- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- e2S-1976-587/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01145-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- J. J., R. J.
- Ieškovas
- R. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. J. ir R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24617-921/2020 pagal atsakovės J. J. patikslintą prašymą dėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-4855-921/2020 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovams J. J. ir R. J. dėl iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. P. patikslintu ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovai, būdami informuoti apie byloje 2020 m. liepos 30 d. 13:30 val. vyksiantį teismo posėdį, jame nedalyvavo. 2020 m. liepos 29 d. atsakovų atstovė advokatė R. G. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Nurodė, jog ji laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 23 d. iki rugpjūčio 17 d. atostogauja, todėl 2020 m. liepos 30 d. teismo posėdyje dalyvauti negali. Pažymėjo, kad atsakovai jai nurodė, jog yra reali galimybė ginčą tarp šalių išspręsti taikiai.
Šalies argumentai
3. Ieškovas ir jo atstovas 2020 m. liepos 30 d. teismo posėdžio metu prašė neatvykusių atsakovų atžvilgiu priimti sprendimą už akių, kadangi atsakovų atstovės advokatės nurodyta priežastis negali būti laikoma svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą. Pažymėjo, jog nėra galimybės tarp šalių iškilusį ginčą išspręsti taikiai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas atsakovų atstovės nurodytos priežasties – suplanuotų advokatės kasmetinių atostogų – nelaikė svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą, 2020 m. rugpjūčio 5 d. ieškovo ir jo atstovo advokato prašymu priėmė sprendimą atsakovams už akių.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė byloje patikslintą prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovė nurodė, kad apie numatomą teismo posėdį ji ir jos sutuoktinis nebuvo tinkamai informuoti, o sužinoję tikslią teismo posėdžio datą suprato, kad jame dalyvauti negalės. Teismas neatsižvelgė į jų atstovės advokatės prašymą dėl posėdžio atidėjimo bei nevertino jų teiginių dėl ginčo sprendimo gera valia.
6. Ieškovas atsiliepimu prašė prašymą peržiūrėti sprendimą už akių atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovai neginčija ieškovo nuosavybės teisės į jų užimtas gyvenamąsias patalpas, nepateikia įrodymų, patvirtinančių jų teisinį pagrindą gyventi šiose patalpose. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovams apie teismo posėdį buvo žinoma, jie turėjo pakankamai laiko pasiruošti nagrinėjimui, tačiau bylos greitu nagrinėjimu nesirūpino. Ieškovas nurodo, kad neveda su atsakovais derybų ir neketina sudaryti taikos sutarties, o siekia juos iškeldinti iš neteisėtai užimamų gyvenamųjų patalpų kuo greičiau.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. 2020 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi atsakovės J. J. pareiškimas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugojūčio 5 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestas, iš atsakovės ieškovui priteista 100 Eur bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad:
7.1. atsakovai apie nagrinėjamą civilinę bylą buvo informuoti tinkamai. Atsakovės pateikti prašymai patvirtina, kad atsakovai žinojo apie visus byloje paskirtus teismo posėdžius, taip pat ir apie 2020 m. liepos 30 d. teismo posėdį. Atsakovė nurodė, kad į teismo posėdį negalėjo atvykti dėl svarbių priežasčių, tačiau jokių neatvykimo priežastis pateisinančių įrodymų nepateikė. Teismas sprendė, kad atsakovės teiginiai, nesant jokių įrodymų, negali būti vertinami pakankamais siekiant peržiūrėti sprendimą už akių. Atsakovų atstovės advokatės nurodyta priežastis pripažinta nesvarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą. Atsakovams be pateisinamos priežasties neatvykus į teismo posėdį, teismas, esant ieškovo ir jo atstovo advokato padėjėjo prašymui, pagrįstai priėmė sprendimą už akių (CPK 246 straipsnis).
Atsiliepimas
7.2. Atsakovė nurodė, kad atsakovai norėjo ginčą išspręsti taikiai, tačiau jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nenurodė, įrodymų nepateikė. Ieškovas neigė atsakovės nurodytas aplinkybes, kad yra galimybė išspręsti ginčą taikiai. Atsakovė kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo į civilinę bylą nepateikė jokių naujų įrodymų, turinčių įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teismas sprendimą už akių priimti galėjo, o atsakovė nenurodė ir į civilinę bylą nepateikė jokių naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
7.4. Teismas vertino, kad atsakovės veiksmai nėra pakankami kvalifikuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimas, taip pat ieškovo nurodytų veiksmų atlikimas nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nenustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovai J. J. ir R. J. (toliau – ir apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2020 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. teismas nepagrįstai neįvertino apeliantų paaiškinimų, jog apeliantai į teismo posėdį negalėjo atvykti dėl to, kad iki paskutinės minutės nežinojo jo datos ir laiko. Tik paaiškėjus, kad posėdis vyks 2020 m. liepos 30 d., žinodami, kad dėl svarbių priežasčių, kurių nebegalėjo koreguoti, negalės jame dalyvauti, ėmė ieškoti atstovo. Apeliantai objktyviai neturi įrodymų, patvirtinančių, jog jie nežinojo apie teismo posėdį.
8.2. Byloje 2020 m. liepos 30 d. teismo posėdis paskirtas 2020 m. gegužės 26 d. parengiamojo teismo posėdžio metu. Teismo šaukimo į teismo posėdį atsakovai negavo, apie jį sužinojo tik 2020 m. birželio 29 d., likus vienai dienai iki paskirto posėdžio. Kadangi tą dieną jau turėjo kitų įsipareigojimų, kurių nebuvo galima atidėti, be to žinojo apie savo pareigą pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriam terminas dar nebuvo suėjęs, atsakovai paprašė šį teismo posėdį atidėti. 2020 m. liepos 29 d. atsakovai kreipėsi į advokatę R. G., kuri teismo posėdžio dieną buvo išvykusi suplanuotų atostogų.
8.3. Teismas visų šių aplinkybių nelaikė svarbiomis ir nesutiko atidėti teismo posėdžio. Nesant įteiktam teismo šaukimui, negalint dalyvauti posėdyje dėl kitų įsipareigojimų, nesuėjus terminui atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti, apeliantų atstovei esant iš anksto suplanuotose ir pažymėtose atostogose, dėl laiko trūkumo apeliantams negalint pateikti visų dokumentų, ir vedant taikos derybas su ieškovu, teismas privalėjo paskirtą posėdį atidėti dėl svarbių priežasčių.
8.4. Mano, jog 2020 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas už akių priimtas neteisėtai ir Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi nepagristai netenkino prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, buvo nepagristai nevertinama, jog atsakovai, paskirtame teismo posėdyje nedalyvavo dėl svarbių priežasčių, ir tai turėjo įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
8.5. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovės nurodytos aplinkybės (dėl galimybės išspręsti ginčą taikiai) neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Mano, kad yra neteisinga, jog teismas dėl bandymo išspręsti situaciją geranoriškai pasikliovė vien tik R. P. atstovo paaiškinimu, jog jokių galimybių išspręsti ginčą taikiai nėra.
Atsiliepimas
9. Ieškovas R. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovų atskirąjį skundą prašo atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. atsakovai neginčija ieškovo nuosavybės teisės į jų užimamas gyvenamąsias patalpas, nereikalauja pripažinti jiems konkrečios teisės. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovai turi kokį nors teisinį pagrindą gyventi ieškovui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name ar galimai egzistuoja aplinkybės, trukdančios atsakovus iškeldinti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo.
9.2. Atsakovai 2020 m. birželio 29 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, numatytą 2020 m. birželio 30 d., kad galėtų pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Atsakovų prašymu, teismo posėdis atidėtas 2020 m. liepos 30 d. Atsakovai žinojo apie numatytą bylos nagrinėjimą ir turėjo visas galimybes iš karto sužinoti apie teismo priimtą sprendimą atidėti bylos nagrinėjimą 2020 m. liepos 30 d. Atsakovų sąmoningas nenoras domėtis teisminio proceso eiga ir priimtais procesiniais sprendimais nėra pagrindas nedalyvauti teismo posėdžiuose.
9.3. Atsakovė nenurodė, kokių svarbių dokumentų atsakovai negalėjo pateikti ir kokias reikšmigas aplinkybes dėl atsakovų iškeldinimo jie patvirtina. Atskirajame skunde nuolatos minimi su bylą susiję dokumentai, tačiau nėra detalizuojama, kokie tai dokumentai. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog realiai dokumentų, kurie paneigtų ieškovo nuosavybės teisę ar įrodytų atsakovų teisę į turtą, nėra. Akivaizdu, kad atsakovai siekia vilkinti teisminį procesą, prašydami bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, nenurodant, ką toks nagrinėjimas pakeistų ieškovo ir atsakovo teisėms.
9.4. Įstatymas numato proceso šalių pareigą domėtis bylos eiga ir nevilkinti bylos nagrinėjimo, tačiau atsakovai siekia nepagrįstai nukelti teismo posėdžius, o į nukeltus teismo posėdžius neatvyksta be svarbios priežasties. Atsakovės teiginys, jog negali pateikti įrodymų pagrindžiančių neatvykimo į teismo posėdį aplinkybių, leidžia teigti apie svarbių aplinkybių nulėmusių neatvykimą į teismo posėdį neegzistavimą.
9.5. Pažymėjo, kad ieškovas neveda derybų su atsakovais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su 2020 m. spalio 14 d. nutartimi, kuria atsisakyta peržiūrėti atsakovams už akių priimtą sprendimą.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 3 dalis).
13. CPK 288 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti, 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).
14. Nustatyta, kad civilinėje byloje nagrinėjamas ieškovo R. P. reikalavimas atsakovams J.J. ir R. J. dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovės atsiliepimą į ieškinį, 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi, paskyrė bylos nagrinėjimą parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2020 m. gegužės 26 d. 2020 m. gegužės 25 d. byloje gautas atsakovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Atsakovė nurodė, kad laiku negavo teismo šaukimo į teismo posėdį ir pablogėjus sveikatai, į teismo posėdį atvykti negalės. Teismas 2020 m. gegužės 26 d. parengiamajame teismo posėdyje civilinę bylą perdavė nagrinėti teismo posėdyje ir paskyrė kitą teismo posėdžio datą 2020 m. birželio 30 d. Atsakovams paštu išsiųsti teismo šaukimai į teismo posėdį. Tenkinus ieškovo atstovo prašymą, atsakovei teismo šaukimas į teismo posėdį taip pat įteiktas viešo paskelbimo būdu.
15. 2020 m. birželio 3 d. ieškovas pateikė patiksliną ieškinį atsakovams dėl iškeldinimo iš neteisėtai užimamų patalpų. 2020 m. birželio 29 d. gautas atsakovės prašymas atidėti teismo posėdį. Nurodė, kad atsakovams yra žinoma apie 2020 m. birželio 30 d. paskirtą bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, tačiau atsakovai prašo atidėti teismo posėdį, kadangi nėra suėjęs terminas atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti. Pažymėjo, kad atsakovai kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos. Teismas tenkino atsakovų prašymą, 2020 m. birželio 30 d. teismo posėdį atidėjo 2020 m. liepos 30 d.
16. 2020 liepos 29 d. byloje gautas atsakovų atstovės advokatės R. G. prašymas atidėti teismo posėdį. Prašyme nurodyta, kad į ją 2020 m. liepos 29 d. kreipėsi atsakovai dėl atstovavimo byloje ir procesinių dokumentų parengimo, su kuriais buvo sudaryta atstovavimo sutartis. Atsakovų atstovė informavo teismą, jog posėdyje dalyvauti negalės dėl suplanuotų atostogų laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d., prašė teismo posėdį atidėti. 2020 m. liepos 30 d. žodine nutartimi teismas atsakovų atstovės advokatės nurodytos priežasties – jos suplanuotų kasmetinių atostogų – nelaikė svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą, tenkino ieškovo atstovo prašymą, bylą išnagrinėjo teismo posėdyje ir byloje priėmė sprendimą atsakovams už akių.
17. Skundžiama 2020 m. spalio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai buvo tinkamai informuoti apie byloje paskirtą 2020 m. liepos 30 d. teismo posėdį. Šią aplinkybę patvirtina popierinėje elektroninės bylos kopijoje esantys teismo pranešimai atsakovams apie 2020 m. liepos 30 d. teismo posėdį. Apeliantai nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog ši paštu siųsta korespondencija nebuvo palikta apeliantų pašto dėžutėje ar kitaip įteikta jiems asmeniškai. Pažymėtina, kad proceso šalis apie teismo posėdį informuojant teismo pranešimais, teismui nėra grąžinama šio procesinio dokumento įteikimo pažyma, nėra reikalaujama, kad tokio pranešimo gavimą proceso šalis patvirtintų savo parašu. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstu pripažįsta pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytą argumentą, kad apeliantams apie 2020 m. liepos 30 d. teismo posėdį buvo tinkamai pranešta (CPK 133 straipsnio 1 dalis).
18. Apeliantai, prašydamai bylos nagrinėjimą 2020 m. liepos 30 d. teismo posėdyje atidėti, nenurodė jokių aplinkybių apie svarbias priežastis, dėl kurių jie patys negalėjo atvykti į teismo posėdį, ir nepateikė jokių tokias galimas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės teiginiai, jog ji negalėjo atvykti į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių, nesant jokių tokias priežastis patvirtinančių įrodymų, negali būti vertinami kaip pakankami siekiant peržiūrėti sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.
19. CPK 7 straipsnio 2 dalis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Byloje nustatyta, kad atsakovams buvo žinoma apie jų atžvilgiu pradėtą civilinį procesą, atsakovai aktyviai naudojosi jiems įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, teikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, deklaravo norą teikti į bylą rašytinius įrodymus. Aplinkybė, kad proceso įstatymai suteikia proceso šalims tam tikras procesines teises, savaime nereiškia, kad šias teises proceso šalis gali naudoti net ir nesant tam jokio faktinio pagrindo ir tokiu būdu siekti išskirtinai jai palankaus rezultato ar procesinės padėties byloje. Pažymėtina, kad šalys procese yra lygiavertės, vienos proceso šalies interesams negali būti suteikiama daugiau reikšmės, nei kitos proceso šalies interesams ir suteiktų procesinių teisių įgyvendinimui, o naudojimasis procesine teise turi būti pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekis naudotis procesine teise negali prieštarauti proceso operatyvumui ir koncentruotumui.
20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje buvo procesinė galimybė priimti sprendimą teismo posėdyje nedalyvavusiems atsakovams už akių, todėl skundžiama nutartimi padarė pagrįstą išvadą, jog nebuvo pagrindo byloje priimto sprendimo už akių panaikinti CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu.
21. Nagrinėjamu atveju apeliantai nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių alinkybių, kurios gali turėi įtakos byloje priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
22. Atsakovė prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad atsakovai norėjo ginčą išspręsti taikiai – dėl to palaikė kontaktą su ieškovu, tačiau kitų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nenurodė, įrodymų nepateikė. Ieškovas, tuo tarpu, teismo posėdžių metu ir pateiktame atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neigė apeliantės nurodytas aplinkybes, kad yra galimybė išspręsti ginčą taikiai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šalių valia bylą baigti taikos sutartimi sutampa ir duomenų apie tai, kad šalys realiai derėjosi dėl taikos sutarties sudarymo. Aplinkybė, jog atsakovai norėtų bylą baigti taikos sutartimi, nėra pakankama konstatuoti, jog byloje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės yra nepagrįstas ir neteisėtas.
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nei su prašymu peržiūrėti byloje atsakovams už akių priimtą sprendimą, nei su atskiruoju skundu nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumą šioje byloje. Teismas, vadovaudamasis CPK 288 straipsnio 4 dalyje reglamentuotais pagrindais, kuriuos nustatęs gali naikinti sprendimą už akių, įvertina šalies pareiškime nurodytas aplinkybes ir įrodymus ir sprendžia, kuriuo pagrindu, jei toks nustatomas, gali būti naikinamas sprendimas už akių. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai), t. y. įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu.
24. Atsakovei, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – apeliantų pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovų netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-692/2018). Tokių įrodymų ir argumentų apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas už akių negali būti panaikintas CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai ir visapusiškai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus visos bylos kontekste, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirajame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo nutartį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Atsisakius tenkinti apeliantų atskirąjį skundą, ieškovui iš apeliantų priteistinos jo apeliacinės instancijos teisme turėtos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. P. iš atsakovų J. J. ir R. J. 200 Eur (dviejų šimtų Eur 00 ct) teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.