- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-29
- Bylos Nr.
- 2S-1104-42/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Burdulis (pirm.), Virginija Gudynienė, Neringa Venckienė
- Pareiškėjas
- O. N.
- Suinteresuotas asmuo
- A. A. N., uždaroji akcinės bendrovė ,,Šėlsmas“, GMBH ,,Lex system“
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2008 m. rugsėjo 29 d. Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Neringos Venckienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. N. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. N. skundą dėl antstolio Sauliaus Virbicko veiksmų, suinteresuoti asmenys A. A. N. , uždaroji akcinės bendrovė ,,Šėlsmas“, GMBH ,,Lex system“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja skundu prašė teismą panaikinti vykdomojoje byloje Nr.0127/05/01289 areštą antstolio Sauliaus Virbicko 2008 04 08 turto arešto akte nurodytam turtui: 1250/2500 dalių žemės sklypo, ½ daliai gyvenamojo namo, ½ daliai dviejų garažų, ½ daliai ūkinio pastato ir šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių O. N. . Nurodė, kad antstolis neturėjo teisinio pagrindo nukreipti išieškojimą į jos asmeninį turtą. Antstolis turėjo išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Iš gaunamo 660 Lt darbo užmokesčio turi apmokėti už kurą, paslaugas, vaistus, įmokas pagal išperkamos nuomos sutartį, bet ir prasimaitinti. Verčiasi itin sunkiai, nes lėšų nepakanka, o geriau apmokamo darbo dėl sveikatos ir amžiaus negali gauti. Už skolininko A.A.N skolas pagal sandorius, sudarytus be jos sutikimo, ji savo asmeninio turto dalimi atsakyti negali.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 30 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nutartyje nurodo, jog vykdant išieškojimą nustatyta, kad skolininkas A. Nemunaičio komercinės firma „Akromeda“ neturi pakankamai turto ar pajamų, kurių pakaktų išieškojimui įvykdyti. Individuali įmonė buvo įsteigta santuokos metu, ir nepaneigus, kad šis verslas ir iš jo gaunamos pajamos buvo naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, iš tokio individualaus verslo atsirandančios prievolės turi būti pripažįstamos bendromis sutuoktinių prievolėmis pagal CK 3.109 str. 1d., 1,2 ir 6 p. Teismas nurodo, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įmonė nėra bendroji jungtinė nuosavybė. A. Nemunaičio komercinė firma „Akromeda“ tarp sutuoktinių niekada nebuvo padalinta, todėl už šios įmonės skolas atsako abu jos savininkai. Kadangi A. Nemunaičio komercinės firma „Akromeda“ nėra padalinta tarp sutuoktinių ir ši įmonė nėra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir ji neturi turto skoloms padengti, todėl sutinkamai su LR CPK 673 str. nuostatomis, išieškojimas pagrįstai buvo nukreiptas į šios įmonės savininkų A. A. N. ir O. N. turtą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) teismas, remdamasis tik ta aplinkybe, kad įmonė yra įkurta santuokos metu, nepagrįstai laikė A.Nemunaičio komercinę firmą ,,Akromeda“ bendrąją jungtine nuosavybe, kadangi pagal CK 3.88 str. 1 d. 4 punktą, bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Apeliantė nurodo, jog niekada su A. N. jokiu verslu neužsiėmė, visą laiką dirbo savarankiškai. Skolininkas vienas įregistravo įmonę, vienasmeniškai jai vadovavo ir atstovavo.
2) teismo išvada, jog A.Nemunaičio komercinės firmos gaunamos pajamos buvo naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, nepagrįsta, kadangi su skolininku kartu negyvena, dukros išlaikymui iš skolininko buvo priteisti alimentai. Be to, kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1155-179/2008 2004 02 10 nutartimi buvo nustatytos apeliantės ir skolininko A.Nemunaičio turto dalys bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, iš kurios matyti, kad santuokoje buvo įgyti tik menkaverčiai daiktai. Be to, dauguma sandorių sudaryti apeliantei net nežinant, be jos sutikimo, todėl neturinti pareigos už juos atsakyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis Saulius Virbickas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad bendrąją sutuoktinių nuosavybe yra laikoma santuokos metu įkurta įmonė, kur abu sutuoktiniai yra individualios įmonės dalyviai ir abu atsako pagal įmonės prievoles. Įmonė tarp sutuoktinių nebuvo padalinta, ji nėra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė ir ji neturi turto skoloms padengti, todėl sutinkamai su CPK 673 str. nuostatomis, išieškojimas buvo nukreiptas į šios įmonės savininkų turtą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB ,,Šėlsmas“ prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o nutarties nekeisti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirųjų skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs sutuoktinių prievolių pagal individualios įmonės skolas priverstinio vykdymo klausimas. Norint atsakyti į klausimą, iš kokio turto turi būti vykdoma atsiradusi prievolė, būtina nustatyti jos pobūdį. Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas. Vadinasi, už individualios įmonės skolas atsako ir jos dalyviai. Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis). Būtent toks šių prievolių teisinis kvalifikavimas leidžia apsaugoti individualios įmonės kreditorių interesus. Tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą. Būtent tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra suformuota anksčiau nagrinėtose civilinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje L. Milkintienė v. B. Laktionkina, Nr. 3K-3-705/2003; 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Z. Kuliešo v. E. Kavarskienė ir kt., Nr. 3K-3-512/2004). Nagrinėjamoje byloje duomenų, kad pareiškėjai apie individualią įmonę ir jos veiklą nieko nebuvo žinoma, nėra. Šis faktas leidžia daryti išvadą, kad individualios įmonės duodamos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, todėl prieš individualios įmonės kreditorius turi atsakyti abu naudos gavėjai, t. y. abu sutuoktiniai, nors apeliantė ir teigia, jog skolininkas vienas įregistravo įmonę, vienasmeniškai jai vadovavo ir atstovavo, niekada su A. N. jokiu verslu neužsiėmė, visą laiką dirbo savarankiškai. CK 3.109 straipsnyje nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos solidariosios sutuoktinių prievolės, o pagal 3.113 straipsnį, jeigu kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka, tai šie reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto. Taigi, vykdomojoje byloje nustačius, kad bendro turto skolai padengti nepakanka, išieškojimas buvo nukreiptas ir į pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.
Atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad pareiškėja neturinti pareigos atsakyti už įmonės vardu sudarytus sandorius, kadangi dauguma jų sudaryti jai net nežinant, be jos sutikimo. Pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalį galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Tačiau byloje duomenų, paneigiančių šią prezumpciją, nėra.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarties nekeisti.