- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-23
- Bylos Nr.
- 2-1371-466/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01180-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VM Wood“
- Atsakovas
- akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VM Wood“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 29 455 Eur papildomą draudimo išmoką po to, kai 2018-05-11 įvykio metu buvo apgadintas ieškovės automobilis Scania R470LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė priteisti 5 000 Eur žalai atlyginti, kuri susidarė dėl ieškovės negalėjimo vykdyti normalią ūkinę veiklą negalint eksploatuoti apgadinto automobilio, kas pasireiškė dėl atsakovės veiksmų, t.y. vilkinant žalos administravimą.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė turėjo teisę per visą 30 dienų laikotarpį vykdyti veiksmus siekiant gauti visą reikšmingą informaciją ir įrodymus, susijusius su padaryta žala ir jos atlyginimu. Ieškovės transporto priemonė buvo apdrausta be papildomos įrangos, todėl ir buvo nustatyta 17 066 Eur ieškovės transporto priemonės rinkos vertė. Atitinkamai buvo apskaičiuota transporto priemonės liekanų vertė – 6 471 Eur ir ieškovei išmokėta 10 295 Eur draudimo išmoka. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių buvusią automobilio 40 350 Eur vidutinę rinkos vertę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2018-02-27 sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, kurios liudijimo serija GJELT Nr 2638863, pagal kurią laikotarpiui nuo 2018-02-27 iki 2019-02-26 buvo apdraustas krovininis automobilis Scania R470LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintas 2006-04-26. Pagal draudimo sutartį draudžiamiesiems įvykiams priskiriami autoavarija, gamtinės jėgos, gaisras ir sprogimas, trečiųjų asmenų veikla, vagystė ir plėšimas. Draudimo sutartimi buvo nustatytos apsaugos – visų rizikų draudimas, atsistatanti draudimo suma, draudimas rinkos verte, skaičiuojamas detalių nusidėvėjimas, remontas draudiko pasirinkimu, stiklų draudimas, transporto išlaidų draudimas, gelbėjimo išlaidų draudimas. Skiltyje „Transporto priemonės naudojimo paskirtis“ nurodyta – nepadidinta rizika. Prieš tai pasirašytoje Transporto priemonių draudimo sutartyje GJELT Nr 2398425 skiltyje „Transporto priemonės naudojimo paskirtis“ nurodyta – miškovežis. Draudimo sutartyje transporto priemonės draudimo suma bei transporto priemonės vidutinė rinkos vertė nenurodyta (I tomas,8 b.l., 58 b.l.). Ieškovė iš esmės neneigė aplinkybės, kad krovininis automobilis Scania R470LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas be papildomos įrangos – krano manipuliatoriaus.
2018-05-11 eismo įvykio metu krovininis automobilis (miškovežis) Scania R470LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas. Eismo įvykio metu buvo apgadinta krovininio automobilio priekinė kėbulo dalis, durys, dalis kabinos stogo, pakaba. Transporto priemonės techninės apžiūros – defektų akte nurodytos tokios keičiamos dalys – priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis stiklas, radiatoriaus grotelės, dešinės pusės durelių stiklas, aušinimo radiatorius, galinio vaizdo veidrodėlis, priekinis dešinys žibintas, posūkio žibintas, oro padavimo vamzdis, elektros laidų dėžė ir vamzdis, prietaisų panelės plastmasė prie lango karteris, priekinis dešinys sparnas ir kabinos laipteliai (I tomas, 11 b.l.).
Ieškovės atstovas apie įvykį pranešė draudikui – atsakovei, kuri 2018-06-11 raštu paprašė ieškovės pateikti remonto darbų sąmatą derinimui, atstatomojo remonto sąskaitą faktūrą, jei transporto priemonė nebus remontuojama, vairuotojo pažymėjimo kopiją, išmokos gavėjo atsiskaitomosios sąskaitos rekvizitus (I tomas, 12 b.l.). 2018-06-27 atsakovė apskaičiavo 10 295 Eur draudimo išmoką pagal nustatytą transporto priemonės likutinę vertę ir ją išmokėjo ieškovei, kuri šio fakto neginčijo (I tomas, 13, 97 b.l.).
Ieškovė nesutiko su išmokos dydžiu teigdama, kad žalos administravimo pradžioje pati atsakovė sutiko su aplinkybe, jog miškovežio su panašiomis charakteristikomis vidutinė rinkos vertė yra apie 38 000 Eur, tačiau vėliau atsakovė nustatė gerokai mažesnę ieškovės miškovežio rinkos vertę, t.y. 17 066 Eur (I tomas, 22 b.l.). Ieškovė ginčijo atsakovės taikytą apgadinto miškovežio vidutinės rinkos vertės nustatymo būdą nurodydama, jog lygindama skelbimuose nurodytus parduodamus miškovežius atsakovė atrinko skirtingos nuo ieškovės turėjo miškovežio būklės ir charakteristikų automobilius, kurie skiriasi pagal ridą, paskirtį, būklę (I tomas, 23 - 33 b.l.).
Ieškovė 2018-06-20 ir 2018-06-21 pareiškė atsakovei pretenzijas (I tomas, 34, 36 b.l.), kuriose prašė atsakovės pateikti visą žalos administravimo medžiagą, siūlė atsakovei kompensuoti išlaidas nuperkant kitą miškovežį be krautuvo, tačiau ieškovės prašomu būdu papildomos draudimo išmokos klausimas nebuvo išspręstas.
Dėl papildomos 29 455 Eur draudimo išmokos priteisimo
Pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (toliau – Tvarka), patvirtintos Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr. 120/2000-04-14 Nr. 101 26.4 papunktį nustatoma transporto priemonės likutinė vertė. Kai atkūrimo (remonto) kaštų ir prekinės vertės netekimo suma didesnė nei transporto priemonės vardinė rinkos vertė prieš apgadinimą, transporto priemonių vertintojas daro išvadą dėl transporto priemonės atstatomojo remonto tikslingumo. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 (toliau - Draudimo taisyklės) 11.1.1 papunktyje nurodyta, kad transporto priemonė (jos įranga) laikoma sugadinta, jeigu jos remonto išlaidos po draudžiamojo įvykio sudaro mažiau nei 75 % jos rinkos vertės draudžiamojo įvykio dieną arba 75 % sutartyje nurodytos sumos. Pagal Draudimo taisyklių 11.2.1 papunktį transporto priemonė (jos įranga) laikoma sunaikinta, jeigu jos remonto išlaidos po draudžiamojo įvykio sudaro daugiau nei 75 % jos rinkos kainos draudžiamojo įvykio dieną arba daugiau nei 75 % sutartyje nurodytos sumos. Draudimo taisyklių 11.2.2 papunktyje nurodyta, kad nuostolio suma yra lygi transporto priemonės, jos įrangos rinkos kainai draudžiamojo įvykio dieną (arba sumai, nurodytai draudimo liudijime), sumažintai jos ir jos įrangos liekanų po draudžiamojo įvykio verte, bet padidintai žala dėl sugadinimų, kurie sąmoningai padaryti transporto priemonei gelbstint nukentėjusiuosius, įvertinant kitas sutarties sąlygas. Atsakovė draudimo išmoką apskaičiavo iš transporto vardinės vertės iki įvykio atėmusi transporto priemonės likutinę vertę po įvykio – 17 066 – 6471 = 10595 Eur. Esant ginčui dėl transporto priemonės Scania R470LA rinkos vertės atsakovė pateikė UAB „Asistavita“ parengtą Kilnojamojo turto vertintojo konsultaciją Nr. KKK1808201, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės Scania R470LA vidutinė rinkos vertė be krano – manipuliatoriaus 2018-05-21 buvo 17 660 Eur, o vidutinė rinkos vertė su kranu – manipuliatoriumi 2018-05-21 buvo 23 540 Eur (I tomas, 70 - 80 b.l.). Ieškovė, įrodinėdama, kad automobilio Scania R470LA vidutinė rinkos vertė prieš įvykį buvo apie 38 000 Eur rėmėsi tik skelbimų apie panašias parduodamas transporto priemones duomenimis, t.y. skelbimuose nurodytų parduodamų transporto priemonių kainomis (I tomas, 14 - 21 b.l.).
Pagal Tvarkos 8 punktą transporto priemonės vidutinė rinkos vertė, tai tam tikros markės, modelio ir komplektacijos neapgadintos (nesužalotos) transporto priemonės rinkos vertė, nustatyta rinkos kainų tyrimo metodais arba pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje pateiktą skaičiavimo metodiką. Transporto priemonės rinkos vertė – pinigų suma, už kurią galėtų būti parduota konkreti transporto priemonė vertinimo dieną sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių transporto priemonę parduoti ir norinčių pirkti asmenų po tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų (Tvarkos 9 punktas). Tvarkos 15 punktas numato, jog transporto priemonių vertę nustato transporto priemonių vertintojai. Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos (toliau – Instrukcija), patvirtintos Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr. 120/2000-04-14 Nr. 101, 1 punktas nustato kelių transporto priemonių (toliau – transporto priemonių) vertinimo metodų ir duomenų parinkimo bei taikymo reikalavimus. Pagal Instrukcijos 2 punktą šios instrukcijos reikalavimai yra privalomi transporto priemonių vertintojams. Instrukcijos 5 punktas numato, jog transporto priemonių vidutinė rinkos vertė pirmiausia turi būti nustatoma lyginamosios vertės metodu. Nustatant transporto priemonės vertę rinkoje, lyginamos tapačių transporto priemonių sandorių kainos. Pagal Instrukcijos 8 punktą Transporto priemonės rinkos vertė apskaičiuojama pagal vidutinę rinkos vertę, ją atitinkamai koreguojant ir Instrukcijos 9 punkte nurodyta principinė rinkos vertės apskaičiavimo formulė.
Nors teismas 2018-09-18 nutartimi siūlė ieškovei apsispręsti dėl ekspertizės skyrimo ( I tomas, 81, 82 b.l.) ieškovė nepareiškė prašymo skirti ekspertizę siekiant objektyviai nustatyti transporto priemonės Scania R470LA vidutinę rinkos vertę, taip pat ieškovė nepateikė jokios išvados apie ginčo transporto priemonės rinkos vertę, parengtą atestuoto (ų) turto vertintojo (ų). Todėl teismas patikimesniu įrodymu pripažįsta atsakovės pateiktą atestuoto kilnojamojo turto vertintojo konsultaciją, t.y. joje nurodytą transporto priemonės vidutinę rinkos vertę, nei pačios ieškovės nurodytą vidutinę rinkos vertę, apskaičiuotą remiantis skelbimų duomenimis. Nurodytų Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Instrukcijos nuostatos leidžia teigti, kad transporto priemonės vidutinė rinkos ar rinkos vertė turi būti nustatoma pagal individualius transporto priemonės požymius, charakteristikas, taikant specialias formules ir lyginant sudarytus sandorius, o ne vien skelbimuose nurodytas pardavimo kainas. Todėl ieškovės paprastas matematinis transporto priemonės rinkos vertės nustatymas išvedant skelbimuose nurodytų parduodamų automobilių kainų vidurkį bei akcentuojant automobilio ridos ypatingą reikšmę transporto priemonės rinkos vertei laikytinas nepagrįstu. Ieškovei leistinais įrodymais nepaneigus atsakovės nustatytos transporto priemonės Scania R470LA rinkos vertės - 17 066 Eur, taip pat ieškovei neginčijant mokėtinos draudimo išmokos apskaičiavimo būdo (iš transporto vardinės vertės iki įvykio atėmus transporto priemonės likutinę vertę po įvykio) darytina išvada, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl papildomos 29 455 Eur draudimo išmokos priteisimo.
Dėl nuostolių atlyginimo
Reikalaudama priteisti žalą ieškovė rėmėsi tuo, kad dėl negalėjimo vykdytis veiklos su miškovežiu Scania R470LA, ieškovės darbuotojas V. A. patyrė prastovas, t.y. nevykdė darbinių pareigų, nors V. A. buvo mokamas darbo užmokestis. Ieškovė pateikė 2018 m. gegužės – spalio mėn. vairuotojo V. A. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose nenurodytos vairuotojo V. A. prastovos. Priešingai, beveik visuose žiniaraščiuose pirmoje eilutėje darbo dienų langeliuose pažymėta „8“, kas reiškia 8 darbo valandos ir leidžia teigti, jog vairuotojas dirbo pilną kiekvieną darbo dieną ginčo laikotarpiu. 2018 m. gegužės mėn. žiniaraštyje 7-10 dienomis yra žymėjimai „PV“ (II tomas, 8-13 b.l.).
Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), tvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-01-27 nutarimu Nr. 78 (galiojo iki 2017-07-01), 3 punkte buvo nurodyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje kiekvienam darbuotojui yra skiriamos 3 eilutės. Pirmojoje eilutėje nurodoma faktiškai dirbtas laikas (atskirai naktį dirbtas laikas ir viršvalandžiai) ir neatvykimo į darbą atvejai, išskyrus šio Aprašo 3.3 punkte nurodytus neatvykimo į darbą atvejus (Aprašo 3.1 papunktis). Pagal Aprašo 3.3 papunktį trečiojoje eilutėje siūloma žymėti neatvykimo į darbą atvejus, kurie pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 143 straipsnio 1 dalies nuostatas prilyginti darbo laikui. Pagal Aprašo priedą prastovos ne dėl darbuotojo kaltės turėjo būti žymimos „PN“, o žymėjimas „PV“ reiškia atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai. Teismas atsižvelgia į anksčiau galiojusio Aprašo nuostatas tam, kad teisingai būtų išsiaiškintos aplinkybės dėl ieškovės vairuotojo V. A. darbinės veiklos laikotarpiu po 2018-05-11 eismo įvykio, kam yra reikšmingi V. A. darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenys. Ieškovė turėjo pateikti jos vadovo priimtą dokumentą (įsakymą) dėl prastovos nustatymo vairuotojui V. A., tačiau ieškovė tokio dokumento nepateikė. Dėl nurodyto, nesant įrodymų apie tai, kad „VM Wood“ vairuotojui V. A. po 2018-05-11 eismo įvykio buvo apiforminta prastova, teismas neturi pagrindo laikyti įrodytais ieškovės nurodytus 5 000 Eur nuostolius ar 2 623, 06 Eur nuostolius pagal vairuotojui V. A. faktiškai apskaičiuotą išmokėti per 2018 m. gegužės – spalio mėn. laikotarpį darbo užmokesčio sumą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė nei nuostolių padarymo fakto, nei priežastinio ryšio tarp 2018-05-11 eismo įvykio padarytų transporto priemonės Scania R470LA apgadinimų ir vairuotojo V. A. darbinių funkcijų vykdymo. Liko nepaneigtas atsakovės atstovo argumentas, kad po 2018-05-11 eismo įvykio V. A. galėjo dirbti su kita ieškovei priklausančia transporto priemone. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės reikalavimas dėl papildomų nuostolių atlyginimo atmestinas.
Atmetant ieškinį, iš ieškovės priteistinos valstybės naudai išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VM Wood“, į.k. 302750306, 15,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu valstybės naudai (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.