Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. F. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. F. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. spalio 24 d. vagystė iš S. S.) – ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje (2019 m. lapkričio 29 d. vagystė iš Ž. A. K.) – ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metus 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje (2020 m. sausio 11 d. vagystė iš L. K. Ž.) – ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje (2020 m. sausio 15 d. vagystė iš A. A.) – ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje (2020 m. vasario 6 d. vagystė iš M. M. V.) – ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje (2020 m. vasario 11 d. vagystė iš R. J.-S.) – ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir V. F. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu pakeistos bausmės, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 12 d. baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme V. F. išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 13 d. 16.50 val. iki 2020 m. vasario 14 d. 11.15 val. ir nuo 2020 m. sausio 15 d. 14.00 val. iki 2020 m. sausio 17 d. 11.30 val. (trys paros).

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą – pradėjus vykdyti paskirtą bausmę nuspręsta panaikinti. Asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta siųsti bausmę vykdančiai institucijai.

Nukentėjusiosios M. M. V. civilinis ieškinys tenkintas ir iš V. F. M. M. V. priteista 54 Eur (penkiasdešimt keturi eurai) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiosios R. J.-Stasiulionienės civilinis ieškinys tenkintas ir iš V. F. R. J.-S. priteista 135,99 Eur (vienas šimtas trisdešimt penki eurai ir 99 centai) turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. F. nuteistas už tai, kad jis, 2019 m. spalio 24 d. apie 14.00 val. viešoje vietoje, prie šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, (duomenys neskelbtini), iš S. S. rankinės pagrobė piniginę, kurioje buvo įvairios nuolaidų kortelės, S. S. vardu išduota ,, (duomenys neskelbtini)“ banko kortelė, asmens tapatybės kortelė bei 35 Eur įvairiomis kupiūromis, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. S. 35 Eur turtinę žalą.

1.1. be to, jis, 2019 m. lapkričio 29 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), laiptinėje, iš nukentėjusiosios Ž. A. K. rankinės pagrobė juodos spalvos odinę piniginę, 20 Eur vertės, kurioje buvo Ž. A. K. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, įvairios nuolaidų kortelės ir 70 Eur įvairiomis kupiūromis, viso padarydamas nukentėjusiajai Ž. A. K. 90 Eur turtinę žalą.

1.2. be to, jis, 2020 m. sausio 11 d. apie 14.25 val., (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), laiptinėje, iš L. K. Ž. striukės kišenės pagrobė piniginę, 16 Eur vertės, kurioje buvo L. K. Ž. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, (duomenys neskelbtini) banko kortelė, įvairios nuolaidų kortelės ir 16 Eur įvairiomis kupiūromis, viso padarydamas nukentėjusiajam L. K. Ž. 32 Eur turtinę žalą.

1.3. be to, jis, 2020 m. sausio 15 d. apie 13 val., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iš A. A. išorinės striukės kišenės pagrobė svetimą turtą – A. A. priklausančią piniginę, kurioje buvo 100 Eur, A. A. vardu išduota asmens tapatybės kortelė bei nuolaidų kortelė, neturinčios materialinės vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. A. 100 Eur turtinę žalą.

1.4. be to, jis, 2020 m. vasario 6 d. apie 11.00 val. prie vaistinės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iš užsegto užtrauktuku M. M. V. krepšio pagrobė raudonos spalvos 6 Eur vertės piniginę, kurioje buvo 32 Eur grynaisiais pinigais, M. M. V. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), pensininko pažymėjimas, nuolaidų kortelės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)vaistinė“, vaistinės „(duomenys neskelbtini)“, 1 Eur vertės prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelė, 3 Eur vertės prekybos centro (duomenys neskelbtini) nuolaidų kortelė, 3 Eur vertės prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelė, 1 Eur vertės prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelė, tuo padarydamas nukentėjusiajai M. M. V. iš viso 50 Eur turtinę žalą.

1.5. be to, jis 2020 m. vasario 11 d. apie 16.00 val. viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas išgalvota istorija, užkalbino R. J.-S., o šiai atsisakius su juo bendrauti, rankomis ją apglėbė, o R. J.-S. jį nuo savęs atstūmus, iš jos rankinės pagrobė mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, 124,99 Eur vertės, su dėklu, 5 Eur vertės, ir apsauginiu stiklu, 6 Eur vertės, padarydamas nukentėjusiajai R. J.-S. 135,99 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. F. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išsiaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama apelianto kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei nusikalstamų veikų kvalifikavimas, nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme, laiko, kad ji per griežta. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma V. F. apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis, atlikęs jam paskirtą bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Teisėju kolegija, patikrinus bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas iš kelių nuteistajam V. F. inkriminuotų nusikaltimų sankcijoje numatytų bausmių rūšių parinkdamas laisvės atėmimą, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes. V. F. anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, taip pat susijusias su svetimo turto įgijimu neteisėtais būdais (BK 178 straipsnis), penkiolika kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už šešis tyčinius, apysunkius nusikaltimus nuosavybei. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jis veikė tikslingai ir sąmoningai, o tai rodo didesnį jo pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, asmenybės ypatumai, t. y. tai, kad jis niekur nedirba, sistemingai vykdo turtinio pobūdžio nusikaltimus, naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), sudaro pagrindą išvadai, kad apelianto pragyvenimo šaltinis yra nusikalstamu būdu gautos pajamos. Pažymėtina, kad anksčiau nuteistajam V. F. buvo skirtos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nepaveikė taip, kad jis vėl nenusikalstų. Nuteistasis V. F. išvadų dėl savo elgesio nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei. Teisėjų kolegijos nuomone, tik realiai pataisos namuose atliekama bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimus, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

8. Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi ir kaltę pripažįsta skundžiamame nuosprendyje jau yra pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), įvertinta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir skiriant bausmę šios atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės tinkamai įvertintos. Išdėstytos aplinkybės dėl V. F. asmenybės ir nusikaltimų pakartotinumo leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, tačiau priešingai, antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir tai buvo loginis jo netinkamo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Toks apelianto elgesys rodo, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais skirtos bausmės nepakeitė jo elgesio ir jis reikiamų išvadų nepadarė, todėl šiuo atveju valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus ir proporcingas jo asmenybei, daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo siekis atlyginti priteistus civilinius ieškinius. Sprendžiant iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų, nuteistasis V. F. laisvėje nedirbo, todėl spręsti, kad būdamas laisvėje jis galėtų greičiau atlyginti priteistus civilinius ieškinius, nėra pagrindo. Spręsti, jog ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimui, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Juo labiau, jog galimybę užsiimti prasminga veikla, t. y. dirbti ir užsidirbti, bei taip greičiau atlyginti padarytą žalą, nuteistasis turės ir pataisos įstaigoje.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas nuteistajam paskyrė mažesnes, nei sankcijoje numatytos, laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, bausmes, o galutinė subendrinta bausmė yra tik nežymiai didesnė už jam inkriminuotų apysunkių nusikaltimų sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, todėl V. F. paskirtos bausmės negali būti laikomos aiškiai per griežtomis. Be to, įvertinus jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, nuteistajam buvo pritaikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam V. F. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

10. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 10 d. pažyma Nr. (12.33) PT-3631 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad V. F. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 157,28 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinė padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

11. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėl to, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje yra tenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai ir iš nuteistojo yra priteista 189,99 Eur suma nukentėjusiųjų patirtai turtinei žalai atlyginti. Iki šio nuosprendžio priėmimo nuteistasis V. F. niekur nedirbo, nusikalstamas veikas padarė siekdamas turtinės naudos, duomenų apie nuteistojo turimą turtą byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. F. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 4 d. atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nuteistajam V. F. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo V. F. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.