Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini) neteistas, 2018 m. sausio 17 d. prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P.

2019 m. birželio 28 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė ranka į veidą savo šeimos nariui – sugyventinei L. L., tuo jai sukeldamas fizinį skausmą.

K. V. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine L. L.. 2019 m. birželio 28 d. nuo 17.00 val. jie kartu vartojo alkoholį, jis gėrė alų, ji – degtinę. Išgėrusi sugyventinė L. L. ėmė priekaištauti, ko paseekoje tarp sugyventinių kilo žodinis konfliktas, kurio metu L. L. trenkė jam ranka į kaklą ir jį apdraskė. Tačiau L. L. smūgis nebuvo stiprus ir jam neskaudėjo. V. P. atsisakė rašyti pareiškimą prieš sugyventinę dėl savo apdraskyto kaklo, L. L. jokių pretenzijų neturi. V. P. teigimu, jis supyko dėl tokių L. L. veiksmų, jį tai įsiutino ir jis tyčia ranka vieną kartą trenkė sugyventinei į kairę akį. L. L. jį išvarė iš namo, todėl jis nuėjo į sandėliuką. Supykęs, norėdamas paerzinti L. L., V. P. paėmė iš sugyventinės rankinės piniginę ir nusinešė pas save į sandėliuką. V. P. teigė, kad jis piniginės nekraustė, nežiūrėjo, tik pasidėjo pas save. V. P. teigė, kad jis tikslo pavogti sugyventinės daiktų nenorėjo, neketino, jis norėjo tik paerzinti. V. P. būnant sandėliuke, pas jį atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir išvežė į areštinę. Kitą dieną grįžęs, V. P. pasikalbėjo su L. L., matė jos kairėje akyje mėlynę. L. L. sakė, kad savo piniginę su savo visais daiktais rado ir jam pretenzijų neturi. V. P. atsiprašė savo sugyventinės, ji atleido, V. P. dėl įvykio gailisi. V. P. sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 76, 81-82).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Nukentėjusioji L. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su sugyventiniu V. P. kartu gyvena jau apie 3 metus, jis padeda tvarkyti ūkį, namą. L. L. teigimu, ji yra anksčiau patyrusi fizinį smurtą nuo savo sugyventinio, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o 2018 m. sausio mėn. nutrauktas susitaikius. Iki įvykio namuose, kambaryje jie 2019 m. birželio 28 d. abu gėrė alų. Apgirto. Apie 19. 00 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl buitinių priežasčių, kurio metu V. P. ranka vieną kartą labai stipriai trenkė L. L. į kairę akį ir padarė mėlynę. Jai labai skaudėjo. Smūgis buvo vienas, bet stiprus. Moteriai apsvaigo galva, jautėsi blogai, liepė V. P. išeiti iš jos namų. V. P. išėjo ir nuėjo į namo sandėliuką, kur pareigūnai jį vėliau ir rado. Patyrusi fizinį smurtą, L. L. ieškojo savo mobiliojo ryšio telefono, kad galėtų iškviesti policiją, tačiau ieškodama telefono, kurį rado rankinėje, pasigedo joje esančios piniginės su 2000 eurų įvairiomis kupiūromis ir dokumentais. L. L. atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino kas atsitiko ir parodė ir mėlynę kairėje akyje. L. L. teigė, kad ji patyrė fizinį skausmą. Pareigūnai siūlė kreiptis pas teismo med. ekspertus, siūlė iškviesti greitąją med. pagalbą, tačiau L. L. pagalbos atsisakė, nes nenorėjo. Pareigūnai nuėjo į sandėliuką ir sulaikė V. P.. Ryte, po įvykio, L. L. apžiūrėjo namo patalpas ir rado savo piniginę sandėliuke su visais 2000 eurų ir dokumentais. L. L. teigė, kad jos daiktai nebuvo pagrobti ir nemano, kad V. P. norėjo ją apvogti. L. L. teigė, kad sugyventinis iš pykčio ją taip norėjo paerzinti, pagąsdinti. L. L. pretenzijų dėl paimtos piniginės V. P. neturi, nereiškia. L. L. teigimu, jai buvo padaryta fizinė žala, tačiau sugyventiniui civilinio ieškinio nereikš, V. P. jos atsiprašė, ji jam atleido (b. l. 35-36).

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2019 m. birželio 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, t. y. 2019 m. birželio 28 d. policiją iškvietusi L. L. paaiškino, kad 2019 m. birželio 28 d. apie 19. 00 val. (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis V. P. trenkė jai ranka į veidą ir sukėlė fizinį skausmą, taip pat pavogė jos piniginę su 2000 eurų ir dokumentais (b. l. 1).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyti L. L. paaiškinimai iš esmės analogiški pirmiau nurodytiems jos parodymams (b. l. 15-16).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), šiuo adresu yra dviejų aukštų gyvenamasis namas. (b. l. 21-29).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad perklausytas garso įrašas, gautas iš bendrojo pagalbos centro. Užfiksuota, jog L. L. pranešė, kad ją sumušė sugyventinis (b. l. 51–53).

BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Taigi, BK 140 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais.

Nagrinėjamu atveju aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai, taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas patvirtina, kad kaltinamasis V. P. pirmiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė ranka į veidą savo šeimos nariui – sugyventinei L. L., tuo jai sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamojo duoti parodymai, kad jis tarpusavio konflikto metu ranka vieną kartą trenkė sugyventinei į kairę akį atitinka ir nukentėjusiosios parodymus, kad kaltinamasis ranka vieną kartą labai stipriai trenkė jai į kairę akį ir padarė mėlynę. Šie nukentėjusiosios parodymai sutampa ir papildo tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos bei kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą. Tuo tarpu kaltinamojo veiksmų pobūdis (trenkimas ranka nukentėjusiajai į veidą, tai yra kairę akį) neleidžia abejoti, jog jis suprato ir numatė, kad tokiu būdu gali nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą, ir norėjo tokių padarinių, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Ta aplinkybė, kad kaltinamojo smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį – kartu gyvenančią sugyventinę, V. P. atsakomybę kvalifikuoja (sunkina).

Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

V. P.

sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 99-101).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 10, 11 straipsniai). Jis praeityje neteistas, 2018 m. sausio 17 d. prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu (b. l. 63–65), administracine tvarka baustas vieną kartą (b. 1. 62), psichiatrinis ir priklausomybės ligų gydymas – nesigydė/nesilankė (b. l. 58, 61), dirbantis.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šios bausmės dydį nustatant artimą minimaliam įstatyme nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam kartu su bausme už padarytą nusikaltimą skirtini prokuroro siūlomi įpareigojimai – tęsti darbą arba būti registruotam užimtumo tarnyboje bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip siekiant skatinti jo užimtumą, mažinti galimybę piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, taip darant teigiamą įtaką jo elgesiui.

Pažymėtina, kad prokuroro siūlomas skirti įpareigojimas – be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos – laisvės apribojimo bausme nuteistam asmeniui yra ir taip privalomas kiekvienu atveju (BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą galutinę bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 29 d. 00.55 val. iki 2019 m. birželio 30 d. 11.15 val., iš viso ­ dvi paras (b. l. 84, 87).

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, šios bausmės vykdymo laikotarpiu V. P. įpareigojant: tęsti darbą, o jo netekus, ne vėliau kaip per mėnesį užsiregistruoti užimtumo tarnyboje; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, šios bausmės vykdymo laikotarpiu V. P. įpareigojant: tęsti darbą, o jo netekus, ne vėliau kaip per mėnesį užsiregistruoti užimtumo tarnyboje; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. P. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 29 d. 00.55 val. iki 2019 m. birželio 30 d. 11.15 val., iš viso ­ – dvi paras, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² ir 73 straipsniais, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. P. paskirtą paskirta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, panaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistųjų gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, adresas: Kaunas, Kęstučio g. 37.

V. P. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo.

V. P. išaiškinti, kad jis bausmės vykdymo laikotarpiu privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Tuo atveju, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.