Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) atstovei D. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, neteista, bausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atlikus (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), patikrinimą, pagal surinktą medžiagą buvo nustatyta, jog E. Ž. (duomenys neskelbtini) darbdavio funkcijas faktiškai vykdo nuo 2019 m. sausio 5 d. pagal 2019 m. sausio 5 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 1. 2019 m. vasario 25 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užklausos rezultatų duomenimis, tarp (duomenys neskelbtini) darbuotojų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu, E. Ž. sąraše nėra, nors vėlesniais – 2019 m. kovo 18 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užklausos rezultatų duomenimis nustatyta, kad E. Ž. (duomenys neskelbtini) valstybiniu socialiniu draudimu apdrausta pateikiant pranešimą dėl priėmimo į darbą nuo 2019 m. sausio 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2019 m. kovo 20 d. rašte Nr. (7.16E) DV-S-6204 nurodyta, kad pranešimas 1-SD apie E. Ž. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2019 m. sausio 5 d. buvo pateiktas 2019 m. vasario 12 d. E. Ž. pranešimą apie savo socialinio draudimo pradžią (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. sausio 5 d. pateikė tik 2019 m. vasario 12 d. Kadangi E. Ž. darbo pradžia (duomenys neskelbtini) (draudiminis laikotarpis) yra nuo 2019 m. sausio 5 d., o pranešimas faktiškai pateiktas tik 2019 m. vasario 12 d., laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2019 m. vasario 12 d. E. Ž. dirbo nelegaliai, tai yra ji dirbo sudariusi ir pasirašiusi 2019 m. sausio 5 d. darbo sutartį Nr. 1, tačiau nepateikusi pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (darbo pradžia – 2019 m. sausio 5 d.). Tokiais savo veiksmais E. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovė palaikė administracinio nusižengimo protokole suformuotą kaltinimą, prašė paskirti E. Ž. straipsnio sankcijos ribose numatytą baudą.

Teisme E. Ž. su jai inkriminuotu administraciniu nusižengimu sutiko, savo kaltę pilnai pripažino, dėl nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi bei paaiškino, jog pažeidimas buvo padarytas netyčia, nesąmoningai, dėl darbuotojo techninės klaidos. Nurodė, kad pažeidimas yra pašalintas, reali žala niekam nebuvo padaryta. Prašė skirti jai kuo mažesnę baudą.

Tai, jog E. Ž. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jos pačios prisipažinimo bei paaiškinimų, patvirtina byloje surinkta ir toliau aptariama rašytinė medžiaga, kuri pripažįstama įrodymais (ANK 569 straipsnis).

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas nusižengimo faktas bei jo padarymo aplinkybės (bylos lapai (toliau – b. l.) 1).

Rašytiniame E. Ž. paaiškinime nurodytos aplinkybės yra analogiškos aplinkybėms, kurias ji nurodė teismo posėdžio metu (b. l. 2).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 5 d. rašte Nr. DGK-51 nurodyta, jog buvo nustatyti nelegalaus darbo požymiai, tai yra, kad (duomenys neskelbtini) direktorė E. Ž. dirba šioje bendrovėje nesudariusi rašytinės darbo sutarties (b. l. 5).

Iš A. B. 2019 m. vasario 5 d. prašymo dėl neteisėto atleidimo, adresuoto Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijai, matyti, jog (duomenys neskelbtini) direktorė E. Ž. yra įtraukta kaip atsakovė (b. l. 6 – 7).

Iš 2019 m. sausio 8 d. darbo sutarties Nr. 3 matyti, jog tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktorės E. Ž. ir darbuotojos A. B. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią ši darbuotoja buvo priimta dirbti optikos reikmenų pardavėja (b. l. 8 – 9).

Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro elektroninio sertifikuoto išrašo (išrašas suformuotas 2018 m. spalio 24 d.) matyti, jog nuo 2018 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktorė yra E. Ž. (b. l. 12).

Iš (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 28 d. rašto Nr. AT-19.1, adresuoto A. B., matyti, jog šį raštą pasirašė bendrovės direktorė E. Ž. (b. l. 13).

Iš (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščių už 2019 metų sausio ir vasario mėnesius matyti, jog šiuo laikotarpiu buvo žymėta ir fiksuota darbuotojos A. B. darbo laiko apskaita; žiniaraščiuose nefiksuota direktorės E. Ž. darbo laiko apskaita; žiniaraščiai pasirašyti direktorės E. Ž. (b. l. 14, 15).

Iš (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių už 2019 metų sausio ir vasario mėnesius matyti, jog šiuo laikotarpiu darbo užmokestis buvo priskaičiuotas ir išmokėtas bendrovės darbuotojai A. B.; žiniaraščiuose nėra jokių duomenų apie direktorės E. Ž. darbo užmokesčio skaičiavimą; žiniaraščiai patvirtinti bendrovės direktorės E. Ž. (b. l. 16, 17).

Iš (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 12 d. rašto Nr. G1, adresuoto Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijai, matyti, jog šį raštą pasirašė bendrovės direktorė E. Ž. (b. l. 18).

Iš (duomenys neskelbtini) direktorės E. Ž. 2019 m. sausio 28 d. įsakymo matyti, jog direktorė E. Ž. įsakymu atleido iš užimamų pareigų darbuotoją A. B. (b. l. 21).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos išrašo matyti, jog 2019 m. vasario 6 d. duomenimis, (duomenys neskelbtini) valstybiniu socialiniu draudimu buvo apdrausti du darbuotojai – A. B. ir R. N. Tarp bendrovės apdraustųjų darbuotojų nėra direktorės E. Ž. (b. l. 22).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2019 m. kovo 20 d. rašte nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) 1-SD pranešimas apie apdraustosios E. Ž. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2019 m. sausio 5 d. buvo pateiktas 2019 m. vasario 12 d. 12 val. 55 min. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (b. l. 25).

Iš 2019 m. sausio 5 d. darbo sutarties Nr. 2 matyti, jog E. Ž. nuo 2019 m. sausio 5 d. dirba (duomenys neskelbtini) direktore (b. l. 26 – 27).

(duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 3 d. rašte Nr. 1 nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) darbuotojos E. Ž. draudžiamojo laikotarpio pradžia yra 2019 m. sausio 5 d. Dėl visų darbuotojų (pardavėjų) pranešimai nusiųsti laiku, tačiau tvarkant duomenis sistemoje, pastebėta, jog nėra pranešta apie E. Ž. įdarbinimą. Pastebėjus klaidą, buvo nusiųstas 1 SD pranešimas ir perdeklaruotas darbo užmokestis, kaip tai numatyta darbo sutartyje. Dėl šios techninės klaidos (laiku nepateiktas 1 SD pranešimas) neatsirado jokių delspinigių, visos draudžiamosios pajamos buvo deklaruotos laiku, mokesčiai sumokėti (b. l. 28).

Iš 2019 m. balandžio 3 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0436-0317 matyti, jog nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. atlikus (duomenys neskelbtini) patikrinimą, buvo nustatyta, kad E. Ž., sudarydama 2019 m. sausio 5 d. darbo sutartį Nr. 1 ir vykdydama (duomenys neskelbtini) veiklą, faktiškai pradėjo dirbti ir vykdyti darbdavio funkcijas nuo 2019 m. sausio 5 d., tačiau neužtikrino, kad pranešimas apie priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui būtų pateiktas mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir dėl to ji pati nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2019 m. vasario 12 d. dirbo nelegaliai ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus (b. l. 34 – 35).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog nelegalaus darbo sąvoką bei požymius apibrėžia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kur numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą <...>.

Aptartų įrodymų pagrindu byloje įrodyta, jog E. Ž., būdama (duomenys neskelbtini) direktore, sudarė sąlygas bei leido sau nelegaliai dirbti, prieš tai nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ir tuo ji padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į administracinę atsakomybę traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Teismų praktikoje pateikiamuose išaiškinimuose nurodoma, kad teismai, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015).

Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai sąlygoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015 ir kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pažymėtina ir tai, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju E. Ž. administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo (ANK 9 straipsnio 3 dalis). E. Ž. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. E. Ž. neteista, bausta administracine tvarka, tačiau ji yra pilnai įvykdžiusi visas jai paskirtas administracines nuobaudas, už teisės pažeidimą, dėl kurio nagrinėjama byla, ji nėra bausta (b. l. 38, 39 – 44). E. Ž. išsituokusi, dirbanti (b. l. 1, 23, 26 – 27, 46, 47). E. Ž., iš jos žodžių, viena išlaiko sūnų studentą. Byloje nėra jokių kitų E. Ž. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Įvertinęs E. Ž. nusižengimo pobūdį, nelegalaus darbo trukmę, padarytos žalos mastą, kilusias pasekmes, jos asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei, vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pilnai įgyvendinta jai paskyrus mažesnę baudą, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

E. Ž. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jai 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.