Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei A. U. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Gelvora“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės A. U. 844,85 Eur skolą, 617,97 Eur palūkanas, 486,28 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas, 8,5 procentų sutartines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-09-22 pagal tarp AB „SEB“ bankas ir atsakovės sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 1550518054704-30 AB „SEB“ bankas atsakovei suteikė kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas sutartyje nurodytas sumas. 2009-11-06 AB „SEB“ bankas ir ieškovas pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83, pagal kurią AB „SEB“ bankas atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ naudai visas reikalavimo teises atsakovės atžvilgiu. Ieškovas pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą bei pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovė jų neįvykdė. Atsakovė buvo raginama atsiskaityti, tačiau ji to nepadarė. Atsakovė A. U. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-31 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės A. U. ieškovo UAB ,,Gelvora“ naudai 844,85 Eur negrąžintą kreditą, 617,97 Eur palūkanų, 486,28 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 949,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-02-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 44,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovo reikalavimų, todėl ieškovo naudai iš atsakovės priteisė 844,85 Eur skolą, 617,97 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2009-11-06 iki 2017-01-16, 486,28 Eur delspinigių. Ieškovas, be prašymo iš atsakovės priteisti 5 procentų procesines palūkanas, taip pat prašė iš atsakovės priteisti 8,5 procentų procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 844,85 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, ieškovas pateikė du prašymus priteisti dviejų skirtingų dydžių procesines palūkanas. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodeksas (toliau – CK) nenumato dvigubo procesinių palūkanų priteisimo, o ir ieškovas iš esmės nepagrindė tokio prašymo, o apsiribojo tik jo suformulavimu, todėl teismas tenkino ieškovo prašymą dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo, o prašymą dėl 8,50 procentų analogiškų palūkanų priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovas UAB „Gelvora“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo 2017-03-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti dalyje, kurioje atmestas ieškovo prašymas priteisti 8,5 procentų sutartines metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos 844,85 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo ir šias palūkanas priteisti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sutartyje numatytos 8,5 procento palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėju paimtos ir negrąžintos kredito sumos nuo pirmos kredito suteikimo dienos iki viso kredito gražinimo (sutarties 5.1 punktas). Taigi, šalys susitarė dėl palūkanų už naudojimąsi pinigais mokėjimo iki visiško skolos grąžinimo. Vadovaujantis CK 6.221 straipsnio 3 dalimi, kredito sutarties nutraukimas neturi įtakos palūkanų už naudojimąsi pinigais paskirties pasikeitimui, t. y. nutraukus sutartį palūkanos už naudojimąsi pinigais nevirto kompensacinėmis palūkanomis, nes minėti sutarties punktai liko galioti ir po minėtos sutarties nutraukimo. Paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje. Todėl nutraukus sutartį, atsakovams atsirado pareiga grąžinti visą kreditą bei mokėti palūkanas.Atsakovė A. U. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005-09-22 AB „SEB“ bankas ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1550518054704-30, pagal kurią AB „SEB“ bankas įsipareigojo suteikti kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais jį grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas sutartyje nurodytas sumas. 2009-11-06 ieškovas AB „SEB“ bankas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83, pagal kurią AB „SEB“ bankas perleido ieškovui reikalavimo teises į pradelstas gautinas sumas, taip pat ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Ieškovas 2009-11-19 pranešimu dėl reikalavimo perleidimo pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą, ragino atsakovę įvykdyti prievolę. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovui skolą, nėra.Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą priteisti 8,5 procentų sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos, 844,85 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais ieškovo argumentais sutinka bei pažymi, jog palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pavyzdžiui., CK 6.872, 6.896 straipsniai ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).Vartojimo kredito sutarties Nr. 1550518054704-30 bendrosios dalies 1 punkte nustatyta, jog palūkanos yra už naudojimąsi kreditu kredito gavėjo bankui mokamas atlyginimas, išreikštas procentais per metus, kurio dydis nustatomas sutarties pasirašymo dieną ir nekinta per visą kredito laikotarpį; palūkanų norma nurodyta sutarties specialiosios dalies 2.4 punkte. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutarties specialiosios dalies 2.4. punkte nustatytos 8,5 procentų dydžio sutartinės metinės palūkanos laikytinos pelno palūkanomis. Pirmosios instancijos teismas pastarąją sutarties nuostatą interpretavo taip, kad šalys susitarė ne dėl pelno, o procesinių palūkanų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentu, jog toks sutarties nuostatų aiškinimas yra netinkamas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pelno palūkanos, kaip tokios, gali būti mažinamos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis (2012-10-25 netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Taigi, pirmosios instancijos teismas, esant pagrindui, ginčo palūkanas galėjo mažinti, tačiau atsisakyti priteisti šias palūkanas, traktuojant jas procesinėmis, neturėjo pagrindo.Pripažinus, kad vartojimo kredito sutartyje numatytos 8,5 procentų dydžio sutartinės metinės palūkanos už naudojimąsi paskolinta suma laikytinos pelno palūkanomis, apeliacinės instancijos sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 8,5 procentų dydžio palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą sprendimą už akių dalyje dėl reikalavimo priteisti 8,5 procentų mokėjimo palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkinant šį ieškinio reikalavimą ir priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 8,5 procentų dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos, 844,85 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, 2017-02-07, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi, apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, apelianto tenkintų reikalavimų dalis nepasikeitė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pakeisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad tenkinus apeliacinį skundą, yra pagrindas iš atsakovo ieškovo naudai priteisti jo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokios išlaidos, nepateikus jų apmokėjimo faktą ir dydį patvirtinančių dokumentų, priteisiamos nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovo UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą už akių pakeisti dalyje dėl reikalavimo priteisti 8,5 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB ,,Gelvora“, į. k. 125164834, naudai 844,85 Eur negrąžintą kreditą, 617,97 Eur palūkanų, 486,28 Eur delspinigių, 8,5 procentų metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos, 844,85 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, 2017-02-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 949,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2017-02-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 44,00 Eur bylinėjimosi išlaidų“.