Kauno apygardos teismo nutartis

2007-04-03 · Civilinė byla Nr. 2S-387-527/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-03
Bylos Nr.
2S-387-527/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Ramūnas Mitkus
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Grasta“
Atsakovas
A. S.
Civilinė byla Nr.2S-387-527/2007
pirmosios instancijos teismo teisėja Odeta Ragauskienė
procesinio sprendimo kategorija 122.4; 113.6.1.3;
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Tamašausko ir Ramūno Mitkaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Grasta“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-261-568/2007 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Grasta“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo, dirbusio pas ieškovą Palemono kieto kuro sandėlio vedėjo pareigose ir 2006-05-15 įsakymu atleisto iš pareigų pagal DK 136 str. 3 d. 2 punktą, atlyginti 19.631,01 Lt žalą, susidariusią dėl anglies trūkumo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 18 d. nutartimi prijungė prie bylos ieškovo pateiktus įrodymus ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą. Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-9542-5 84/2006 buvo patenkintas A. S. ieškinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Grasta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Kadangi 2006 m. gruodžio 15 d. sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, o pastarojoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės (kad ieškovo veiksmuose nenustatyta tyčia, kad trūkumas galėjo susidaryti dėl paklaidos nuo 2000 m. apskaitant turtą) gali turėti teisinės reikšmės nagrinėjant sustabdytąją, todėl teismas pripažino, kad bylą sustabdyti būtina (CPK 163 str. d. 3 p., 164 str. 4 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo nutartį panaikinti ir, klausimą išsprendus iš esmės, atsakovo prašymą sustabdyti civilinę bylą atmesti. Ieškovas nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta, kadangi:

1) sustabdydamas civilinę bylą teismas netinkamai pritaikė CPK 163 str. 1 d. 3 p., kuris numato privalomą bylos sustabdymą tais atvejais, kai negalima nagrinėti tos bylos kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Vadovaujantis šia procesine norma bylos sustabdymas yra galimas, kai yra prejudicinis ryšys tarp bylų ir kai prejudicinį ryšį turinčių aplinkybių nustatymas nėra galimas nagrinėjamoje byloje, kol nebus pabaigta civilinė byla. Tuo tarpu sustabdyta žalos atlyginimo ir civilinė byla dėl grąžinimo į darbą yra tarpusavyje nesusijusios, kadangi nagrinėjami atskiri reikalavimai, kurie vienas kito neįtakoja. Nepagrįstai nutartyje nurodyta, kad „sprendime nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, o būtent, jog ieškovo veiksmuose nenustatyta tyčia, be to, galėjo susidaryti tik paklaida dėl materialinio turto apskaitymo nuo 2000 m". Priimtas sprendimas dėl grąžinimo į darbą negali įtakoti sprendžiant ieškininio reikalavimo dėl žalos priteisimo pagrįstumo, kadangi, sprendžiant drausminės bei materialinės atsakomybės klausimus, materialinės teisės normos šiuos santykius reguliuoja skirtingai. Pagal DK 255 str. darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei su juo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tai yra net neesant jo veiksmuose tyčios (DK 255 str. 1 d. 3 p.). Minėtos normos komentare nurodyta, kad šiuo atveju visiškai materialinei atsakomybei atsirasti darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) neturi lemiamos reikšmės, nes svarbu, kad darbuotojas materialinių vertybių neišsaugojo. Taigi iš DK 255 str. ir minėtos normos komentaro matyti, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad negalima nagrinėti bylos dėl žalos atlyginimo iki nebus išnagrinėta civilinė byla dėl grąžinimo į darbą;

2) nutartis neteisėta, nes priimta pažeidžiant CPK 166 str. ir 291 str. 1 d. 6 p., kadangi rezoliucinėje dalyje nenurodytas terminas iki kada sustabdoma civilinė byla;

3) sustabdydamas bylą CPK 163 str. 1 d. 3 p. pagrindu, teismas nukrypo nuo šios teisės normos taikymo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-268/2005 nurodyta, kad „nors šie privalomojo bylos sustabdymo pagrindai yra akivaizdūs, tačiau, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, teismas privalo įsitikinti, ar iš tikrųjų egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą sustabdyti bylos nagrinėjimą. CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu byla sustabdoma, kai sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę. <...> Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Tačiau, jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetenciją perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes." Teismas pats nagrinėjamojoje byloje gali nustatyti, ar ieškovei buvo padaryta žala, kokia kaltės forma atsakovas padarė žalą, todėl teismo nutartis priimta nukrypus nuo minėtos normos suformuotos aiškinimo ir taikymo praktikos. Minėta nutartis taip pat prieštarauja suformuotai įstatymo taikymo ir aiškinimo praktikai ir kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005-02-07 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-74/2005, kurioje išaiškinta, kad „CPK 163 straipsnio 3 punktas numato imperatyvųjį bylos sustabdymo atvejį, kurį nustačius bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas. Tačiau šis bylos sustabdymo atvejis negali būti taikomas formaliai, o turi būti motyvuotai konstatuojama, kad byla negali būti nagrinėjama, ir turi būti stabdoma dėl to, kad kitoje byloje (kitose bylose) bus nustatyti faktai, kurių bylą nagrinėjantis teismas neturi ir nustatyti negali, t. y. nagrinėjamos bylos turi būti taip susijusios, kad kitoje byloje (bylose) nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo nutarties nekeisti. Jo nuomone, atskirasis skundas atmestinas dėl šių priežasčių:

1) CPK 163 str. 1 d. 3 p. komentare nurodoma, jog sustabdyti bylą šiuo pagrindu galima kai neišnagrinėtos bylos taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Tokiu atveju sustabdžius bylą galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose. Tai, kad civilinės bylos Nr.2-261-568-2007 ir Nr.2-9542-584/2006 yra tarpusavyje susijusios, neginčijamai įrodo šios aplinkybės:

abejose bylose figūruoja tos pačios ginčo šalys - UAB „Grasta" ir A. S. ;į abi bylas atsakovas pateikė tuos pačius įrodymus, įrodinėja tas pačias aplinkybes, o būtent, kad A. S. , vykdydamas savo pareigas, padarė žalą darbdaviui - UAB „Grasta";2006-12-15 neįsiteisėjusiame sprendime civilinėje byloje Nr.2-9542- 584/2006 teigiama, jog „/.../ teismas, vertindamas susidariusį materialinių vertybių trūkumą, ieškovo veiksmuose nenustato tyčios, nenustato, kad ieškovas būtų savinęsis ar kitaip naudojęs jam patikėtą turtą, perleidęs jį tretiesiems asmenims /.../. Sutarties dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės 4 punkte nurodyta, jog darbuotojas materialiai neatsako, jei nuostoliai padaryti ne dėl jo kaltės. /.../ Teismas vadovaujasi šiais ieškovo paaiškinimais ir ieškovo veiksmuose kaltės susidarant trūkumui nenustato. /.../ Inventorizacijos matavimo būdu buvo atliekamos žiemą, esant apskaitomam turtui atviroje vietovėje, būnant apsnigtam ir t.t. Todėl teismas, vertindamas pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad 2000 m. galėjo susidaryti tam tikra paklaida dėl būtent tokio materialinio turto apskaitymo." Visos šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant civilinėje byloje Nr.2-261-568-2007 materialinių vertybių trūkumo susidarymo klausimą, sprendžiant A. S. materialinės atsakomybės klausimą.

Atsiliepimas

2) skundžiama nutartis nepažeidžia CPK 166 str. ir 291 str. 1 d. 6 p. reikalavimų, nes CPK 166 str. nuostatos nereikalauja nurodyti konkrečių terminų;

3) sustabdydamas bylą, apylinkės teismas nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Net paties ieškovo atskirajame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-05-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-7-268/2005 nurodoma, jog teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetenciją perkelti kitam teismui tik kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio. Toje pat nutartyje konstatuojama, kad „tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes." Teisinis ryšys tarp civilinių bylų Nr.2-261-568-2007 ir Nr.2-9542-584/2006 yra akivaizdus, nes jose nustatinėjamos tos pačios aplinkybės, tie patys faktai, o skirtingai juos įvertinus būtų neišvengiamai priimti prieštaringi sprendimai tarpusavyje susijusiose bylose. Todėl teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, į tai, kad kitoje byloje įrodymai, kuriais ieškovas remiasi pareikšdamas ieškinį šioje byloje, jau įvertinti, sprendimas jau priimtas, bet tik neįsiteisėjo, ne tik visiškai teisėtai, bet ir nenukrypdamas nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priėmė skundžiamą nutartį. Įsiteisėjus sprendimui civilinėje byloje Nr.2-9542-584/2006, joje nustatyti faktai vienareikšmiai turėtų ne tik įrodomąją, bet ir prejudicinę reikšmę sustabdytai civilinei bylai Nr.2-261-568-2007. Kitoje nutartyje, priimtoje 2000-06-21 LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinėje byloje Nr.3K-3-706/2000 konstatuojama, kad „Teismas privalo nuspręsti, ar faktinis ieškinio pagrindas nagrinėjamoje civilinėje byloje ir faktinis ieškinio pagrindas kitoje civilinėje byloje, visas ar iš dalies sutampa /.../. Nustačius, kad šių bylų aplinkybės sutampa visiškai arba nors ir kuria nors dalimi, būtina sustabdyti civilinę bylą." Kadangi aplinkybės, nustatinėjamos civilinėse bylose Nr.2-261-568-2007 ir Nr. 2-9542-5 84/2006 akivaizdžiai sutampa (materialinių vertybių trūkumo susidarymo aplinkybės, aplinkybės, rodančios arba paneigiančios A. S. kaltę dėl susidariusio trūkumo ir kt.), o civilinėje byloje Nr.2-9542-584/2006 šios aplinkybės jau nustatytos ir priimtas sprendimas, visiškai pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kitą civilinę bylą sustabdyti;

Žemesnės instancijos teismas

4) teismas sustabdė civilinę bylą nepažeisdamas CPK 291 str. l d. 5 p. nuostatų, nes nutartyje išdėstė motyvus, kuriais remdamasis sustabdė bylą. Šiuo motyvus apeliantas net pakartojo savo atskirajame skunde, o būtent, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kitoje byloje priimtame sprendime nurodomos konkrečios aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys šioje byloje, o kol neišspręstas su nagrinėjama civiline byla susijęs klausimas minėta byla turi būti sustabdyta

5) teismas, sustabdydamas civilinę bylą CPK 164 str. 1 d. 4 p. pagrindu, nepažeidė CPK 7 str. įtvirtinto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo, nes sustabdydamas civilinę bylą siekė ne vilkinti bylos nagrinėjimą, o išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose. Kuo teismas pažeidė ieškovo teises nenurodyta net pačiame atskirajame skunde, todėl toks teiginys vertintinas tik kritiškai kaip niekuo nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaujantis CPK 163 str. 1 d. 3 p., sustabdyti bylą privaloma tuomet, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla. Negalimumas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismas neturi tam tikrų faktų, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir pats negali jų nustatyti. Kadangi ir žalos atlyginimo byloje teismas gali pats nustatyti žalos atsiradimo aplinkybes ir atsakovo kaltės formą bei laipsnį, todėl, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad civilinės bylos Nr.2-261-568/2007 nėra įmanoma išnagrinėti, kol nebus išspręsta civilinė byla Nr.2-9542-584/2006 dėl grąžinimo į darbą.

Tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad bylą sustabdyti yra būtina pagal CPK 164 str. 4 p., suteikiantį teismui teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina. Kolegija pritaria atsakovui, kad šiuo atveju būtent bylos sustabdymas gali padėti išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose. Tai, kad civilinės bylos Nr.2-261-568-2007 ir Nr.2-9542-584/2006 yra tarpusavyje susijusios, neginčijamai įrodo šios aplinkybės:

- abejose bylose dalyvauja tos pačios šalys - UAB „Grasta" ir A. S. ;

- į abi bylas atsakovas pateikė tuos pačius įrodymus, įrodinėja tas pačias aplinkybes, o būtent, kad A. S. , vykdydamas savo pareigas, padarė žalą darbdaviui UAB „Grasta", o ieškovas įrodinėja, kad materialinių vertybių trūkumas atsirado ne dėl jo kaltės;

- 2006-12-15 neįsiteisėjusiame sprendime civilinėje byloje Nr.2-9542-584/2006 teigiama, jog „/.../ teismas, vertindamas susidariusį materialinių vertybių trūkumą, ieškovo veiksmuose nenustato tyčios, nenustato, kad ieškovas būtų savinęsis ar kitaip naudojęs jam patikėtą turtą, perleidęs jį tretiesiems asmenims /.../. Sutarties dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės 4 punkte nurodyta, jog darbuotojas materialiai neatsako, jei nuostoliai padaryti ne dėl jo kaltės. /.../ Teismas vadovaujasi šiais ieškovo paaiškinimais ir ieškovo veiksmuose kaltės susidarant trūkumui nenustato. /.../ Inventorizacijos matavimo būdu buvo atliekamos žiemą, esant apskaitomam turtui atviroje vietovėje, būnant apsnigtam ir t.t. Todėl teismas, vertindamas pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad 2000 m. galėjo susidaryti tam tikra paklaida dėl būtent tokio materialinio turto apskaitymo." Visos šios aplinkybės, kolegijos nuomone, yra reikšmingos sprendžiant civilinėje byloje Nr.2-261-568-2007 sprendžiant A. S. materialinės atsakomybės dėl materialinių vertybių trūkumo klausimą.

Kolegija pritaria atsiliepimo argumentams, kad, sustabdydamas bylą, apylinkės teismas nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Net paties ieškovo atskirajame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-05-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-7-268/2005, yra nurodyta, jog teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetenciją perkelti kitam teismui tik kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio. ,,Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes." Teisinis ryšys tarp civilinių bylų Nr.2-261-568-2007 ir Nr.2-9542-584/2006 yra akivaizdus, nes jose nustatinėjamos tos pačios aplinkybės, tie patys faktai, o skirtingai juos įvertinus būtų neišvengiamai priimti prieštaringi sprendimai tarpusavyje susijusiose bylose. Todėl teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, į tai, kad kitoje byloje įrodymai, kuriais ieškovas remiasi pareikšdamas ieškinį šioje byloje, jau įvertinti, sprendimas jau priimtas, bet tik kol kas nėra įsiteisėjęs, ne tik visiškai teisėtai, bet ir nenukrypdamas nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priėmė skundžiamą nutartį.

Kitoje nutartyje, priimtoje 2000-06-21 LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinėje byloje Nr.3K-3-706/2000, konstatuojama, kad „Teismas privalo nuspręsti, ar faktinis ieškinio pagrindas nagrinėjamoje civilinėje byloje ir faktinis ieškinio pagrindas kitoje civilinėje byloje, visas ar iš dalies sutampa /.../. Nustačius, kad šių bylų aplinkybės sutampa visiškai arba nors ir kuria nors dalimi, būtina sustabdyti civilinę bylą." Kadangi aplinkybės, nustatinėjamos civilinėse bylose Nr.2-261-568-2007 ir Nr. 2-9542-5 84/2006 akivaizdžiai sutampa (materialinių vertybių trūkumo susidarymo aplinkybės, aplinkybės, rodančios arba paneigiančios A. S. kaltę dėl susidariusio trūkumo ir kt.), o civilinėje byloje Nr.2-9542-584/2006 šios aplinkybės jau aptartos priimtame sprendime, kuris kol kas nėra įsiteisėjęs, todėl, kolegijos nuomone, visiškai pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį dėl bylos sustabdymo.

Nors pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 166 str. 1 d. 2 p., ir turėjo nurodyti, kad byla sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-9542-584/2006, tačiau šis procesinės teisės pažeidimas, kolegijos nuomone, neįtakojo neteisingo klausimo išnagrinėjimo.

Kolegija nesutinka ir su atskirojo skundo argumentais dėl CPK 291 str. l d. 5 p. nuostatų pažeidimo. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, joje yra nurodyti motyvai, kuriais remdamasis teismas sustabdė bylą, o būtent, kad kitoje byloje priimtame sprendime nurodomos konkrečios aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys šioje byloje, o, kol neišspręstas su nagrinėjama civiline byla susijęs klausimas, minėta byla turi būti sustabdyta, todėl kolegija nemano, kad nutartis yra nemotyvuota.

Kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos eismas, sustabdydamas civilinę bylą CPK 164 str. 1 d. 4 p. pagrindu, nepažeidė CPK 7 str. įtvirtinto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo. Kolegijos nuomone, bylos sustabdydamas bylos išnagrinėjimo neužvilkins, o tik padės išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija nepagrįstą atskirąjį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka iš esmės nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.), tačiau papildo ją sakiniu, kad ,,bylą sustabdyti iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-9542-584/2006“.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 335-339 str.,

nutarė:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Papildyti nutarties rezoliucinę dalį sakiniu: ,,Bylą sustabdyti iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-9542-584/2006“.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai: Ramūnas MitkusEgidijus Tamašauskas