime, pažeidė įstatymų reikalavimus. Apeliaciniame skunde neargumentuotai teigiama, kad teismas neteisingai taikė ne tik procesinės, bet ir materialinės teisės normas. Atsiliepime nurodoma, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnis nenumato, kad ranka rašomas protokolas privalo būti byloje (byloje yra įstatymo nustatyta tvarka įformintas protokolas, dėl kurio turinio pastabas teikė A.Ž., tuo pačiu pripažindamas, kad protokolas byloje yra).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas panaikino Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 29d. sprendimą Nr.T11-113 ,,Dėl A.Ž. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ remdamasis dviem esminiais pagrindais: pirma, dėl reikalavimo formuojant statomą sodybą laikytis tradicinės regiono architektūros pobūdžio pažeidimo; antra, dėl planuojamo sklypo maksimalaus užstatymo ploto viršijimo. Teismo konstatavimu, tuo buvo pažeistos Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies normos bei Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento 30 ir 30.8 punktų nuostatos, todėl detalusis planas neturėjo būti derinamas.
Dėl sklypo užstatymo ploto
2002 m. rugpjūčio 10 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 425 patvirtinto Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento 30.8 punktas, kuriuo savo poziciją šioje ginčo dalyje grindžia pareiškėja ir pirmosios instancijos teismas, nustato, kad Pajūrio regioniniame parke formuojant sodybas bendras sklypo užstatymo plotas negali viršyti 500 kv.m. (išskyrus gyvenamosios paskirties funkcinę zoną), iš jų gyvenamuoju namu užstatomas plotas - iki 120 kv.m.
Ginčijamo detaliojo plano aiškinamojo rašto dalyje ,,Pagrindiniai užstatymo rodikliai“ yra nurodyta, kad bendras detaliajame plane numatytų statinių užstatymo plotas negali viršyti 500kv.m.; maksimalus gyvenamuoju namu užstatomas plotas- 120 kv.m.
Detaliojo plano grafinių sprendinių dalyje yra pavaizduota užstatyti leidžiama teritorija- galimos būsimų statinių išdėstymo vietos. Pagal 2006 m. vasario 6 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teritorijų planavimo ir statinių projektavimo priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto J.A.Z. pateiktą išvadą, skaičiuojant numatyto planuojamo sklypo užstatymo tankio ir sklypo dydžio santykį maksimalus leistinas užstatymo plotas būtų 506 kv.m. Kartu, įvertinęs detaliojo plano aiškinamajame rašte nustatytus apribojimus visų statinių ir gyvenamojo namo plotui, specialistas padarė išvadą, kad detaliojo plano sprendiniai, kuriais nustatytas maksimalus leistinas užstatyti planuojamo sklypo plotas neprieštarauja Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento 30.8 punktui.
Teisėjų kolegija su pateikta specialisto išvada sutinka. Detaliojo plano grafinėje dalyje kaip užstatyti leidžiama teritorija pavaizduota sklypo dalis neparodo konkrečios būsimų statinių vietos ir jų ribų, o tik tą sklypo dalį, kurioje statiniai galės būti statomi, konkreti statinių vieta yra numatoma rengiant techninį statybos projektą. Detaliojo plano grafinės dalies ir aiškinamojo rašto sprendiniai sudaro vieningą visumą ir negali būti vertinami atskirai. Taigi grafinėje plano dalyje numatytoje užstatyti leidžiamoje teritorijoje pastačius statinius, kurių plotas neviršys aiškinamajame rašte nustatytų maksimalių ribų, teisės aktų reikalavimai pažeisti nebus.
Pareiškėja nesutiko su specialisto J.A.Z. išvada, teigdama, kad į užstatymo plotą turi būti įskaitytas ne tik pastatų, bet ir kiemo aikštelių, kelių, takų ir pan. pobūdžio statinių plotas. Tokia pozicija nepagrįsta, kadangi prieštarauja galiojančių teisės aktų nuostatoms. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) 2 straipsnyje apibrėžia užstatymo tankumą kaip pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykį su visu žemės sklypo plotu.
Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija pripažįsta, kad ginčijamo detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento 30.8 punktui.
Dėl tradicinės regiono architektūros reikalavimų
Pirmosios instancijos teismas tradicinės architektūros reikalavimų pažeidimu pripažino tai, kad pagal ginčo detalųjį planą numatomos statyti sodybos pastatai yra išdėstyti neišlaikant taisyklingos kiemo formos.
Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento 30 punktas nustato bendrą reikalavimą Pajūrio regioniniame parke esančiose namų valdose statant ir rekonstruojant gyvenamuosius namus bei jų priklausinius laikytis statybos techninių reglamentų bei tradicinės regiono architektūros savitumų, išlaikyti tradicinės regiono architektūros pobūdį, formas ir išmatavimus. Reglamento 32 punktas leidžia rengiant detalųjį planą arba rengiant statybos projektus buvusioms sodyboms atkurti, vietas pastatams statyti parinkti kitose vietose, nei jie stovėjo anksčiau, tačiau visais atvejais nepažeidžiant vertingų kraštovaizdžio elementų.
Byloje yra konstatuota, kad ginčo sklypas patenka į istorinio Mažosios Lietuvos etnokultūrinio regiono teritoriją. Tradicinės šio regiono (kaip ir viso Pajūrio regioninio parko) architektūros principai (reikalavimai) galiojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinti. Tai reiškia, kad planuojamos sodybos atitikimas tradicinės architektūros reikalavimams turi būti vertinamas pagal istorinių šaltinių duomenis bei šios srities specialistų mokslinių tiriamųjų darbų medžiagą.
Bylos nagrinėjimo eigoje buvo gautos viena kitai prieštaraujančios specialistų išvados dėl ginčo detaliojo plano sprendinių atitikimo regiono tradicinės architektūros principams.
2006 m. kovo 10 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojo V. B. išvadoje teigiama, kad detalusis planas neatitinka Pajūrio regioniniame parke taikytinų tradicinės architektūros ir planavimo principų dėl to , kad Mažosios Lietuvos etnokultūrinio regiono sodybų pastatų išdėstymas pasižymi geometriniu taisyklingumu, o detaliojo plano brėžinys leidžia pusiau laisvą užstatymo formą net su 4 privažiavimais prie atskirų pastatų, statiniai planuojami visame žemės sklype, 1,68 ha plote, kas nebūdinga šiame regione buvusioms sodyboms. Teikdamas šią išvadą specialistas rėmėsi ,,Lietuvių enciklopedijos“ XI tomo, ,,Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ I dalies ir leidinio ,,Lietuvių etnografija“, V., Mokslas, 1982, duomenimis.
2006 m. gruodžio 6 d. Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Architektūros istorijos ir paveldo sektoriaus vyresniojo mokslo darbuotojo docento daktaro M. P. išvadoje teigiama, kad ginčo detalusis planas nepažeidžia Pajūrio regioniniame parke taikytinų tradicinės architektūros principų. Šioje išvadoje konstatuota, kad taisyklingas sodybų išdėstymas, stačiakampis kiemas buvo būdingas tik naujesnėms, XIX-XX a. sodyboms; senosioms Mažosios Lietuvos sodyboms kaip tik buvo būdingas netaisyklingumas, neretai- laisvas sodybos pastatų išdėstymas dideliame plote, sodybos atskiri pastatai buvo statomi ir atskirai nuo gyvenamojo namo aplinkos; A.Ž. žemės sklypas yra tradicinių žemdirbių sodybų zonoje, kuriai buvo būdingas sodybų netaisyklingumas, sodybos pastatų padrikesnis išdėstymas dideliame plote. Šie teiginiai grindžiami ,,Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ I ir III tomų; J.Gimbuto knygos ,,Lietuvių sodžiaus architektūra Mažojoje Lietuvoje.“, New York, 1958; R.Detlefzeno knygos ,,Rytų Prūsijos kimo namai ir medinės bažnyčios, V.,1995, duomenimis bei istoriniu šaltiniu- 1912 metų žemėlapiu Nemirseta-Topographiskarte 1:25 000.
2006 m. gruodžio 19 d. pateiktoje profesoriaus, humanitarinių mokslų habilituoto daktaro J. B. išvadoje teigiama, kad ginčo detalusis planas nepažeidžia Mažojoje Lietuvoje vyravusio sodybų formavimo ir jose statinių išsidėstymo pobūdžio bei statybos tradicijų. Šioje išvadoje yra konstatuota, kad sodybų formavimo tradicijos ir tradicinės architektūros principai Pajūrio regioninio parko sodybose, esančiose Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos paribio zonoje, nebuvo ryškiai susiformavę ir nėra stilistiškai aiškūs; sodybų tipas bei jų apstatymas priklausė ne tik nuo dirbamos žemės ploto, bet ir nuo sodybos savininko verslo ir skyrėsi tiek savo dydžiu, tiek sklaida. Be literatūros šaltinių, nurodytų profesoriaus M.P., ši išvada grindžiama p.Dundulienės ,,Lietuvos etnologija“ bei Bostone išleistos ,,Lietuvių enciklopedijos“ duomenimis.
Įvertinus paminėtas specialistų išvadas akivaizdu, kad profesoriaus M.P. ir profesoriaus J.B. išvados paremtos platesne tiek mokslinių, tiek istorinių duomenų baze; jų nurodytų šaltinių duomenys rodo, kad vertinant istoriniu požiūriu taisyklingas sodybos pastatų išdėstymas nebuvo visuotinai paplitęs ir vienintelis Mažosios Lietuvos sodybų formavimo principas. Šiuos teiginius patvirtina ir byloje esanti 1912 metų Nemirsetos žemėlapio kopija.
Kaip minėta pirmiau šioje nutartyje, teisės aktuose tradicinės regiono architektūros principai nėra apibrėžti; istoriniai šaltiniai rodo, kad Mažojoje Lietuvoje buvo ir netaisyklingai suformuotų sodybų su dideliame žemės plote išdėstytais pastatais. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo pažeidžia Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento reikalavimus dėl tradicinės architektūros principų laikymosi.
Iš bylos dokumentų matyti, kad detaliojo plano derinimo eigoje Pajūrio regioninio parko direkcijos ir Regiono aplinkos apsaugos departamento pastabos buvo susijusios su anksčiau šioje nutartyje aptartu planuojamos sodybos formavimu ir pastatų išdėstymu. Konstatavus, kad šie detaliojo plano sprendiniai teisės aktų nuostatų nepažeidžia, nėra pagrindo teigti, kad Regiono aplinkos apsaugos departamentas neteisėtai suderino ginčo detalųjį planą.
Derinant ginčo detalųjį planą dar nebuvo parengta ir negaliojo Pajūrio regioninio parko tvarkymo schema, todėl su šio teisės akto sprendiniais detalusis planas negalėjo ir neturėjo būti derinamas. Dėl šios aplinkybės teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą specialisto J. A. Z. išvados teiginį, kad nesant Pajūrio regioninio parko tvarkymo schemos atlikta detaliojo plano derinimo procedūra negali būti pripažinta teisėta.
Visumos nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, dėl to proceso dalyvių apeliaciniai skundai tenkinami ir priimamas nauja sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas atmetamas, nenustačius skundžiamo administracinio akto panaikinimo pagrindų.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinių skundų argumentai dėl procesinės teisės normų pažeidimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atmetami.
Išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos taikymo pareiškėjos reiškiamiems reikalavimams klausimas yra išspręstas šioje byloje 2004 m. liepos 1d. Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi.
Tretysis suinteresuotas asmuo A.Ž. apeliaciniame skunde neteisingai aiškina teismo posėdžio protokolo sąvoką ir šio procesinio dokumento surašymui taikytinus įstatymo reikalavimus; Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 4 dalis nustato, kad protokolas turi būti surašytas ir pasirašytas per tris dienas nuo teismo posėdžio dienos, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad į bylą turi būti dedamas būtent posėdžio metu rašytas protokolo ruošinys.
Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato, kad teismo priimtas sprendimas turi būti paskelbiamas viešai, priimto sprendimo nuorašai įstatymo nustatyta tvarka įteikiami proceso šalims (ABTĮ 85, 93 straipsniai). Įstatymas nenumato teismo pareigos paskelbus teismo sprendimą parodyti proceso šalims jo tekstą ar teisėjų parašus, atitinkamai proceso šalys neturi įstatymu pagrįstos teisės reikalauti, kad teismas šiuos veiksmus atliktų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos, trečiojo suinteresuoto asmens A.Ž. ir trečiojo suinteresuoto asmens gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Zeigiai“ apeliacinius skundus patenkinti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005m. rugsėjo 19d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje institucijos prašymą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T11-113 „Dėl A.Ž. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo" atmesti.
Išmokėti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo specialiosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) už specialisto M.P. išlaidos pateikimą 1003Lt (vieną tūkstantį tris litus) Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutui (a/s (duomenys neskelbtini)).
Išmokėti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo specialiosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) už specialisto J.B. išlaidos pateikimą 2646,23Lt (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt šešis litus, 23 cnt) Kauno technologijos universiteto Kraštotvarkos centrui (a/s (duomenys neskelbtini), subsąskaita (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje institucijos 2646,23Lt (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt šešis litus, 23 cnt) specialistams išmokėtinų teismo išlaidų į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo specialiąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).