Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2022-08-26 · Civilinė byla Nr. 2YT-4002-445/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-08-26
Bylos Nr.
2YT-4002-445/2022
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00526-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Pareiškėjas
O. K.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“
Civilinė byla Nr. 2YT-4002-445/2022Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00526-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 26 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą terminą priėmė savo sutuoktinio B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėja nurodo, kad po savo motinos O. S., mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą. Tai patvirtina Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) liudijimas, registro Nr. 4244. O. S. sutuoktinis, o pareiškėjos tėvas B. S., mirė (duomenys neskelbtini). Po B. S. mirties liko gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas B. ir O. S. įsigytas santuokoje ir yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po sutuoktinio B. S. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl jo palikimo priėmimo pas notarą sutuoktinė O. S. nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Notaras nurodė kreiptis į teismą, dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad O. S. po savo sutuoktinio B. mirties, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, priėmė ir valdė savo sutuoktinio B. palikimą. B. ir O. S. gyveno viename gyvenamajame name, o po savo sutuoktinio B. mirties O. S. toliau liko gyventi šiame gyvenamajame name. Tai patvirtina Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos apie B. ir O. S. gyvenamąją vietą. O. S. po sutuoktinio mirties per tris mėnesius priėmė jo palikimą, jam priklausančią gyvenamojo namo dalį, jo drabužius, dokumentus, asmeninius daiktus ir jo turtu rūpinosi kaip savo turtu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjos O. K. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjo prašymas būtų atmestas. Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjos O. K. (iki santuokos S.) motina O. S., gim. (duomenys neskelbtini), o tėvas – B. S., gim. (duomenys neskelbtini). Tokias aplinkybes patvirtina pareiškėjos gimimo įrašas bei santuokos liudijimas. Mirties įrašai patvirtina, jog B. S. mirė (duomenys neskelbtini), o O. S. – (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei kitų inžinierinių įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota ½ dalis į nurodytus daiktus O. S., o kitai daliai – ½ daiktinės teisės neįregistruotos B. S. vardu. B. S. paskutinė deklaruota vieta – (duomenys neskelbtini).

Pagal Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno 2022-05-12 pateiktą informaciją, O. S. savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), buvo deklaravusi iki 2016-07-19.

Pagal (duomenys neskelbtini) notarės liudijimą, O. S. palikimą priėmė dukra O. K..

Bylos duomenimis, suinteresuotais asmenimis yra įtraukti visi asmenys, kurie galėtų pretenduoti į B. S. palikimą. Byloje nėra ginčo, kad O. S., po sutuoktinio B. S. mirties, priėmė palikimą faktiniu valdymu.

Vis dėlto, teismas turi įsitikinti, jog iš tikrųjų buvo atlikti faktinį palikimo priėmimą sudarantys veiksmai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad sutuoktinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

Bylos duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad O. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sutuoktinis B. S., vedęs bendrą ūkį, mirė (duomenys neskelbtini). Rašytiniai dokumentai patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad motina nepertraukiamai gyveno tuose pačiuose namuose, iki sutuoktinio mirties ir po to naudojosi kaip savais visais likusiais palikėjo B. S. asmeniniais daiktais, baldais, buitiniais prietaisais, kitu turtu. Po sutuoktinio B. S. mirties O. S. toliau gyveno sodyboje, ją prižiūrėjo ir išlaikė. Bylos duomenys patvirtina, kad palikimas buvo priimtas per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjo pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju fakto nustatymas susijęs su atsiradusia turtine teise įgyti nuosavybę į likusį abiejų tėvų turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą terminą priėmė savo sutuoktinio B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas Dalis Žilionis