Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3329-1015/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-24
Bylos Nr.
1-3329-1015/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-60482-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3329-1015/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60482-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.2, 1.2.14.1.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Karčinskienei,kaltinamajam A. M. (A. M.), jo gynėjui advokatui Kazimirui Poplovuchinui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Vilnius, Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, dirbantis,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį.

Teismas, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent, jis 2017 m. lapkričio 19 d. apie 19.00 val., būdamas parduotuvėje UAB „Peek&Cloppenburg”, Ozo g. 18, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, persirengimo kabinoje ant savęs po striuke užsidėjo – vyrišką megztinį „Tom Tailor“, 49,99 eurų vertės, vyrišką medvilninį megztinį „Boss Green“, 299,99 eurų vertės, vyrišką megztinį „Boss Green“, 159,95 eurų vertės, ir išėjo pro kasas nesumokėjęs, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi jį pastebėjo ir sulaikė apsaugos darbuotojas, tokiu būdu A. M. pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „Peek&Cloppenburg” priklausantį 509,93 eurų vertės turtą.

Nurodytais veiksmais A. M. pasikėsino (BK 22 str. 1 d.) padaryti nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu A. M. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad nurodytą dieną nuėjo į parduotuvę nusipirkti rūbų, išeidamas iš persirengimo kabinos kalbėjo telefonu, o jam išeinant priėjo apsaugos darbuotojas ir paprašė su juo eiti. Jis neprieštaraudamas nuėjo, pamatė, kad vis dar yra apsivilkęs megztukus. Paaiškino, kad pripažįsta, kad buvo apsirengęs kaltinime nurodytus megztinius, išėjo su jais pro kasas nesumokėjęs už juos, bet tikslo pavogti neturėjo, jis tiesiog užmiršo apie juos, nes buvo pavargęs ir išsiblaškęs. Kadangi jis yra pripratęs rengtis storai, todėl ir nepajuto, kad išėjo apsirengęs tris megztinius. Nurodė, kad kitus daiktus paliko kabinoje, nes jie netiko, iš kabinos išėjo skubėdamas, nes 20 valandą turėjo vesti mokymus.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. G. parodė, kad yra parduotuvės „Peek&Cloppenburg“ apsaugos darbuotojas. Nurodytą dieną jis dirbo, užėjo pilietis, jis sukėlė įtarimą, stebėjo jį su apsaugos vadovu. Apsaugos vadovas paprašė, kad jis nueitų link išėjimo, vėliau pasakė, kad dingo trys rūbai, paprašė minėtą pilietį sustabdyti. Jis sustabdė kaltinamąjį, jį patikrino ir rado drabužius. Paaiškino, kad apsaugos vadovas buvo prie kamerų, jis jį ilgiau stebėjo, ir apsaugos vadovui minėtas pilietis sukėlė įtarimus, o jis (liudytojas) buvo salėje, ir kai iš vadovo sulaukė nurodymo kaltinamąjį patikrinti, jis priėjo prie jo, prisistatė, pasakė, kad reikia patikrinti, kaltinamasis neprieštaravo, nuėjo su juo į antrą aukštą, ir ten jį patikrino. Tada kaltinamasis pasakė tik tiek, kad taip gavosi, detaliai nieko neaiškino. Dėl drabužių paaiškino, kad juose buvo nuimti jutikliai – magnetai, jie nebuvo rasti parduotuvėje, tuos magnetus įmanoma nuimti nesugadinant rūbų. Rūbai nebuvo sugadinti, juos buvo galima grąžinti į prekybą.

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus įvykio vietą – parduotuvę „Peek and Cloppenburg“, esančią prekybos centre Ozas, adresu Ozo g. 18, Vilnius, bei daiktus – juodos spalvos vyrišką megztinį Hugo Boss, prekės kodas PB3U5, vertė 299,99 eurai, mėlynos spalvos vyriškas megztinis Hugo Boss, prekės kodas PB5LD, vertė 159,95 eurai, juodos ir pilkos spalvos megzta liemenė Tom Tailor, prekės kodas PCDS1, vertė 49,99 eurai, surašytas 2017 m. lapkričio 19 d. Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas (b. l. 6-7, priedai – fotonuotraukos, b. l. 8-13).

Apžiūrėjus 2017 m. lapkričio 19 d. Savarankiško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 17-18) pateiktą DVD+R diską, 2017 m. lapkričio 20 d. surašytas Kitų objektų apžiūros protokolas (b. l. 19-22), kuriame nurodyta, kad peržiūrint minėtame diske įrašytą vaizdo įrašą (užfiksuotus aktualius esminius momentus), užfiksuota, kad 18.35 val. į parduotuvę užeina A. M., jis apžiūrinėja vyriškus drabužius, kai kuriuos drabužius dedasi į pirkinių krepšį, po kurio laiko su pirkinių krepšiu užeina į persirengimo kabiną; iš persirengimo kabinos išeina be pirkinių, praeina pro parduotuvės salę ir 19.19 val. išeina iš parduotuvės pro apsaugos vartelius; 19.20 val. A. M. į parduotuvę atgal atveda du vaikinai; 19.21 val. A. M. atvedamas į tarnybines patalpas, kuriose A. M. atsisega striukę ir nuo savęs nusirengia tris megztinius; A. M. megztinius paduoda asmeniui, kuris stovi prie jo; po kurio laiko atvyksta policijos pareigūnai.

UAB „Peek&Cloppenburg“ 2017 m. lakričio 19 d. pareiškime užfiksuota, be kita ko, kad atlikus asmens A. M. daiktų apžiūrą, pas jį surastos prekės: vyriškas megztinis Tom Tailor, 49,99 eurų vertės; vyršikas medvilninis megztinis Boss Green, 299,99 eurų, vyriškas megztinis Boss Green, 159,99 eurų vertės; bendra suma – 509,93 eurų; prekės grąžintos prekybos centrui, prekybos centrui nuostolių nepadaryta (b. l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

A. M. kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, t. y. tuo, kad jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą.

Teismas, įvertinęs nurodytų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų visumą, sprendžia, kad nustatytos šios aplinkybės: A. M. 2017 m. lapkričio 19 d. apie 19.00 val., būdamas parduotuvėje UAB „Peek&Cloppenburg”, Ozo g. 18, Vilniuje, persirengimo kabinoje apsirengęs vyrišką megztinį „Tom Tailor“, 49,99 eurų vertės, vyrišką medvilninį megztinį „Boss Green“, 299,99 eurų vertės, vyrišką megztinį „Boss Green“, 159,95 eurų vertės, ant jų užsivilkęs striukę, išėjo pro parduotuvės kasas nesumokėjęs už nurodytas prekes, po ko buvo sustabdytas apsaugos darbuotojo ir grįžo atgal į parduotuvę; grįžus tarnybinėse patalpose jis nurodytus rūbus nusirengė, ir, kadangi rūbai nebuvo sugadinti, jie buvo grąžinti parduotuvei. Šios faktinės aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais, jog jis nurodytą dieną ir laiku buvo parduotuvėje „Peek&Cloppenburg”, prekybos salėje išsirinkęs drabužius, nusinešė juos į matavimosi kabiną, drabužiai jam netiko, ir jis išėjo iš parduotuvės, būdamas apsirengęs tris nurodytus megztinius, už juos nesumokėjęs. Be to, nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytoju apklausto D. G. parodymai, jog nurodytą dieną jis dirbo apsaugos darbuotoju, apsaugos vadovas jam nurodė salėje, kad dingo trys rūbai, ir paprašė sustabdyti kaltinamąjį, išėjusį iš prekybos salės, jis jį sustabdė, asmuo elgėsi ramiai, neprieštaravo grįžti atgal, ir tarnybinėse patalpose kaltinamasis nusirengė tris megztinius, kuriuos buvo apsirengęs po striuke, ir juos grąžino. Taip pat šias aplinkybes patvirtina ir apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotos aktualios aplinkybės, peržiūrėjus vaizdo įrašą.

Taigi nagrinėjamu atveju iš jau minėtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos – pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą – požymiai, kadangi kaltinamasis, turėdamas savo žinioje parduotuvės turtą (tris vienetus megztinių), praėjo pro kasas, už juos nesumokėjęs, ir išėjo iš parduotuvės, tačiau, kaip minėta, buvo sulaikytas ir minėtos prekės buvo grąžintos parduotuvei. Visgi nors nurodytų faktinių aplinkybių kaltinamasis neneigia, savo kaltės jis nepripažįsta, nurodydamas, kad tuo metu jis buvo pavargęs ir išsiblaškęs, todėl nepastebėjo, kad iš persirengimo kabinos jis išėjo apsirengęs tris megztinius, tuo metu kalbėjo telefonu ir skubėjo. Taigi iš esmės kaltinamasis nepripažįsta tyčios jo veiksmuose buvimo, t. y. jis neprisipažįsta dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (jos subjektyviosios pusės – tyčios). Visgi teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, tokią kaltinamojo poziciją vertina kritiškai ir tokiais paaiškinimais dėl subjektyviosios jo veiksmų pusės nesivadovauja.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl kaltės turinio, vertinami kaltininko paaiškinimai dėl to, kaip jis suvokė, vertino savo elgesį, kokių tikslų jis siekė ir pan. Kita vertus, kaltės turiniui nustatyti reikšminga ir objektyvioji atitinkamos veikos pusė – atlikti veiksmai, jų pobūdis, situacija, kurioje buvo atlikta atitinkama veika, ir pan. Taigi, kaip minėta, nors kaltinamasis nurodo, kad tikslo pavogti jis neturėjo, o apsirengęs nurodytus rūbus jis iš parduotuvės išėjo per išsiblaškymą ir nuovargį, visgi aktualioje situacijoje teismas atsižvelgia į jau minėtas faktines aplinkybes – kaltinamasis iš parduotuvės išėjo apsirengęs vieną ant kito tris megztinius, be to, ant jų užsivilkęs striukę, todėl kaltinamojo paaiškinimai, kad jis užsimiršęs išėjo, apsirengęs prekybos centre (t. y. šildomoje patalpoje) po striuke tris megztinius, vertinami kaip neįtikinami ir nelogiški. Juolab atkreiptinas dėmesys ir į liudytojo D. G. parodymus, kad visi šie trys megztiniai, kuriuos nusirengė kaltinamasis po to, kai buvo sulaikytas, buvo be apsaugos magnetų – jie buvo nuimti ir jų parduotuvėje nebuvo rasta. Taigi ši aplinkybė (kad visi trys drabužiai, kuriuos apsirengęs kaltinamasis išėjo iš parduotuvės, nesumokėjęs už juos, buvo be apsaugos priemonių) taip pat daro neįtikinamą kaltinamojo poziciją, kad tikslo pagrobti (pavogti) minėtus daiktus jis neturėjo ir tik per išsiblaškymą būtent šiuos (t. y. be apsaugos) drabužius apsirengęs jis paliko parduotuvės prekybos salę. Šiuo aspektu pastebėtina, kad nors yra nurodomos aplinkybės, kad kaltinamasis turėjo pinigų, galėjo sumokėti už prekes ir pan., visgi jos niekaip nepaneigia jau nurodytų objektyvių faktinių aplinkybių ir jų vertinimo, kiek tai susiję su kaltinamojo tyčios buvimu jo veiksmuose.

Taigi atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad nustatyti tiek objektyvieji nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, t. y. pasikėsinimo (pagal BK 22 str. 1 d., pasikėsinimas konstatuojamas tais atvejais, kai tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, tačiau veika nebaigiama dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių) įvykdyti vagystę, požymiai A. M. veikoje, tiek ir subjektyvieji požymiai – o būtent, tiesioginė tyčia, kadangi jis suvokė savo daromų veiksmų esmę ir pobūdį (t. y. kad jis veikia prieš turto savininko valią), galimas sukelti pasekmes (t. y. kad turto savininkas neteks savo nuosavybės), ir to siekė. Todėl pripažintina, kad A. M. kaltė pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį yra įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Už Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta sankcija – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padaryta vagystė – tyčinis (tiesioginė tyčia), nesunkus nusikaltimas nuosavybei, veiksmai baigti pasikėsinimo stadijoje, žala nepadarytas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nors faktines aplinkybes pripažino ir nurodė, kad įvykusios situacijos nuoširdžiai apgailestauja, į ką atsižvelgtina skiriant bausmę. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į duomenis apie A. M. – išsilavinimas vidurinis, dirbantis (b. l. 41), administracine tvarka baustas (b. l. 43-46), nors anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę (b. l. 40; 56-58), duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės ar psichikos ligų byloje nėra.

Todėl atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, be kita ko, į tai, kad kaltinamasis dirba, taip pat vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, spręstina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. M. baudos bausmę. Sprendžiant klausimą dėl bausmės dydžio, be jau minėtų aplinkybių, vertinama kaip reikšminga aplinkybė ir tai, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl kaltinamajam skirtinas minimalus šios rūšies bausmės dydis, galimas skirti už nesunkų nusikaltimą, o būtent – 50 MGL dydžio bauda (BK 47 str. 3 d. 2 p., 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. spalio 6 d.).

Pažymėtina, kad nors byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, tačiau BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta nuostata dėl bausmės dydžio mažinimo vienu trečdaliu yra taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltas (BK 64¹ str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, tokia sąlyga nėra nustatyta. Kaltinamasis, kaip jau minėta, pripažino nustatytas faktines aplinkybes – o būtent, kad jis, apsivilkęs nurodytus tris drabužius – vyriškus megztinius, išėjo iš nurodytos parduotuvės, už juos nesumokėjęs, visgi jis nepripažino būtino požymio, kuris turi būti nustatytas, siekiant tokius veiksmus kvalifikuoti kaip nusikaltimą – vagystę, nurodydamas, kad tyčios pavogti neturėjo, o iš parduotuvės su prekėmis išėjo tik per išsiblaškymą. Šios aplinkybės neigimas iš esmės reiškia, kad jis nesutinka su jam reiškiamu kaltinimu, ir tai negali būti vertinama tik kaip nesutikimas su atitinkamų veiksmų teisiniu įvertinimu ir kvalifikavimu ar pan. Savo ruožtu, kaip minėta, į faktinių aplinkybių pripažinimą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę ir jos dydį.

A. M. prašė skirti baudą sumokėti dalimis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, įvertinęs skirtinos baudos dydį, kaltinamojo nurodytas aplinkybes, be kita ko, kad turi nepilnametę dukrą, sprendžia, kad yra tikslinga nustatyti ilgesnį, nei minėtoje nuostatoje numatytą baudos sumokėjimo terminą, t. y. nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus.

Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2017 m. lapkričio 19 d. 19.42 val. (b. l. 26) iki 2017 m. lapkričio 21 d. 14.10 val. (b. l. 55), t. y. 2 paras. Šis laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 52-53) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas (b.l. 5).

Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. M. (A. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 MGL, t. y. 1883 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 19 d. 19.42 val. iki 2017 m. lapkričio 21 d. 14.10 val. (2 paras), prilyginant jį 4 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad nesumokėta baudos dalis yra 46 MGL, t. y. 1732,36 eurų.

Nustatyti A. M. 1 (vienerių) metų skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė